Kazimieras Petraitis: Priešvėžinė mityba

Kol perkūnas netrenks, – mužikas nepersižegnos. Taip sako lyg tai rusų liaudies patarlė. Ir tikrai taip. Kol aš pats nesusirgau vėžiu, apie sveikatą galvojau mažiausiai. Tačiau 2010 metai man tapo kardinalaus posūkio metais. Diagnozė „Vėžys“ ne juokais mane sukrėtė. Dar labai norėjosi gyventi todėl pradėjau pats ieškoti, kaip išeiti iš susidariusios padėties.

Likimo ironija ar šiaip atsitiktinumas, 2010 m. į lietuvių kalbą buvo išversta ir išleista vokiečių biologo Johannes F. Coy knyga „Naujoji priešvėžinė mityba“ Autorius yra gamtos mokslų daktaras, biologas, vėžio tyrinėtojas, 11 metų dirbęs vėžio tyrimų centre Heidelberge. Po akademinių tyrinėjimų jis įsteigė dvi diagnostikos įmones, kuriose ir toliau tyrinėja vėžiu sergančių žmonių medžiagų apykaitą.

Matomai ta knyga ir tapo mano tikslu pabandyti išeiti iš bėdos ne vaistais ar kitomis šiandien medicinoje taikomomis terapijos priemonėmis, bet mitybos pagalba. Aš susirgęs supratau tik vieną, kad toliau gyventi, kaip gyvenau iki susergant, nebegalima. O pažvelgęs į savo mitybą iki ligos, supratau, kad aš visai savęs nemylėjau, maitinausi siaubingai blogai. Kažkaip nesuprantamai man pačiam, prisirinkau visokiausių ir niekam tikusių žinių apie „sveiką mitybą“. Taigi reikia keistis.

Kaip tariau taip ir padariau. Nuo tos dienos, kaip įsigijau tą knygą, nedelsiant, be pereinamojo laikotarpio pakeičiau mitybą. Vietoj kasdien suvartojamų apie 500 gramų angliavandenių per dieną pradėjau vartoti tik apie 25 gramus. Pasikeitimas didžiulis. Sunkiausia buvo susitvarkyti su įpročiais. O mitybos pakeitimas beveik nepasijuto. Apie tai informavau savo gydytoją. Iš pradžių ji sutriko. Pradėjo mane gąsdinti kad mane ištiks glikeminė koma, liepė nešiotis kišenėje saldainių ar gabalinio cukraus. Deja nieko panašaus man neatsitiko.

Minėtos knygos autorius suformavo naują požiūrį į vėžio gydymą, atskleidė naują kovos su vėžiu būdą pertvarkant mitybą. Sumažinus angliavandenių suvartojimą, iš vėžinių ląstelių atimamas pagrindinis jų maistas – gliukozė. Nuoseklus suvartojamo cukraus ir krakmolo kiekio ribojimas priverčia jaunas vėžines ląsteles liautis gaminti pieno rūgštį ir vėl grįžti prie energijos gamybos oksiduojant gliukozę. Vėžinės ląstelės, kurios priprato prie pastoviai tiekiamos gliukozės, atsiradus jos stygiui miršta savaime.

Ir gavosi taip, kad aš pats savo kailiu patikrinau kaip veikia priešvėžinė mityba. Nevartodamas vaistų ir maisto papildų, per 22 mėnesius atstačiau visus kraujo į parametrus į normalias ribas. Nepagydomos mielomos neliko nei pėdsakų. Žmonės, kurie sirgo vėžiu, pasinaudoję mano patirtimi, išsivadavo nuo vėžio. Šeimos nariai, kurie kartu su manimi pakeitė mitybą išsivadavo nuo eilės negalavimų. Visa tai paskatino mane domėtis mityba giliau. Perskaičiau daugybę knygų ir straipsnių. Per tuos tris metus, vertus dėmesio teiginius, patikrinau savo kailiu. Darydamas įvairius tyrimus ir pastoviai kontroliuodamas savo sveikatos būklę.

Metus laiko aš stengiausi maitintis pagal tokią formulę: – vienam svorio kilogramui 1 gramas baltymų, 2,5 gramo riebalų ir ne daugiau 0,8 gramo angliavandenių. Iš pradžių ir man pačiam atrodė, kad tai labai riebi mityba. Bet po kiek laiko įpratau ir nieko, – lyg taip turėtų ir būti. Pavyzdžiui, pusryčiams paimu 50 gramų lašinukų, svogūną ir tris kiaušinius. Kepu kiaušinienę, su savos gamybos pomidorų padažu pavalgau sočiai tiek, kad jeigu negaučiau pietų tai didelio alkio nepajusčiau. Apytikriais skaičiavimais gaunu apie 20 gramų baltymų, 47 gramus riebalų ir 12 gramų angliavandenių. Tai, mano supratimu yra pats geriausias ir sveikiausias pagrindinių maisto medžiagų balansas. Be to dar su tokiu maistu gaunu vitaminų D ir B-12 paros normą.

Perėjęs į priešvėžinę mitybą, aš suabejojau bet kokia, viešai deklaruojama „sveika mityba“. Jeigu aš nesveikai maitinausi, tai kaip aš sugebėjau atstatyti svorį nuo 58 Iki 77 kilogramų? Kaip aš sugebėjau be vaistų ir papildų, po nepagydomos kraujo vėžio formos, atstatyti kraują į visus reikiamus parametrus? Po truputį supratau, kad „sveika mityba“, kurią propaguoja kas tik netingi, yra tik mitų rinkinys ir daugiau nieko.

Aišku, daug kam keistai atrodo kai aš nevalgau visko kas yra pagaminta iš grūdo. Griežtai apribojau vaisių ir uogų vartojimą. Atsisakiau kavos, arbatos, sulčių. Geriu tik vandenį. Kai manęs klausia kodėl, – atsakau nenoriu teršti gero vandens kažkokiomis žolėmis, o dar blogiau kava. O jei rimtai, tai kam mums reikia kaskart save stimuliuoti?

Pasirodo priešvėžinė mityba tinka ne tik gydytis nuo vėžio. Tai puiki širdies ligų, diabeto, ir kitų ligų, kurios yra medžiagų apykaitos sutrikimo pasekmė, profilaktika ir gydymas. Bet tai jau kitos temos klausimas.