Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Spalio » 30

Širdies ligų tikrosios priežastys. Skiriasi nuo oficialių

Medicinoje vis dar vyrauja nuomonė, kad širdies ligas sukelia riebus maistas, tačiau darosi vis aiškiau, kad iš tikrųjų kalta yra visa moderni mityba - viskas, kas supakuota ir turi ilgą laikymo terminą. Vis daugiau mokslinių tyrimų pabrėžia du širdžiai kenkiančius dalykus - transriebalus ir rafinuotą cukrų.

Mitybos mokslininkas ir gydytojas Johnas Mansfieldas savo knygoje „Šešios paslaptys, kaip sėkmingai mažinti kūno svorį“ (The Six Secrets of Successful Weight Loss), kuri pasirodė 2012 metais, rašė, kad nutukimas, cukrinis diabetas ar koronarinių arterijų liga iki XIX amžiaus vidurio buvo labai reti reiškiniai. Pirmas koronarinių arterijų ligos atvejis buvo registruotas 1912 metais.

Kas nuo tada pasikeitė? Beveik viskas. Atsakymas paprastas: XX amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje, gana greit po dirbtinių riebalų (pvz., margarino) pasirodymo, į maisto rinką plačiai atėjo rafinuoti angliavandeniai, įskaitant rafinuotą cukrų, baltuosius miltus ir baltuosius ryžius. Kaip nurodo J. Mansfieldas, „per šešiasdešimt metų, nuo 1910 iki 1970 metų, įprastinių gyvūninių riebalų kiekis amerikiečių racione nuo 83 proc. sumažėjo iki 62 proc. Sviesto - nuo 8 kg vienam asmeniui per metus iki mažiau nei 2 kg. Tuo pat metu aliejų, kurių organizmas gauna iš margarino, kulinarinių riebalų ir rafinuotų aliejų vartojimas išaugo 400 proc. <...> Cukraus ir perdirbto maisto kiekiai taip pat padidėjo maždaug 60 proc.“

Gliukozes (cukraus) koncentraciją kraujyje reguliuoja insulinas. Kai pavalgius gliukozės koncentracija padidėja, kasa sintetina insuliną, kad šis sumažintų gliukozės koncentraciją kraujyje ir padėtų gliukozei patekti į ląsteles, kurios ją naudoja kaip energijos šaltinį. Kai organizmas bombarduojamas cukrumi ir kasa turi nuolat sintetinti insulino, pradeda veikti apsauginiai mechanizmai - insulino receptoriai išjungiami ir pasireiškia nejautrumas insulinui. Kadangi ląstelės nebereaguoja į insuliną, organizmui atrodo, kad jo trūksta, o kasa jo išskiria vis daugiau, tačiau per gausi insulino sekrecija gali žaloti kasą ir gali formuotis cukrinis diabetas. Dar rimčiau yra tai, kad nejautrumas insulinui gali nuvesti taip pat prie degeneracinių ligų, širdies ligų, insulto ir net vėžio.

Mokslininkai iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų (The US Centers for Disease Control and Prevention - CDC) jau prieš keletą metų pripažino, kad cukraus vartojimas ir širdies ligų rizika yra glaudžiai susiję. Tyrėjai analizavo daugiau nei 30 tūkst. amerikiečių mitybą. Tie asmenys, kurie vartodavo daug cukraus, priaugo kūno svorio ir net nutuko, o tai padidino riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat priartino mirtį.1 JAV Majamio universiteto Millerio medicinos mokyklos (The University of Miami Miller School of Medicine) tyrėjai atliko apklausą, per kurią padarė išvadą, kad tuomet, jei kasdien išgeriamas tik vienas dietinis gazuotas limonadas, širdies priepuolio arba insulto rizika padidėja net 43 proc.2 Manoma, kad padidėjusi rizika yra susijusi su dirbtiniais saldikliais, pvz., aspartamu, kurie naudojami šiuose gėrimuose.3

Širdis, širdies ligos, medicina, mitai

Nejautrumą insulinui sukelia ir kiti veiksniai.

Pramoniniu būdu pagaminti produktai ar maistas su aukštu glikeminiu indeksu (GI).

