Kiek bus radioaktyvūs dar Marie Curie daiktai

Marie Curie, kuri dar žinoma kaip „modernios fizikos motina“, mirė nuo aplastinės anemijos – retos būklės, kuri kilo dėl cheminių elementų radžio ir polonio poveikio.

Marie Curie buvo vienintelė moteris, apdovanota Nobelio premija dviejose skirtingose srityse (chemijoje ir fizikoje). Ji tęsė prancūzų fiziko Henrio Becquerelio darbą, kuris 1896 m. nustatė, kad uranas spinduliuoja radiaciją.

Kartu su vyru prancūzu fiziku Pierre'u Curie, mokslininkų pora 1898 m. atrado naują cheminį elementą ir jį pavadino poloniu M.Curie tėvynės Lenkijos (angl. Poland) garbei.

Praėjus daugiau nei 100 m. nuo atradimo, M.Curie drabužiai, baldai, knygos ir laboratorija vis dar radioaktyvūs ir bus radioaktyvūs dar 1,5 tūkst. metų, rašo Billas Brysonas knygoje „A Short History of Nearly Everything“.

M. Curie laboratorijos užrašai laikomi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje. Visi jie pasiekiami bibliotekos lankytojams, tačiau lankytojai turi pasirašyti atsakomybės dokumentą ir dėvėti apsaugines priemones, nes visi daiktai užteršti radžiu 226, kurio pusperiodis yra maždaug 1,6 tūkst. metų.

Jos kūnas taip pat buvo radioaktyvus, todėl įdėtas į karstą su storu švino pamušalu.