Kriso Robinsono šunys

1991 m. spalio 1 d. Anglijoje esančio Merilendo miestelio policijos nuovadoje buvo jaučiamas sambrūzdis. Kitą dieną buvo numatytas didelis leiboristų partijos suvažiavimas. Anglijos policininkai labai baiminosi, kad airių revoliucionieriai gali surengti eilinį teroristinį išpuolį, kaip jau ne kartą buvo anksčiau. Ypač jaudinosi policijos šefas Ronas Atkinsonas, kuriam iki išėjimo į pensiją buvo likusios vos kelios savaitės. Jis sėdėjo savo kabinete, karštligiškai telefonu duodamas įsakymus, kai į kabinetą nepasibeldęs įėjo nepažįstamas žmogus. Tai buvo vidutinio amžiaus niekuo neišsiskiriantis anglas, tvarkingai apsirengęs. Iš pažiūros tai galėjo būti kokios advokatų kontoros klerkas.

- Laba diena, sere! - netikėtai nepažįstamasis kilstelėjo skrybėlės kraštą. - Jūs turite sustiprinti leiboristų apsaugą Blekpule. Bus stiprus sprogimas...

- Iš kur pas jus tokia informacija? -susidomėjo policijos šefas.

- Matote, visai neseniai vėl sapnavau šunis, - mielai paaiškino svečias. - Tai buvo dideli rotveileriai su raudonais antkakliais. Jie lakstė aplink leiboristų klubą ir labai ilgesingai staugė. Tai reiškia, kad airiai susprogdins bombą. Žus žmonės.

Daug žmonių...

- Aišku, - Ronas Atkinsonas linktelėjo galva.

Dar vienas išprotėjęs pranašas. Gal čia taip pasireiškia rudeninis paūmėjimas?

Tačiau balsu policijos šefas pasakė visiškai kitaip:

- Taip, pone..? Krisas Robinsonas. Labai vertinga informacija. Mes būtinai į ją atsižvelgsime.

Policijos šefas kažką parašė ant popieriaus lapelio ir, išlydėjęs svečią iš kabineto, jį atsainiai įmetė į šiukšlių dėžę...

Kitą dieną Blekpule prie leiboristų partijos klubo durų nugriaudėjo labai stiprus sprogimas. Žuvo 12 žmonių, sužeistųjų buvo keletą kartų daugiau...

Sapnuose matomi šunys

Praėjus penkeriems metams po šio siaubingo teroristinio akto Krisas Robinsonas „Morning Star“ korespondentui papasakojo nepaprastus dalykus: „Visada, kai turi įvykti kažkas bloga, man sapnuojasi šunys. Pirmą kartą tai įvyko 1990-ųjų metų pradžioje. Sapne mačiau du šunis, kurie peršoko per kapinių tvorą. Po kelių dienų laikraštyje perskaičiau, kad buvo apiplėštas lordo Kaningo šeimos kapas. Antrą kartą sapne mačiau didelius rotveilerius, kurie lakstė aplink Brikstono kalėjimą. Vienas šuo šlubavo. Kitos dienos vakare įsijungiau televizorių ir labai nustebau, išgirdęs, kad iš Brikstono kalėjimo pabėgo du pavojingi nusikaltėliai, iš kurių vienas pabėgimo metu buvo sužeistas į koją...“

Tokie sapnai aplanko vis dažniau

Sapnuose šunys buvo labai skirtingi: kilmingi ir kiemsargiai. 1991-ųjų metų balandžio mėnesį Robinsonas susapnavo, kad didelis būrys įvairių veislių šunų surengė žiaurias pjautynes tiesiog viduryje autostrados. Sapne matyta vietovė vyrui pasirodė pažįstama - tai buvo Stenmoro vietovė, kur tuo metu veikė Didžiosios Britanijos Karališkųjų KOP bazė. Iš ryto Krisas paskambino į policiją ir perspėjo, kad įvyks kažkas baisaus, žus žmonės. Atsiliepęs pareigūnas tik mandagiai pasijuokė iš mediumo. Ir be reikalo. Kitą dieną praktiškai tiesiai prieš karinės bazės vartus įvyko kraupi autokatastrofa - susidūrė 12 automobilių, keli vairuotojai mirė tiesiog avarijos vietoje.