Perdirbtas maistas paprastai būna papildomas dideliu kiekiu cukraus ar rafinuotų angliavandenių, o juos visus organizmas greitai paverčia pertekline gliukoze. Tai perkrauna kasą ir mažina jos gebėjimą sintetinti pakankamai daug insulino, kuris reikalingas tam, kad padėtų nugabenti gliukozę į ląsteles.

Stresas. Nuolatinis budrumas ir įtampa -vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija -skatina insulino išskyrimą, kad garantuotų šiai būsenai reikalingos energijos. Stresas taip pat verčia kūną trokšti produktų su aukštu GI, kuriuos gali panaudoti energijai gauti iškart, nes paprastus cukrus organizmas gali tiek pat paprastai ir absorbuoti. Kaip knygoje „Riebalai aplink juosmenį“

(Fat Around the Middle, leidykla Kyle Cathie, Londonas, 2006) nurodo mokslininkė Marilyna Glenville, riebūs ar cukringi produktai, kurie suvalgomi patiriant stresą, paprastai „nusėda“ aplink juosmenį, o per gausios riebalų atsargos taip pat gali su laiku padaryti organizmą nejautrų insulinui. Per mažai judama. Nepakankamas fizinis aktyvumas mažina organizmo gebėjimą efektyviai reguliuoti cukraus koncentraciją kraujyje. Tyrėjai iš Bostono konstatavo, kad net vienas sportavimo kartas, kai apkraunami griaučių raumenys, didina gliukozės pasisavinimo greitį.4 Iš tikrųjų kiekviena treniruotė gali padėti reguliuoti nejautrumą insulinui, stiprinant gliukozės srautą kūne ir taip padedant išvengti II tipo cukrinio diabeto.

Chromo trūkumas. Anglų mitybos mokslininkas Stephenas Daviesas keletą metų stebėjo tūkstančius pacientų ir padarė išvadą, kad senstant žmonių organizme neišvengiamai mažėja chromo koncentracija, tačiau tam, kad insulino receptoriai

galėtų funkcionuoti, reikalingas tam tikras chromo kiekis. Bent per 15 kontroliuotų tyrimų patvirtinta, kad, maisto papildais bent 10 kartų padidinus gaunamo chromo kiekį (palyginti su tuo, kiek šios medžiagos galima gauti iš standartinės mitybos), galima sumažinti nejautrumą insulinui ir normalizuoti cukraus koncentraciją kraujyje.5

Mintys keičiasi

Tiesa, pastaruoju metu matyti tendencija, kuri primena tai, kaip žuvų ar paukščių būrys staigiai keičia savo judėjimo kryptį, -2014 metais medicina paskelbė, kad riebalai vis dėlto nėra širdies ligų priežastis. Tikrasis kaltininkas esti cukrus. Iš tikrųjų mūsų laikais sunku rasti kokį nors leidinį, kuris nepublikuotų straipsnių ir rekomendacijų dėl produktų, kuriuose yra slaptų cukrų.

Vienas iš pirmųjų, pradėjusių griauti senąsias dogmas, buvo farmacijos mokslo d., kardiovaskulinių ligų tyrėjas iš įtakos, JAV Niujorko valstijos, Jamesas Di Nicolantonius. Pasak jo, dešimtis metų esame vesti neteisingos mitybos keliu, o dabar būtų metas pradėti dėl angliavandenių ir cukrų daromos žalos tokią pat agresyvią visuomenės sveikatos kampaniją, kokia buvo skirta žalingų riebalų teorijai.6

J. Di Nicolantoniaus pėdomis pasekė Europos tyrėjų komanda iš Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų, kuri iš naujo peržiūrėjo 76 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 650 tūkst. asmenų. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad nėra jokių įrodymų, kurie palaikytų dabartines gaires dėl širdies ligų profilaktikos, kurios ragina vartoti daug polinesočiųjų riebalų rūgščių ir mažai sočiųjų riebalų.7

Dalis mokslininkų taip pat pradėjo atsisakyti idėjos, kad mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis -blogas. Jis iš tikrųjų galėtų užkimšti arterijas, bet tai daroma siekiant pataisyti uždegimo sukeltus arterijų sienelių pažeidimus, o uždegimas savo ruožtu yra atsakomoji reakcija į fiziologinį stresą dėl cukraus prikimštų perdirbtų produktų.

Transriebalų rūgštys gali katastrofiškai paveikti organizmo gebėjimą naudotis natūraliomis riebalų rūgštimis. Kaitinamos jos ima panėšėti į polimerus plastike.

