Mirtį nešantys vaiduokliai

Dažnai mirusiųjų, kuriuos gyvenime persekiojo nepasitenkinimo ir pavydo jausmas, dvasios išsaugo savo sunkų charakterį ir pomirtiniame gyvenime. Noras užnuodyti gyvenimą savo likusiems gyviems artimiesiems neleidžia jų dvasioms nusiraminti, ir jos gana dažnai savo išpuoliais šiurpina buvusius sutuoktinius.

Ednei Džonson iš Hiustono visa tai teko patirti pačiai. Maža to, kad gyvenime jos vyras pasižymėjo niūriu charakteriu ir nesukalbamumu, daugiau kaip 20 metų nuodijo jos gyvenimą, tai dar ir po mirties neleido savo buvusiai žmonai gyventi pilnavertį gyvenimą. Kai 45-ių metų amžiaus moteris bandė sutvarkyti savo asmeninį gyvenimą ir ėmė kviesti į savo namus kavalierius, velionio vyro dvasia visada rasdavo būdų, kaip juos išprašyti lauk: vienam vyrui paslaptingu būdu buvo sugadintos kelnės, kitam durimis privėrė koją, į trečią metė sunkią vazą… Norėdama atsikratyti nuo įkyraus eksvyro, misis Džonson turėjo parduoti savo namą ir persikelti gyventi į kitą vietą.

Tačiau tokia sėkminga pabaiga ne visada galima. Dažnai žmonės persikelia gyventi į naują namą ir tiesiog patenka piktoms dvasioms į glėbį. Vaiduokliai, kurių rimtis buvo sutrikdyta, nesiaiškina, kas teisus, o kas kaltas. Jų kerštas krenta ant tų, kurie yra jų pasiekiamumo zonoje. Su tokiais įpykusiais vaiduokliais susidūrė vieno naujo Maskvos namo, pastatyto buvusių senų kapinaičių vietoje, gyventojai.

Anapusinių gyventojų buvimą pajuto visuose butuose – tai sienose atsirado įtrūkimai, tai savaime dužo indai, o kambariuose buvo girdimos nesuprantamos aimanos ir dejonės. Viena namo gyventoja vos neatsisveikino su savo gyvybe, kai ėmė siautėti jos butą pamėgęs vaiduoklis. Iš pradžių jis pasirodydavo kaip balto rūko figūra, taip gana smarkiai išgąsdindavo šeimininkę, o vieną naktį moteris pajuto, kad dūsta. Plaučiuose vietoje oro buvo kažkokios dusinančios dujos. Kai nelaimingoji moteris susiprato persižegnoti, iš jos burnos išlėkė kažkas panašaus į dūmus. Debesis pakibo palubėje ir ėmė įgauti jau pažįstamo pikto vaiduoklio formą.

Nemalonumai name baigėsi tik tada, kai buvo atskirai pašventintas kiekvienas butas ir bendrai visas namas. Tačiau iki tol, kol vaiduokliai nustojo terorizuoti gyventojus, jie spėjo pridaryti bėdų: dėl jų išdaigų mirė gana sveika 60-metė moteris, o 17-metis jaunuolis buvo išvežtas gydymui į psichiatrinę ligoninę.

Iš kitos pusės, daugelis vaiduoklių ir taip pasmerkti leisti laiką pataisos įstaigose. Kalėjimai, ypač senoviniai, gana gausiai apgyvendinti banditų, prievartautojų ir žmogžudžių vaiduokliais, kurie savo įpročių neatsisakė netgi po fizinės kūno mirties.

Senas „Walls unit“ kalėjimas Hanstvilio miestelyje (Teksaso valstija, JAV) nėra išimtis. Cia gyvena nuteisto serijinio žudiko, turėjusio pravardę Bilas kruvinosios lūpytės vaiduoklis. Būdamas gyvas jis apiplėšinėjo fermas, prieš tai apsižiūrėdamas ir pasirinkdamas tik tas, kuriose nebuvo vyrų. Maniakas negailėdavo netgi vaikų -visoms savo aukoms šaltakraujiškai perrėždavo gerklę.

Kitas „Walls unit“ kalėjimo gyventojas – Džeimso Satono vaiduoklis, vaikščiojantis kalėjimo koridoriais su permestu per petį automatu „Thompson“. Tie, kuriems teko susitikti vaiduoklį, tvirtina, kad jis atsiranda labai netikėtai, nukreipia į žmogų savo ginklo vamzdį ir paspaudžia gaiduką, juokdamasis velnišku juoku.

Seniau vaiduokliai gąsdino tik kalinius, tačiau valstijos vyriausybė nusprendė, kad galima neblogai uždirbti, rodant vaiduoklius visiems norintiems juos pamatyti, ir dabar į kalėjimą įleidžia turistus. Galimų svečių sąrašas tvirtinamas kažkur kalėjimo vadovybėje, tačiau kiekvienam be išimties ekskursantui liepiama atlikti pilną medicininį sveikatos patikrinimą ir pasirašyti dokumentus, nuimančius atsakomybę nuo kalėjimo personalo, netgi letaliniu atveju, žinant vietinių vaiduoklių charakterį, ši priemonė visiškai neatrodo nereikalinga, tuo labiau, kad buvo atvejų, kai neišlaikydavo lankytojų širdis.

Deja, maniakų, panašių į Bilą kruvinąsias lūpytes, vaiduokliai yra ne tik Amerikoje. Atsitikimas Leningrado srityje tai patvirtina. Du draugai — Pavelas Vološinas ir Andrejus Dorochovas – naktį grįžo namo. Jų kelias vedė pro kaimo kapinaites. Draugai buvo šiek tiek apsvaigę nuo alkoholio, todėl nusprendė išbandyti savo drąsą – pereiti naktį per kapines. Ant vieno kapo pamatė baltuojančią figūrą, kuri staiga ėmė greitai prie jų artėti. Pavelas leidosi bėgti, o Andrejus neteko sąmonės.

Iš ryto jis atsigavo griovyje už kapinių ribų. Jo veidas ir rankos buvo kruvinos, o šalia gulėjo subjaurotas draugo kūnas. Įkalčių buvo daugiau, nei pakankamai, ir Andrejų suėmė už žvėrišką žmogžudystę. Kaltinamasis tvirtino, kad nieko neprisimena, pasakojo apie vaiduoklį, tačiau tokie pasakojimai ekspertų neįtikino. O štai žmogžudystės būdas sukelia tam tikrų minčių: kokiam žmogui užtektų jėgų perkąsti savo aukai gerklę, o paskui visiškai nutraukti galvą?

Paranormalius reiškinius tiriantys specialistai šioje istorijoje nemato nieko keisto. Vaiduoklis tikrai gali materializuotis kito žmogaus kūne ir daryti visokias žvėrybes, o aukos apsvaigimas nuo alkoholio tai tik palengvina padaryti. Tad nepiktnaudžiaukite alkoholiu: tai ne tik pavojinga jūsų sveikatai, bet ir jus supančių žmonių gyvybei.

Šaltinis: mįslės ir faktai 2010 nr 4