Medicinos Naujienos:

Kava su pienu, javainiai pusryčiams su pienu, arbata su šlakeliu pieno. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį gyvenimą be to baltojo skysčio, kuris iš pradžių gamtos buvo skirtas veršeliams maitinti. Bet kartas nuo karto pasigirsta nuomonių, kad pienas visiškai nereikalingas ir gali būti net žalingas suaugusiojo organizmui.

Nuo rūkymo iki alkoholio vartojimo, nuo oro užterštumo iki saulės spindulių – mūsų aplinkoje egzistuoja daugybė veiksnių, galinčių sukelti vėžį. Dabar mokslininkai teigia galbūt galėsiantys visiškai tiksliai nustatyti auglių, su kuriais susiduria konkretūs žmonės.

„Vis dar sklando mitas, kad antibiotikai – puikus sprendimas slogai ar kosuliui gydyti. Nors antibiotikai yra receptinis vaistas, vis dar pasitaiko žmonių, kurie tikisi įsigyti jų ir be recepto“, – sako vaistininkė Asta Budreckienė. Ji primena, kad šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Be tyrimų sudėtinga nuspręsti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, todėl užsiimti savigyda nepatartina.

„Vėžys yra labai protingas ir sumanus, todėl mokslininkams dar kurį laiką teks išlikti kantriems“, – LRT.lt teigė Vilniaus universiteto (VU) Lazerių tyrimų centro profesorius, Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovas Ričardas Rotomskis. Vėžį tyrinėjančio profesoriaus nuomone, tik verslininkams ir mokslininkams pasidalijus užduotimis, galima tikėtis proveržio.

Apie VU Gyvybės mokslų centre dirbančio Rapolo Žilionio darbus išgirstame jau ne pirmą kartą. R. Žilionis prisidėjo prie naujo kvėpavimo takų ląstelių tipo atradimo, o šį kartą straipsnyje, publikuotame žurnale „Immunity”, mokslininkas kartu su kolegomis pristatė itin aktualios plaučių vėžio tyrimų srities darbo rezultatus. Šio straipsnio atgarsių pasirodė ir pasauliniuose mokslo populiarinimo tinklalapiuose bei Harvardo universiteto apžvalgoje. Biochemikas papasakojo LRT.lt apie savo tyrimus, ląstelių elgseną ir vėžio gydymo ateitį.

Kaip žinoma, augliuose gali būti pačių įvairiausių ląstelių: ląstelės iš vienos auglio dalies dažnai aktyvuoja skirtingus genus ir būna įvairių dydžių bei formų nei ląstelės iš kitos to paties auglio dalies. Tačiau šis praėjusiais metais padarytas atradimas mokslininkus kaip reikiant nustebino.

Vakcinos ilgą laiką buvo apipintos įvairiais mitais. Dažnai baiminamasi ne ligos sukėlėjo, o sudėtinių vakcinos medžiagų, galimų šalutinių reakcijų. Praėjusią savaitę Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centre vykusioje diskusijoje dalyvavę medikai atsakė į daugybę visuomenės keliamų klausimų.

Medikai duoda Hipokrato priesaiką, kuria pasižada gydydami pacientus paisyti visų etikos principų, viską daryti vardan jų ir jokiu būdu neskirti nieko, kas galėtų pakenkti sveikatai. Atrodytų, medikais galima kliautis aklai. Deja, tikrovė kiek kitokia.

Kad išvengtų širdies ligų, daugeliui žmonių nuo 50 metų amžiaus patariama pradėti kasdien vartoti aspiriną, tačiau įrodyta, kad teigiamas aspirino poveikis toli gražu neatsveria pavojingų jo šalutinių reiškinių.

Tyrėjai padarė išvadą, kad standartinė hormonų terapija, kuri taikoma gydant sergančiuosius prostatos vėžiu, kartais gali priversti naviką plisti arba pasireikšti pakartotinai.

Tarp autizmu sergančių vaikų smegenyse būna „neįprastai didelė" aliuminio koncentracija, ir tyrėjai mano, kad vienas iš aliuminio šaltinių galėtų būti skiepai. Aliuminio druskų dedama j vakcinas, kad stimuliuotų imuniteto atsakomąją reakciją.