Dar vienas kaltininkas - dirbtiniai riebalai

Kodėl riebus, bet natūralus maistas geresnis už pramoniniu būdu perdirbtus liesus produktus? Daugumoje perdirbtų produktų, kuriuose itin mažai riebalų, stinga natūralių riebalų rūgščių, o tai gali pažeisti riebalų pusiausvyrą kraujyje - sumažinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentraciją ir padidinti trigliceridų koncentraciją.8 Pavojingiausias iš tokių pakeistų produktų - margarinas, kuris gaminamas iš sukietintųjų aliejų.

Kietinimas prasidėjo 1912 metais ir leido maisto industrijai pradėti vietoj sviesto ir kiaulių taukų naudoti augalų sėklų aliejus. Kietinimo procese aliejai kaitinami aukštoje temperatūroje ir apdorojami vandeniliu. Proceso metu formuojasi sintetinės transriebalų rūgštys, kurių molekulinė struktūra skiriasi nuo natūralių riebalų rūgščių. Be to, formuojasi ir riebalų rūgščių transizomerai, kurie chemiškai panašūs į sočiuosius riebalus.9

Pramoniniu būdu perdirbtuose produktuose transriebalų rūgščių koncentracijos gali būti įvairios - 5-75 proc. bendro riebalų kiekio, tačiau maisto gamybos taisyklės nereikalauja, kad gamintojas nurodytų konkretų sukietintųjų riebalų kiekį produkte, pakanka vien nuorodos, ar produkte jų yra, ar nėra. Funkcinės medicinos steigėjas, pasaulio integracinės medicinos lyderis, knygos „Vaikų superimunitetas“ (Super-
immunity for Kids, Niujorkas, leidykla E. P. Dutton, 1998) autorius gydytojas Leo Gallandas nurodo, kad transriebalų rūgštys gali katastrofiškai paveikti organizmo gebėjimą naudotis natūraliomis riebalų rūgštimis. Transriebalų rūgštys pasidaro ypač pavojingos jas kaitinant -jos ima panėšėti į polimerus plastike, kurie neskyla. Mūsų laikais sukietintųjų riebalų esama greituosiuose užkandžiuose, pvz., bulvių traškučiuose, gruzdintose bulvytėse ir spurgose, taip pat aliejuose, kurie naudojami konditerijos gaminiuose, pvz., pyraguose ir sausainiuose. Daugelyje margarino ryšių transriebalų rūgščių koncentracija siekia net 10 proc. bendros sudėties, nors kai kurie gamintojai atsisakė kietinimo.

Jau minėtas profesorius G. Mannas per visą gyvenimą atliko daug tyrimų ir nemažai rašė šia tema. Pasak jo, transriebalų rūgštys žaloja lipoproteinų receptorius ląstelėse. Kadangi tokie pažeidimai trukdo organizmui absorbuoti MTL cholesterolį, galiausiai didėja ir cholesterolio koncentracija kraujyje. Labai daug tyrimų rodo, kad, jei vartojama transriebalų rūgščių, cholesterolio koncentracija staigiai didėja.10

Per 8 metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 85 tūkst. moterų, Harvardo medicinos mokyklos (Harvard Medical School) tyrėjai konstatavo, kad moterims, valgančioms margarino, buvo padidėjusi koronarinių širdies ligų rizika. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad sukietintieji aliejai ne tik nesugebėjo teikti tikėtinos naudos kaip sočiųjų riebalų pakaitalai, bet netgi „skatino susirgimą koronarine širdies liga“.11 Juo daugiau transriebalų rūgščių vartojama (ir sukaupiama kūno riebalų pavidalu), tuo didesnė rizika. Viename Velso tyrime aptiktas glaudus ryšys tarp mirties atvejų dėl širdies ligų ir transriebalų rūgščių koncentracijos kūno riebaluose.12
Kai gydytoja Mary Enig, buvusi JAV Merilando universiteto (The University of Maryland) Chemijos ir biochemijos fakulteto darbuotoja, analizavo transriebalų rūgščių koncentraciją maždaug 600 maisto produktų, ji apskaičiavo, kad amerikiečiai kasdien suvalgo 11-28 g transriebalų rūgščių. Tai maždaug vienas penktadalis visų gaunamų riebalų kiekio.13 Suvalgius vieną didelę porciją traškučių, keptų iš dalies sukietintame aliejuje, gaunama 8 g transriebalų rūgščių, tiek pat jų yra ir 60 g perdirbto sūrio (sūrio gaminio, kuris būna supakuotas, pvz., kaip atskiros plokštelės).

