Keistas sprogimas Australijoje 1993-iais metais

Įvykis, kuris dabar žinomas kaip "Bandžavarno sprogimas" ("The Banjawarn Bang"), įvyko Australijoje 1993-iais metais. Vėlų gegužės 28-os dienos vakarą Australijos gilumos ramybę sudrumstė keistas įvykis.

Žemyno miškas ir dykumomis per šimtus kilometrų pasklido sprogimo banga, o sunkvežimių vairuotojai, tuo metu buvę kelyje, bei geologai ir aukso ieškotojai, susirinkę į savo palapinių miestelius poilsiui, danguje pamatė keistą švytėjimą ir išgirdo iš toli sklindančio sprogimo garsą.

Australijoje pirmiausia buvo pagalvota, kad teroristai sugebėjo įsigyti arba patys pasigaminti branduolinį ginklą ir atliko jo bandomąjį sprogdinimą. Reikia pasakyti, kad tokiai versijai buvo svarus pagrindas - paaiškėjo, kad sprogimo šaltinis buvo netoliese Bandžavarno stoties, kuri tuo metu buvo religinės Aum Šinrikio (Aum Shinrikyo) bazė Australijoje. Ši sekta pagarsėjo visame pasaulyje po teroristinių akcijų Tokijo metro.

Sektantai Bandžavarną įsigijo likus nedaug laiko iki įvykio, 1993 m. balandžio mėnesį. Dar daugiau - tolimesni tyrimai atskleidė, kad sektos nariai savo laiku nupirko Rusijoje nurašytas branduolines kovines galvutes, atgabeno jas į rančą Australijoje, kurios teritorija siekė pusę milijono akrų. Į bazę taip pat buvo atgabenta įranga, reikalinga darbui su radioaktyviosiomis medžiagomis. Kai policija rančoje aptiko urano atsargų, ši versija kuriam laikui tapo pagrindine.

Tiesa, peržiūrėję gautą medžiagą, ekspertai padarė išvadą, kad sektantai negalėjo sąmoningai ar nesąmoningai sukelti branduolinį sprogimą - uranas buvo nepakankamai prisodrintas. Be to, tiriamoje teritorijoje nebuvo aptikta jokių bent kiek žymesnių radiacijos pėdsakų.

Tuomet į tyrimą įsitraukė JAV Nacionalinis seismologijos institutas - gal įvyko žemės drebėjimas ar metano dujų sprogimas kokioje šachtoje? Tačiau, kaip pranešė daktaras Gregoris Vanderbildas, instituto darbuotojai labai greitai padarė išvadą, kad sprogimas buvo 170 kartų stipresnis už patį stipriausią kada nors Australijos šachtoje užfiksuotą sprogimą. Tai reiškia, kad keistąjį sprogimą negalima buvo susieti su pramonine avarija. Tačiau tai nebuvo panašu ir į įprastą žemės drebėjimą.

Teko vėl sugrįžti prie požeminio branduolinio sprogimo versijos. Jeigu sprogmuo buvo nedidelis, pavyzdžiui 2000 t įprastinių sprogmenų ekvivalentas (palyginimui - ant Hirosimos buvo numesta bomba, kurios galingumas prilygo 15 tūkstančių tonų trotilo), o pats užtaisas buvo paslėptas giliai po žemėmis, tai paviršiuje galėjo ir nebūti radioaktyvaus skilimo pėdsakų.

Tuo metu tyrimo eigoje paaiškėjo, kad sektos nariai aktyviai domėjosi galimybėmis sukelti dirbtinį žemės drebėjimą.

Jeigu šių žmonių rankose būtų atsidūręs seisminis ginklas, jis būtų tapęs japonų bauginimo priemone, nes Japonija ne kartą nukentėjo nuo žemės drebėjimų, kuriuos sukėlė natūralios gamtinės priežastys.

Paaiškėjo, kad sektos vadovybė siuntė savo narius į Serbiją, kad jie susipažintų su elektrotechnikos atradėjo Nikolos Teslos darbais. Yra žinoma, kad mokslininkas ne tik dirbo elektrotechnikos srityje, tame tarpe tyrė galimybes perduoti energiją be laidų oru ir Žemės pluta, bet ir aktyviai domėjosi seisminio ginklo problema. Belgrade Teslos muziejuje sektantai kruopščiai išnagrinėjo mokslininko archyvą, susijusį su šiuo klausimu.

Tiesa, dabartiniu metu daugelis ekspertų atmeta galimybę sukurti seisminį ginklą. Juk dar šaltojo karo metais SSRS, JAV ir šalių laboratorijose buvo atliktas ne vienas bandymas sukurti tokį ginklą. Paaiškėjo, kad sukelti žemės drebėjimą nėra taip jau paprasta. Pirmiausia reikia numatyti tam tikras seismines sąlygas ir jų sulaukti.

Dabar jums aišku, kokius klausimus bandė išsiaiškinti specialistai, kurie iki mažiausių detalių analizavo „Australijos fenomeno" - taip šis įvykis buvo pavadintas tarnybinėse ataskaitose - priežastis.

Galiausiai dauguma ekspertų sutiko su nuomone, kad šis sprogimas, greičiausiai buvo natūralios kilmės. Pasaulio sostinėse buvo lengviau atsikvėpta -kalbėti apie branduolinį terorizmą dar nėra priežasčių. Ir fanatikams iš Aum Šinrikio sektos nepavyko sukurti masinio naikinimo seisminio ginklo - jų rankose buvo tik cheminis ir bakteriologinis ginklai.

„Visos šios suirutės priežastimi tapo, greičiausiai, meteorito kritimas", - nusprendė ekspertai. Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad geležies meteorito kritimas į mūsų planetą tam tikru kampu galėjo būti ta priežastis, kuri sukėlė seisminius svyravimus.

„Tačiau toks meteoritas turėjo padaryti kokio 100 m skersmens kraterį, -tvirtina skeptikai. - O kur jis yra?" Šiuo atveju verta prisiminti garsųjį Tunguskos meteoritą. Iki šiol nėra aptikta jokio jo sprogimo padaryto kraterio, nors sprogimo banga aplink Žemės rutulį apskriejo du kartus.
Kad ir kaip ten buvo, 1996-ųjų metų rudenį pasirodė pirmosios žinios apie Australijos fenomeną atvirojoje spaudoje. Publikacija baigėsi išvada, kad dėl visko kaltas, greičiausiai, meteoritas. Tai netiesiogiai parodo išsilaisvinusios energijos kilmė bei liudininkų parodymai -visi jie minėjo apie keistą švytėjimą danguje, panašų į tokį, kuris buvo stebimas Tunguskos meteorito kritimo metu.