Reikia bijoti garbanotų bišonų ir rotveilerių su raudonais antkakliais

Žinoma, ne visų naktinių pono Robinsono vizijų baigtis buvo mirtina. Kai kuriuos reginius galima buvo priskirti kuriozams, gal ir nemaloniems, tačiau juokingiems. 1995-ųjų metų kovo mėnesį Krisas susapnavo didelį baltą furgoną, pilną juodų terjerų. Automobilis lėtai pravažiavo pro princo Čarlzo dvaro Haigruve vartus, keletą kartų apvažiavo aplink Anglijos karalių giminės lizdą ir išnyko nežinoma kryptimi. Britanijos sosto įpėdinio rūmų darbuotojas telefonu su Krisu Robinsonu kalbėjo labai mandagiai. Vyriausiasis liokajus išklausė vis nutrūkstančią mediumo kalbą, periodiškai pakartodamas, kad praneš princui apie pavojų. Tačiau, ko gero, nepranešė, nes po poros dienų nežinomi grobikai iš princo Čarlzo kolekcijos pagrobė vertingą paveikslą, kurio vertė siekė keletą milijonų svarų sterlingų. Šis nusikaltimas neištirtas iki šių dienų.   

Kartą Robinsonas susapnavo žinomą britų politiką, kuris vaikštinėjo su labai gražiu Maltos bišonu, prisirišęs šunį paauksuotu pavadėliu. Atsibudęs Krisas iš karto prisėdo prie kompiuterio ir nedelsdamas politikui parašė elektroninį laišką, kuriame jį perspėjo, kad labai greitai jį apgaus kažkokia jauna mergina. Suprantama, nebuvo jokio atsakymo ar, tuo labiau, padėkos.

Netrukus geltonoji spauda ir kai kurie solidūs laikraščiai ėmė mėgautis skandalo, kuris kilo Anglijos aristokrato šeimoje, pikantiškomis detalėmis. Pabėgo vieno labai žinomo lordo jauna žmonelė. Ji ne tik dingo su asmeniniu aristokrato vairuotoju, bet ir pasiėmė su savimi labai didelės vertės šeimynines brangenybes. Ko gero, pagyvenęs lordas labai apgailestavo, kad nepaklausė Kriso Robinsono perspėjimo.

Per keletą metų anglų mediumas netgi sudarė savo paties sapnininką. „Aš negaliu pasakyti nusikaltėlių vardų ar nurodyti jų požymius, galiu tik kelių dienų tikslumu nurodyti laiką bei vietą, kur tai įvyks, - pasakojo Krisas Robinsonas. - Aš supratau keletą dalykų: jeigu sapnuojasi rotveileriai, aviganiai ar kitų kovinių rūšių šunys, tai teroristai arba žudikai. Jeigu špicai ar terjerai - tai sukčiai arba plėšikai. Prižiūrėti garbanotieji bišonai - tai lengvo elgesio damos, aferistės ir vagilės. Blogiau, kai matau šunis su raudonais antkakliais. Tai reiškia, kad teroristai paslėps bombą, jeigu nebus imtasi priemonių, žus žmonės“.

Matyti sapnus tam, kad išgelbėti žmones

Policijos pareigūnai, kuriems Robinsonas įkyrėjo savo telefoniniais skambučiais ar vizitais į policijos nuovadą, laikė jį tarsi kokia įkyria muse, netgi bepročiu. Požiūris į mediumą pasikeitė 1991-ais metais, kai jis išpranašavo keletą iš eilės teroro aktų, kuriuos rengė airių revoliucionieriai. Trumparegiai policininkai nusprendė, kad Krisas Robinsonas yra kažkaip susijęs su teroristais, todėl jam yra žinoma, kada bus vykdomi sprogimai. Ekstrasensas buvo pasodintas kalėjime, mėnesį laiko dalyvavo apklausose, buvo tikrinamas melo detektoriumi. Su Krisu dirbo geriausi Didžiosios Britanijos psichiatrai ir neurologai. Viskas baigėsi tuo, kad vyro buvo atsiprašyta ir jis buvo paleistas į laisvę. O jau kitą dieną į Robinsono duris pasibeldė vyras su neįsimenamu veidu. Atsainiai mostelėjęs ženkliuku, Anglijos specialiųjų tarnybų atstovas iš karto pasiūlė Krisui darbą viename įslaptintame analitiniame centre. Geras atlyginimas, įdomūs pašnekovai, nuopelnų pripažinimas...

- O svarbiausia tai, kad galėsite išgelbėti daugelio žmonių gyvybes, -
apibendrino trumpą pokalbį specialusis agentas. - Aš jūsų vietoje tikrai ilgai nemąstyčiau.