Harvardo medicinos mokyklos tyrėjų skaičiavimais, transriebalų rūgštys vien tik JAV galėtų būti atsakingos už 6 proc. (t. y. 30 000) mirties atvejų, kai žmonės miršta nuo širdies ligų. Šiaurės Europos šalyse, kur vartojama daug transriebalų rūgščių, širdies ligos taip pat yra paplitusi sveikatos problema, savo ruožtu Viduržemio jūros regiono šalyse, kur žmonės gauna mažai transriebalų rūgščių, nes iš visų riebalų daugiausia vartoja alyvuogių aliejaus, sergamumas širdies ligomis yra mažas.

Širdies ligų epideminį protrūkį galima tiesiogiai susieti su sukietintųjų riebalų įdiegimu į mitybą, o pirmas didžiausias sergamumo laikotarpis registruotas 1920 metais. Iki Pirmojo pasaulinio karo, kai žmonės valgydavo natūralaus sūrio ir sviesto, mirštamumas nuo ūminės koronarinės ligos buvo retas dalykas. Bent 3 tyrimai liudija, kad laikotarpiu, kai žmonės nustodavo valgę margarino ir grįždavo prie sviesto (pvz., Antrojo pasaulinio karo metu), sergamumas širdies ligomis sumažėjo.

Vis dėlto daugelis tyrėjų užsispyrusiai ir toliau sieja širdies ligas su gyvūnų riebalais ir sviestu. Pvz., per įtakingą EURAMIC tyrimą, kuris buvo vykdomas aštuoniose Europos šalyse ir Izraelyje, tvirtinama, kad nebuvo įmanoma rasti konkretaus ryšio tarp margarino ir širdies problemų, nors autoriai pripažino, kad populiacijose, kuriose valgoma daug margarino, toks ryšys vis dėlto galėtų būti įmanomas.14

Nereikia valgyti pramoniniu būdu perdirbtos mėsos

Naujausi tyrimai liudija, kad dar viena aukšto kraujospūdžio ir arterijų užkalkėjimo priežastis galėtų būti konservantai, kurių naudojama gaminant maisto produktus. Fosfatai, kurių yra, pvz., kolos gėrimuose ir sūryje, gali stimuliuoti fibroblastų augimo veiksnio 23 (FAF23) sintezę - tai hormonas, kuris kontroliuoja natrio ir kalcio koncentracijas organizme. Kai FAF23 būna daug, inkstai turi absorbuoti daugiau kalcio, o tai skatina arterijų standėjimą (užkalkėjimą). Pvz., mokslininkai iš Veterinarinės medicinos universiteto Vienoje (Veterinarmedizi-nische Universitat Wien), Austrijoje, mano, kad didelė FAF23 hormono koncentracija taip pat reiškia ir didelę natrio koncentraciją.15 Asmenys, kurie turi inkstų problemų, turi ir padidėjusių FAF23 bei natrio koncentracijų, o tai būklė, galinti sukelti širdies ir kraujagyslių ligų.

Be to, perdirbta mėsa siejama ir su širdies nepakankamumu, ypač kalbant apie vyrus. Jei kasdien suvalgoma 50 g perdirbtos mėsos (pvz., riekė kumpio), mirties nuo širdies nepakankamumo rizika padidėja 38 proc. Tiems vyrams, kurie valgo daug pramoniniu būdu perdirbtos mėsos, yra dvigubai didesnė grėsmė mirti nuo širdies nepakankamumo, palyginti su vyrais, kurie tokios mėsos valgo mažai ir retai.

Stresas didina miokardo infarkto riziką

Per reikšmingą tarptautinį tyrimą Interheart nustatyta, kad mityba nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos širdies sveikatai. Ilgą laiką trunkantis stiprus stresas pustrečio karto padidina širdies priepuolio riziką.

