Meksikoje dėl sausros pasirodo tvenkinio dugne esanti bažnyčia

Meksikos pietuose sausra atidengė tvenkinio dugne esančią XVI a. bažnyčią, kurią pastatė Ispanijos kolonistai, rašo „The Independent“.

Tai jau antras kartas, kai Čiapaso valstijoje dėl sausros pasirodo tvenkinio dugne esanti bažnyčia.

Šiemet vandens lygis Nesahualkojotlio tvenkinyje nukrito apie 25 metrus. Taip nutiko todėl, kad dėl sausros gerokai nuseko vanduo Grichalvos upėje, kuri ir užpildo tvenkinį.

Pasirodęs religinis statinys yra 400 metų senumo. Bažnyčios sienos yra 10 metrų aukščio, 61 metro ilgio, salė 14 metrų pločio, o varpinė net 16 metrų aukščio.

Pastarąjį kartą upė taip smarkiai buvo nusekusi 2002 metais. Tuomet lankytojai galėjo net pasivaikščioti bažnyčios viduje.

„Žmonėms tai buvo šventė. Jie atvyko čia pavalgyti, pasivaikščioti ar tvarkyti verslo reikalų. Aš jiems pardavinėjau keptas žuvis. Jie procesijomis vaikščiojo aplink bažnyčią“, – prisiminimais dalijosi vietos žvejys Leonelas Mendoza.

Šiandien žvejai plukdo smalsuolius aplink paslaptimi dvelkiančius griuvėsius, kurie tvenkinio dugne atsidūrė 1966 metais, kai netoliese buvo pastatyta užtvanka, o vietovė užtvindyta.

Svarbi asmenybė

Bažnyčią XVI a. viduryje pastatė vienuoliai, kuriems vadovavo žymi Ispanijos istorinė asmenybė Friaras Bartolome de las Casas.

Šis žmogus buvo Čiapaso vyskupas. Iš pradžių jis rėmė vietinių indėnų kolonizaciją ir pavergimą.

Vis dėlto veliau vyras pakeitė nuomonę ir už vergijos panaikinimą pasisakė ne tik Čiapase, bet ir imperatoriaus Karolio V Ispanijos teisme.

Jam pavyko pasiekti, kad 1542 metais būtų išleistas įstatymas, kuris gerokai sumažino vergovės mastą Peru.

Bet šis įstatymas sukėlė tokį pasipiktinimą tarp Pietų Amerikos naujakurių, kad imperatorius Karolis persigalvojo ir išbraukė kelis svarbiausius jo aspektus.

Neišsipildę siekiai

Architektas Carlosas Navarette, kuris su valdžios institucijomis rengė pranešimą apie tvenkinyje tūnančią bažnyčią, sakė, kad pastatas buvo apleistas dėl 1773 ir 1776 metais siautėjusio maro.

Bažnyčia buvo priklausoma nuo netoliese buvusio vienuolyno, kuris buvo įkurtas 1564 metais. C.Navarette mano, kad, atsižvelgiant į architektūrinius panašumus, ją pastatė tas pat žmogus ir turbūt panašiu metu.

Šis religinis statinys turėjo būti svarbus dėl to, kad buvo įsikūręs šalia Karaliaus kelio, kurį pastatė Ispanijos konkistadorai. Kelias buvo naudojamas iki pat XX a.

„Statant šią bažnyčia buvo manoma, kad ši vieta taps tikru gyvenimo centru, bet taip niekada neįvyko, – sakė C.Navarette, – ši bažnyčia turbūt niekada neturėjo net jai atsidavusio kunigo. Joje turbūt lankydavosi tik kunigai iš gretimo vienuolyno.“