Kuo naudinga želatina ir kaip ją galima panaudoti

Želatina – maisto produktas, kuris gali būti lapelių arba grūdelių forma, beskonis ir bekvapis, išgaunamas iš gyvūnų ir žuvų audinių. Žodis želatina kilęs iš lotynų kalbos žodžio „gelatus“, reiškiančio „sustingęs“, „sušalęs“. Gaminama iš kiaulių, galvijų ir kitų naminių gyvulių odų, kaulų. Želatina sudaryta daugiausiai iš baltymų. Labiausiai vertinama dėlto, kad joje yra itin dideli kiekiai kolageno.

Oficialiai želatiną atrado ir patentavo amerikiečių inžinierius Peteris Cooperis 1845 metais. Beveik 50 metų po išradimo niekas nesuprato, kuo naudinga želatina ir kaip ją galima panaudoti. Daugelis manė, kad taip niekam nenaudingas produktas, kol kitas inovatyvus išradėjas Pearlas B. Waitas iš želatinos pagamino skanų desertą, žinomą kaip želė. Taigi, želatina buvo pradėta vertinti ir ją pradėjo naudoti eksperimentams pasaulio kulinarijos ir konditerijos šefai.

Šiandien iš želatinos gaminama daugybė skanių ir sveikų patiekalų – žuvies ir mėsos drebučiai, šaltiena, želė, kremai, suflė, zefyrai. Prieš naudojimą rekomenduojama želatiną išmirkyti šaltame vandenyje, kol ji 2 – 3 kartus padidės. Želatina visiškai ištirpsta karštuose skysčiuose. Be maisto gamybos želatina naudojama ir farmacijos pramonėje (iš jos gaminamos kapsulės ir žvakutės. Želatinos apvalkalas padeda išsaugoti veikliąsias vaistų medžiagas ir lengvai ištirpsta, patekęs į vidų), fotografijoje (specialiam popieriui ir fotojuostoms), kosmetikoje (šampūnuose, kaukėse, balzamuose), taip pat gaminti spaustuvių dažams. Želatina turi ir augalinę alternatyvą – pektinas ir agaras, išgaunamas iš jūros dumblių.

Pagrindinė želatinos sudedamoji medžiaga – kolagenas. Taip pat joje yra vandens, baltymų, krakmolo, pelenų, angliavandenių, riebalų, makro ir mikroelementų, vitamino PP, aminorūgščių. Nėra jokių abejonių, kad želatina naudinga žmogaus sveikatai – joje yra kalcio, magnio, natrio, fosforo, geležies, aminorūgšties glicino. Želatinoje yra dviejų esminių žmogaus organizmui aminorūgščių (hidroksiprolino ir prolino), kurios padeda susidaryti, išsaugoti ir atsinaujinti jungiamajam audiniui bei kremzlėms.

Želatina – puikus dietinis produktas. Visi patiekalai, kuriuose yra želatinos, yra labai gerai įsisavinami organizmo ir nedidina virškinimo liaukų sekrecijos. Daugelis žmonių žino, kad želatina padeda greičiau sugyti kaulų lūžiams ir skilimams, padeda atkurti audinius po traumos.

Jei valgysite želatinos daugiau, galėsite džiaugtis gražesniais ir stipresniais plaukais ir nagais, o sąnariai yra judresni ir lankstesni. Kenčiantiems nuo artrito, osteochondrozės rekomenduojama dažniau įtraukti į savo mitybą patiekalus, kurių pagrindą sudaro želatina. Be to, želatina gali būti naudojama ir išoriškai – pavyzdžiui, veido kaukėms ir stiprinančioms nagų vonelėms.

Aminorūgštys, esančios želatinoje, yra energijos, reikalingos kūnui, šaltinis, stiprina širdies raumenį, gerina protinę veiklą. Želatina taip pat labai naudinga, kurių kraujo krešumas yra sumažėjęs. Reguliariai vartojant šaltieną, kisielių arba desertinę želę, sumažėja skrandžio, plaučių, žarnyno ir kitų vidaus organų kraujavimo rizika.

Ne visiems saugu naudoti želatiną. Labai retais atvejais želatina gali sukelti alerginių reakcijų. Atsargiai šį produktą reikėtų vartoti ir tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, serga hemoragine diateze.

Želatinos panaudojimo būdų yra daug ir įvairių. Štai 4, ko gero, populiariausi:

• Želatinos užpilas. 2 šaukštelius želatinos granulių užpilti 100 ml šiek tiek atvėsinto verdančio vandens ir palikti per naktį, kad išbrinktų. Rytą užpilti dar 100 ml šilto vandens arba sulčių, gerai išmaišyti, kad želatina visiškai ištirptų ir išgerti, likus pusvalandžiui iki pusryčių. Siekiant geriausių rezultatų, šį gėrimą reikėtų gerti kasdien visą mėnesį.
• Pieniška želė. Sąnarių būklę gali pagerinti skani pieniška želė. Paruošti paprasta: 150 ml šilto pieno sumaišyti su 2 šaukštais maistinės želatinos, įdėti šiek tiek medaus arba cukraus pagal skonį, palaukti, kol želatina šiek tiek sutirštės arba išbrinks. Tada pašildyti pieną, kad želatiną galutinai ištirptų, tačiau stengtis, kad neužvirtų. Atvėsinti želatiną iki kambario temperatūros, tada padėti į šaldytuvą. Rekomenduojama vartoti 3 kartus per savaitę.
• Vandeningas želatinos tirpalas. Lengviausias būdas, paruošti želatiną vartojimui, tai paruošti jos tirpalą. Viskas, ko reikia – tai ištirpinti šaukštą želatinos šiltame vandenyje, išmaišyti ir išgerti. Rekomenduojama vartoti, jei skauda sąnarius, du kartus per dieną tris mėnesius.
• Želatinos kompresai. Plačią marlę sulankstyti keliais sluoksniais. Marlę įmerkti į karštą vandenį ir po to gerai išgręžti. Į išlankstytą audinį įpilti šiek tiek želatinos, sulankstyti ir palaikyti, kad ji šiek tiek patirptų. Tada kompresą dėti ant skaudamų kūno vietų, aprišti polietileno plėvele arba šiltu vilnoniu šaliku, užrišti tvarsčiu. Kompresą naudoti bent savaitę.

Griežtų taisyklių, kaip reikia vartoti želatiną nėra. Ją galima naudoti kaip tirštiklį įvairiuose maisto produktuose ir patiekaluose, pavyzdžiui, sultiniuose, sriubose, jogurtuose, kefyre, sultyse ir kt.