Nors mes visi kartkartėmis patiriame streso (pvz., kai skubame į traukinį ar nervinamės dėl darbo baigimo termino), širdies ligas sukelia kaip tik lėtinis stresas, verčiantis jaustis bejėgiais ir socialiai izoliuotais, nematant išeities iš padėties.

Škotų gydytojas Malcomas Kendrickas, knygos „Didžioji cholesterolio kova: kas iš tikrųjų sukelia širdies ligą ir kaip to išvengti“ (The Great Cholesterol Con: The Truth About What Really Causes Heart Disease and How to Avoid It, leidykla John Blake Publishing, Londonas, 2008) autorius, yra išvardijęs streso tipus, kurie, jo nuomone, sukelia širdies ligas, o svarbiausi iš jų yra šie:

  • Priekabiaujantys viršininkai.
  • Rasizmas.
  • Ilgalaikės piniginės problemos.
  • Silpnas socialinis ryšys ir pojūtis, kad esi atstumtas.
  • Nemylintis arba agresyvus partneris.

Įspėjantys žymenys

Medicinoje daugiausia fokusuojamasi į cholesterolį kaip svarbiausią širdies ligų žymenį, tačiau tokie pat svarbūs (ypač jei suprantama, kad širdies ir kraujagyslių ligos susijusios su uždegimo procesu) gali būti ir kiti veiksniai. Per vieną tyrimą nustatyta, kad svarbu vertinti ne vien cholesterolio, bet ir fibrinogeno (tai baltymas, kuris dalyvauja kraujo krešėjime) koncentraciją, nes asmenims, kurie turi dideles ir fibrinogeno, ir MTL cholesterolio koncentracijas, yra 6 kartus didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir atvirkščiai: žmonėms, kurių kraujyje mažai fibrinogeno, retai formuojasi širdies ligos, net jei MTL cholesterolio koncentracija didelė.18 Daugiau fibrinogeno gali turėti rūkaliai, o tai patvirtina nerimą, kad rūkymas galėtų skatinti tikimybę patirti širdies priepuolį.

Atskleidžiame Tikrąsias Širdies Ligų Priežastis Paranormal.lt

Uždegimo žymuo C reaktyvus baltymas (CRB) - tai padidėjusio uždegimo žymuo, kuris net prieš kelerius metus tiksliai įspėja apie insultą, cukrinį diabetą, miokardo infarktą, širdies ir kraujagyslių ligas.19 Beje, statinų grupės medikamentai, kurie taikomi cholesterolio koncentracijai mažinti, pasižymi ir teigiamu šalutiniu poveikiu - jie pajėgūs sumažinti CRB koncentraciją, o asmenys su mažesne šio uždegimų žymens koncentracija greičiau atsigauna po širdies ligų (net tada, jei vaistais nepavyksta sumažinti MTL cholesterolio koncentracijos).20

Trūkstama grandis - dantenų ligos

Esama dar vieno veiksnio, kuris gali didinti širdies ligų ir insulto riziką - tai dantenų ir dantis supančių audinių uždegimas (periodontitas). Mokslininkai iš Seulo nacionalinio universiteto Odontologijos koledžo Pietų Korėjoje konstatavo, kad žmonėms su periodontitu būna didesnė rizika patirti išeminį insultą (kurį sukelia trombas) nei, pvz., sergantiesiems cukriniu diabetu, ir maždaug tokia pati rizika kaip asmenims su aukštu kraujospūdžiu. Ir aukštas kraujospūdis, ir cukrinis diabetas - gerai žinomi išeminio insulto rizikos veiksniai. Per tyrimą, kuriame dalyvavo 265 stacionarizuoti ligoniai su nefatališku išeminiu insultu ir 214 kontrolinės grupės dalyvių be insulto, tyrėjai konstatavo, kad žmonėms, sergantiems periodontitu (jie turėjo uždegimą ir infekciją ne tik dantenose, bet ir aplinkiniuose audiniuose bei žandikaulyje), buvo 4 kartus didesnė tikimybė patirti insultą. Rizika yra taip pat dvigubai didesnė nei tiems, kurie serga cukriniu diabetu.21

Britų burnos sveikatos fondo (The British Dental Health Foundation) vykdomasis direktorius dr. Nigelis Carteris pripažino šį tyrimą reikšmingu, nes tai leidžia įvertinti oralinės sveikatos svarbą. Faktas, kad dantenų uždegimas kelia panašią grėsmę, kaip aukštas kraujospūdis, yra labai svarbus atradimas, bet, kad tai, palyginti su cukriniu diabetu, beveik dvigubina nefatališko insulto rizikos, yra visiškai netikėta.22

