Kas nutiktų jei Žemėje išnyku žmonės?

Žemiau esantis vaizdo įrašas skirtas neįprastai temai. Įsivaizduokite sau, jog visi žmonės mūsų planetoje staiga išnyko. Tiesiog išgaravo. Nesvarbu dėl kokios priežasties. Tiesiog pasistenkite įsivaizduoti to rezultatą. Dabar mes papasakosime, kas įvyks, kai mūsų neliks.

Po keleto valandų išnykus žmogui visame pasaulyje ims gesti šviesa. Kadangi dauguma elektrinių veikia iškastinio kuro pagrindu, be žmonių tiesiog nebus kam jį papildyti ir jos sustos. Po 48 valandų įvykus netikėtam energijos vartojimo nutrūkimui, atominės elektrinės pereis į avarinį darbo režimą. Vėjo generatoriai dar dirbs, kol baigsis tepimas. Saulės baterijos greitai nutrauks darbą dėl susikaupusių dulkių.

Beveik visuose regionuose, išskyrus tuos, kur energijos tiekimas vyksta iš vandens hidroelektrinių – bus nutrauktas energijos tiekimas. JAV vakaruose Huverio užtvankos generatoriai, veikiantys Mido ežero vandens pagalba, liks neaptarnaujami mėnesius, o galbūt ir ilgus metus.

Po dviejų-trijų dienų mums išnykus, vanduo užpils daugumą metro stočių pasaulyje, todėl, kad siurbliai, apsaugantys jas nuo gruntinių vandenų, nedirbs be žmonių,. Praėjus dešimčiai dienų uždaryti namuose naminiai gyvūnai ims mirti iš bado ir troškulio. Žus milijonai vištų, karvių ir kitų naminių gyvulių. išnyko žmonės, dingo, kas atsitiks žemei

Tie, kam pasiseks, išsiveržti į laisvę, stos į negailestingą kova už išlikimą. Žiaurioje laukinės gamtos tikrovėje neliks vietos dekoratyvinėms kačių ir šunų veislėms. Būtent jos ims mirti pirmosios. Trumpos buldogo kojytės, miniatiūriniai terjero žandikauliai greičiausia taps jų šeimininkų mirties priežastimi. Praėjus keletui savaičių Žemėje nebeliks mažųjų šunų veislių. Dideli šunys susiburs į gaujas ir ims medžioti mažus taip pat, kaip ir kitus gyvūnus.

Praėjus apytiksliai mėnesiui po mūsų išnykimo, aušinimo skystis atominėse elektrinėse išgaruos, kas sukels sprogimus, kurių griaunamoji galia bus kelis kartus didesnė, nei Fukišimos ar Černobylio tragedijose. Milijonai gyvūnų žus nuo vėžio. Tačiau Žemė pakankamai greitai ir lengvai atsigaus nuo radioaktyvaus užterštumo. Praėjus metams po žmonių Žemėje išnykimo, į Žemę ims kristi keistos žvaigždės. Per visą kosmoso užkariavimo istoriją mes iškėlėme į Žemės orbitą dešimtis tūkstančių įvairiausių objektų, patys tolimiausi palydovai nukris praėjus daugybei metų.

Praėjus 25 metams, trys ketvirtadaliai Žemės paviršiaus – arba visos aikštės ir šaligatviai – bus padengti augmenijos. O kur yra augmenija, ten ir žolėdžiai gyvūnai. O kur yra grobis, ten atsiras ir plėšrūnai. Išgyvenę šunys ims kryžmintis su vilkais, kurie ateis į didžiuosius miestus.

Be mūsų oras taps kur kas švaresnis. Matomumas kai kuriuose miestuose pagerės kelis kartus. Dubajus ir Las Vegas skęs smėlyje. Dykuma pasiims viską, kas jai priklauso. Kaip, beje, ir visa gamta.

Po 300 metų metalinės konstrukcijos – pavyzdžiui Eifelio bokštas ir plieniniai tiltai – ims griūti, todėl, kad per šiuos praėjusius šimtmečius jų niekas nedažė ir nesaugojo nuo rūdžių. Plieninė armatūra ir gelžbetonis triskart padidės apimtimis, o paskutiniai aukšti pastatai grius.

Vėl atsiras plačios pelkės, kažkada užėmusios žymią Amerikos dalį, o daugelis paukščių ir gyvūnų rūšių sugrįš į vietas iš kurių taip neteisingai buvo išvyti. Stambūs jūrų žinduoliai taip pat labai džiaugsis mums išnykus: be žmonių banginiai galės daugintis tiek, kiek jiems leis vandenynas.

Štai taip šiuolaikiniai miestai atrodys praėjus penkiems šimtams metų po žmonių išnykimo. Po 10 tūkstančių metų apie žmonių egzistavimą primins vienintelis dalykas – tai akmeninių statinių likučiai: Egipto piramidžių, Didžiosios Kinų sienos. Nacionalinis Mount Rushmore memorialas išliks nepakitęs keleto šimtų tūkstančių metų eigoje. Po 15 milijonų metų plastikiniai buteliai ir stiklo duženos bus vieninteliai mūsų egzistavimo liudininkai. Dar po 15 milijonų metų išnyks ir jie.

Kaip matote, mūsų kantri ir galinga planeta gali atsikratyti visų mūsų prigamintų šiukšlių. Jeigu po 300 milijonų metų Žemėje atsiras naujos protingos būtybės, jos gali net nepastebėti, kad iki jų planetoje egzistavo dar kažkokia civilizacija.

Taigi, mūsų planeta gali lengvai apsieiti be mūsų. Tačiau mes be jos – negalime. Saugokime ją – ji vienintelė, ką mes iš tiesų turime.