Jeigu spėjote susidaryti nuomonę, kad anglas buvo pranašu, kuris niekada neklysdavo, teks nusivilti. Kartą plėšikų gauja gerokai apšvarino banko saugyklas, kur Robinsonas laikė dalį savo santaupų. Tačiau naktį prieš apiplėšimą jis nesapnavo jokio sapno su šunimis. Kitą kartą jis sapne pamatė didžiulius juodus šunis, kurie kaukdami ir lodami bėgiojo Hitrou aerouosto sandėlyje. Krisas pamanė, kad kitą dieną per aerouosto muitinę bus bandoma pergabenti labai didelę kontrabandinių prekių partiją. Policija paklausė ekstrasenso perspėjimo ir kitą dieną Hitrou aerodrome padvigubino žmonių skaičių. Buvo apieškotas sandėlys, keleiviai tikrinami kruopščiai, kaip niekada anksčiau. Tačiau jokių kontrabandininkų nebuvo aptikta. Matyt, ir pranašai klysta.

Interviu „Morning Post" korespondentui Krisas Robinsonas prisipažino apie pačią didžiausią, jo nuomone, nesėkmę. Vieną naktį mediumas susapnavo sapną, kuriame naktinio dangaus fone nušvito fejerverkas, o po to aukso ir raudonos spalvos ugnys ėmė lėtai leistis ant žemės. Tai nebuvo šunys, todėl vyras pasistengė greičiau užmiršti savo naktinį regėjimą. Tiesa, neilgam. Praėjus kelioms dienoms aviacijos mokymų metu virš Siaurės jūros įvyko katastrofa. Naikintuvas tiesiog
ore subyrėjo į atskiras dalis, tiesa, pilotui pavyko katapultuotis. Per radiją išgirdęs pranešimą apie nelaimę, Robinsonas suprato, ką reiškė jo sapnas: fejerverkas - tai lėktuvo sprogimas, žemyn besileidžiančios ugnys - išsigelbėjusio lakūno parašiutas.

O po to Krisas Robinsonas dingo. Tai pastebėjo Robertas Irvingas, tas pats „Morning Star“ žurnalistas, kai atvyko į svečius pas mediumą. Šis vizitas buvo kitą dieną po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių - laikraščio korespondentas labai norėjo sužinoti ar ekstrasensas prieš teroro aktus sapnavo šunis. Paaiškėjo, kad, likus nedaug laiko iki sprogimų Niujorke, Krisas išvyko nežinia kur. Irvingas pasinaudojo savo  ryšiais policijoje, tačiau ir ji nesugebėjo aptikti vyro pėdsakų. Robinsonas dingo, tarsi niekada nebūtų gimęs ir gyvenęs. Kai žurnalisto pažįstami policininkai pateikė užklausą MI-8 (Didžiosios Britanijos žvalgyba) dėl mediumo buvimo vietos, jiems kažkas paskambino iš šalies vyriausybės ir labai primygtinai pareikalavo nutraukti bet kokias paieškas. Ir pridūrė, kad visko gali atsitikti, jei nebus jo paklausyta...

Irvingas mano, kad Robinsonas visiškai perėjo į specialiąsias tarnybas, dabar jis yra taip įslaptintas, kad jo nebeįmanoma surasti. Kaip yra žinoma, šalies teritorijoje pastaraisiais metais stambių teroro aktų nevyko, nors Didžioji Britanija yra aktyvia antiteroristinės koalicijos nare ir buvo pasiuntusi savo karius į Iraką. Panašu, kad Robinsono veikla pasiteisina.

Nėra jokių abejonių, kad daugelio šalių specialiosios tarnybos ir žvalgyba plačiai naudojasi ekstrasensų ir aiškiaregių, panašių į Krisą Robinsoną, paslaugomis. Duomenys apie šiuos fenomenus įslaptinti žyma „Visiškai slaptai", apie juos visuomenė gali sužinoti, tik atsitiktinai nutekėjus informacijai. Tai yra labai blogai, nes unikalūs mediumai galėtų ne tik gaudyti teroristus ir stengtis apsaugoti valstybės paslaptis. Jų paslaugos būtų labai vertingos medicinoje, kai reikia nustatyti tikslią diagnozę. Arba archeologijoje, ieškant senovės lobių. Arba geologijoje - ieškant naftos ir kitų naudingųjų iškasenų. Jie reikalingi visur, tačiau specialiosios tarnybos jų tikrai nepaleis...