Tai nėra vienintelis tyrimas, per kurį atskleistas reikšmingas ryšys tarp dantenų

uždegimo ir insulto. 2004 metais vokiečių mokslininkai iš Heidelbergo universiteto (Universitat Heidelberg) tyrė 771 vyrą ir moterį, iš kurių 303 buvo neseniai patyrę išeminį insultą. Tyrėjai padarė išvadą, kad periodontitas padidino insulto riziką daugiau nei 4 kartus. Gingivitas (lengvesnės formos dantenų uždegimas) taip pat padidino išeminio insulto grėsmę. Poveikio nedarė tik dantų ėduonis.23

Per kitą tyrimą Harvardo odontologijos mokyklos (Harvard School of Dental Medi-cine) mokslininkai 12 metų stebėjo 41 tūkst. vyrų. Tyrėjai konstatavo, kad tiems, kurie sirgo dantenų liga ir turėjo mažiau dantų (dantų netekimas - negydomo dantenų uždegimo įprastinės pasekmės), tikimybė patirti insultą buvo gerokai didesnė.24

Periodontitas siejamas taip pat su ateroskleroze - arterijų užkalkėjimu ir susiaurėjimu. Per vieną nedidelį tyrimą, kurį atliko italų mokslininkai, paaiškėjo, kad tų asmenų, kurie turėjo plokštelių (riebalinių nuosėdų) arterijose, dantenų būklė buvo daug prastesnė nei tų tyrimo dalyvių, kurie neturėjo tokių nuosėdų (net atsižvelgus į kitus įtikinamus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius).25 Savo ruožtu apžvalgoje apie 31 publikuoto tyrimo duomenis mokslininkai atskleidė ryšį ne tik tarp dantenų uždegimo ir aterosklerozės, bet ir širdies priepuolio bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Aišku, kad esama ryšio tarp dantenų ir širdies sveikatos.

Esama kelių įtikinamų teorijų apie tai, kaip dantenų uždegimas galėtų sukelti širdies ligas ir insultą. Viena iš jų: burnoje esančios bakterijos gali paveikti širdį patekdamos į kraujotaką ir prikibdamos prie riebalinių plokštelių koronarinėse arterijose, šitaip dalyvaudamos formuojant kraujo krešulius.27 Trombai gali užkimšti normalų kraujo srautą, riboti maisto medžiagų ir deguonies tiekimą, o jų širdžiai reikia tam, kad veiktų tinkamai.

Esama ir kitos hipotezės. Mokslininkai mano, kad dantenų liga gali ne tik sukelti uždegimą burnoje, bet su laiku pasireikšti ir kaip sisteminis uždegimas, dėl kurio žinoma, kad jis atlieka esminį vaidmenį formuojantis plataus diapazono ligoms, kurios (tarp jų širdies ir kraujagyslių ligos) anksčiau nebuvo laikomos uždegiminėmis ligomis. Ši uždegimo teorija ir tikrųjų galėtų paaiškinti, kodėl periodontitas yra susijęs su kitais sisteminiais sveikatos sutrikimais, pvz„ cukriniu diabetu,28 reumatoidiniu artritu,29Alzheimerio liga,30 lėtine inkstų liga.31

Hipotezę patvirtina vienas italų tyrimas, per kurį buvo nustatyta, kad dantenų uždegimo gydymas gali būti naudingas visam organizmui. Kai mokslininkai patikrino 35 žmonių, turinčių lengvos ar vidutiniškai sunkios formos dantenų uždegimą, bet kitais atžvilgiais sveikų, miego arterijas prieš gydymą, tyrimo dalyviai turėjo padidėjusių uždegimo žymenų. Metus po gydymo šių asmenų kraujagyslių sienelės buvo ne taip stipriai sustandėjusios (toks sustandėjimas paprastai siejamas su ateroskleroze), o burnoje buvo gerokai mažiau bakterijų.32

Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį „Širdies ligų tikrosios priežastys. Skiriasi nuo oficialių“ Ko gydytojai tau nepasako.

