Mistiška žvaigždė iš nežemiškos civilizacijos tyli

Vilčių apie pažangią ateivių civilizaciją suteikusi žvaigždė KIC 8462852 patraukė viso pasaulio astronomų dėmesį. Į ją buvo nukreipti galingi teleskopai, tikintis užfiksuoti kokių nors naujų ženklų, tačiau pirmosios stebėjimų savaitės tik padidino dvejones.

Už beveik 1,5 tūkst. šviesmečių esanti žvaigždė astronomus sudomino dėl kelių neįprastų pritemimų. Jų metu žvaigždės šviesa sumenkdavo net 15–22 proc. Palyginimui, Jupiterio dydžio planeta tokio dydžio žvaigždės šviesą prislopintų vos 1 proc.

Besiformuojančių planetų versija taip pat atmesta, nes ši žvaigždė jau yra subrendusi.

„Neįprasta žvaigždė KIC 8462852, tyrinėta „Kepler“ teleskopu, panašu, turi didelį kiekį materijos, skriejančios aplink ją nedideliu atstumu. Tranzito metu ši materija gali sugerti daugiau nei 20 proc. tos žvaigždės šviesos. Vis dėlto pritemimai nėra tokie periodiški, kokių būtų galima tikėtis iš egzoplanetos, – nurodė Geraldo Harpo vadovaujama tyrėjų komanda iš SETI instituto. – Nors paaiškinimo pirmenybė turėtų būti skiriama natūraliems šaltiniams (pvz., kometų grupė, išjudinta praskriejusios žvaigždės arba gravitaciniai suplotos žvaigždės patamsėjimai), įdomu spėlioti, kad toji materija gali būti milžiniško astroinžinerijos projekto ženklas.“

Jei aplink žvaigždę skrieja pažangios nežemiškos civilizacijos pastatytas milžiniškas objektas ar jų spiečius (pvz., Dysono sferos atmaina), galbūt jį išduotų radijo signalai? Tokią teoriją ir ėmėsi nagrinėti SETI instituto mokslininkų komanda.

Siekiant šiuos signalus užfiksuoti, į žvaigždę buvo nukreipti 42 „Allen Telescope Array“ teleskopai, kurie duomenis rinko po beveik 12 valandų kasdien. Tyrėjai ieškojo tiek siauro ruožo signalų, kuriais ateivių civilizacijos galėtų pranešti apie save, tiek plačiajuosčių signalų, kuriuos galėtų generuoti kosminiai erdvėlaiviai. 

Per pirmąsias dvi savaites stebėjimų reikšmingų radijo signalų užfiksuoti nepavyko. Visgi galutinių išvadų astronomai daryti neskuba, mat teleskopų jautrumas ir fiksuotas dažnių ruožas buvo riboti (jautrumas – virš 100 Jy, dažnių ruožas – 1–10 GHz su pertrūkiais).

„Astronomijos istorija mums rodo, kad kaskart, kai manome aptikę kažką fenomenalaus ir susijusio su nežemiška gyvybe, mes klydome, – sakė SETI tyrimų centro direktorius Sethas Shostakas. – Ir nors yra didelė tikimybė, kad šios žvaigždės keistą elgseną lemia natūralios priežastys, ne ateiviai, tokius dalykus patikrinti yra apdairu.“

Kitos astronomų komandos laukia KIC 8462852 užtemimo pasikartojimo, kurio metu ruošiasi išanalizuoti medžiagos spektrines savybes. Tokiu būdu paaiškėtų, kokia medžiaga užstoja žvaigždės šviesą – ar tai yra kietas kūnas, dujos, dulkės ir pan.

Dysono sfera yra hipotetinė konstrukcija, kurią pirmą kartą 1960 m. žurnale „Science“ aprašė amerikiečių fizikas ir matematikas Freemanas Dysonas.

Šios struktūros idėja kilo ieškant kuo efektyvesnio energijos pasisavinimo būdo. Dysono sfera teoriškai gaubtų didžiąją dalį ar net visą žvaigždę ir surinktų jos skleidžiamą energiją.

F.Dysonas svarstė, kad pažangesnės nežemiškos civilizacijos turėtų būti pastačiusios ką nors panašaus, jei jų energijos poreikis auga panašiai kaip žmonių.