Paregta pagal:

  1. JAMA Intern Med, 2014; 174:516-24
  2. J Cen Intern Med, 2012; 27:1120-6
  3. Pristatyta per Amerikos insulto asociacijos tarptautinę insulto konferenciją 2011 m. vasario 9-11 d., Los Andželas, Kalifornija, JAV
  4. Annu Rev Med, 1998; 49:235-61
  5. Diabetes Technol Ther, 2006; 8:677-87
  6. BMJ Open Heart, 2014; 1:e000032
  7. Ann Intern Med, 2014; 160:398-406
  8. JAMA, 1996; 275:759
  9. Lancet, 1994; 343:1268-71
  10. J Lipid Res, 1992; 33:399-410
  11. Lancet, 1993; 341:581-5
  12. Br J Prev Soc Med, 1975;29:82-90
  13. www.chekinstitute.com/freegifts847386/DoesFat-MakeYouFat.pdf
  14. Lancet, 1995; 345:273-8
  15. EMBO Mol Med, 2014; 6:744-59
  16. Circ Heart Fail, 2014; 7:552-7
  17. Lancet, 2004; 364:937-52
  18. Arterioscler Tchromb, 1994; 14:54-9
  19. J Periodontol, 2008; 79 [8 priedas] :1544—51
  20. N Engl J Med, 2005; 352:20-8
  21. J Periodontol, 2008; 79:1652-8
  22. www.dentalhealth.org/news
  23. Stroke, 2004; 35:496-501
  24. Stroke, 2003; 34:47-52
  25. Atherosclerosis, 2010; 213:263-7
  26. Ann Periodontol, 2003; 8:38-53
  27. J Am Dent Assoc, 2002; 133 priedas:14S-22S
  28. Ann Periodontol, 2001; 6:125-37
  29. Arthritis Res Ther, 2010; 12:218
  30. Alzheimers Dement, 2008; 4:242-50
  31. Curr Opin Nephrol Hypertens, 2010; 19:519-26
  32. FASEB J, 2009; 23:1196-204

3 naudingos medžiagos, kurių reikia širdžiai ir dantenoms

Dantenų uždegimas ir širdies ligos gali būti susiję su maisto medžiagų stygiumi. Štai 3 medžiagos, kurios svarbios ir dantenų, ir širdies sveikatai.

Kofermentas Q10. Jis dalyvauja gaminant energiją ir padaro ląstelių membranas daug atsparesnes deguonies pažeidimams. Kadangi širdies ląstelėms reikia labai daug energijos, kofermento Q10 širdyje taip pat yra daug. Tyrimai rodo, kad beveik 96 proc. žmonių, kurie turi dantenų uždegimą, Q10 koncentracija būna mažesnė, nei normaliai reikalinga.1 Taip pat yra įrodyta, kad burnos sveikatai būna naudingas šio kofermento papildomas gavimas su maisto papildais.

Vitaminas C. Šio vitamino trūkumas siejamas ir su dantenų, ir širdies sveikatos problemomis. Per tyrimą, kuriame dalyvavo suomių ir rusų vyrai, konstatuota, kad sergantiesiems periodontitu dažniausiai stigo ir vitamino C. Mokslininkai paskelbė, kad „vitamino C trūkumas yra nepriklausomas miokardo infarkto rizikos veiksnys", ir nurodė, kad reikia plačiau tirti, kaip vitamino C stygius susijęs su dantenų uždegimu ir širdies ir kraujagyslių ligomis.2

Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat galėtų būti svarbios sveikoms dantenoms. Per tyrimą, kurį atliko Harvardo mokslininkai ir kuriame dalyvavo daugiau nei 9 000 suaugusiųjų iš visos Amerikos, konstatuota, kad didesnio dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir mažesnio eikozapentaeno rūgšties (EPR) kiekio gavimas su maistu buvo susijęs su mažesniu periodontito paplitimu.3 Yra gerai žinoma, kad omega-3 riebalų rūgštys pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu ir teigiamai veikia širdies sveikatą. Labai gali būti, kad omega-3 trūkumas mityboje taip pat prisideda stiprinant ryšį tarp dantenų ir širdies būklės.

Paregta pagal:

  1. Altern Med Rev, 1996; 1:11-7
  2. Clin Diagn Lab Immunol, 2003; 10:897-902
  3. J Am Diet Assoc, 2010; 110:1669-75
Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar