Pasąmonės Galios | Psichologija:

Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs deja vu - jausmą, kad tai, kas šiuo metu vyksta, kažkada jau buvo įvykę. Kokia šio keisto reiškinio priežastis? Tiksliai atsakyti į šį klausymą niekas negali, tačiau kelios hipotezės egzistuoja.

Yra teorija, kad moterys, kurių atlyginimas sumažėja, priauga svorio klubų ir šlaunų srityje, tarsi gindamos save nuo savo baimės. Tačiau stiprus baimės jausmas likti be pajamų kiekvienam pasireiškia skirtingai.

Pastebėta, kad yra žmonių, su kuriais pabendravę, pasijuntame išsekę, sudirgę ar pan. – kitaip tariant, netekę energijos. Pirmiausia apie energijos vampyrus ėmė kalbėti bioenergetikai, astrologai, vėliau susidomejo ir psichologai.

Ar žinojote, kad pasąmonė turi neribotus kūrybingumo išteklius, galimybę išsaugoti daug ir įvairios informacijos ir kitų nepaprastų savybių? Pasirodo, kad pasąmonės minčių galia gali tai ir dar daugiau!

Žmonės įvairiai žiūri į savo sapnus: vieni jiems nesuteikia jokios prasmės ir greitai pamiršta, kiti prisimena šimtus sapnų ir susapnuotų dalykų, o ką nors pamiršę labai nusimena. Britų mokslininkai nustatė, kad tam tikros smegenų srities, esančios prie smilkinių, aktyvumas leidžia gerai išlaikyti atsiminimus apie sapnus. Ar toks aktyvumas yra naudingas psichologinei sveikatai?

Salvadoras Dali kartą pasakė, kad vienintelis skirtumas tarp jo ir bepročio yra tai, kad jis nėra beprotis. Galbūt tai vienintelis įmanomas atsakymas į klausymą, ar būti genijumi reiškia būti bepročiu? Vis dėlto ne kiekvienas beprotis yra genijus, bet kiekvienas genijus yra beprotis!

Žmonių yra labai įvairių. Vieni visada yra malonūs, kiti net patys nesupranta, kad savo elgesiu atstumia visus, kurie pasirodo jų gyvenimo kelyje. Tokie žmonės kartais vadinami toksiškais (nuodingais). Netinkamas elgesys gali sugriauti santykius su artimaisiais, kliudyti asmeniniam ar profesiniam tobulėjimui. Išvengti nuotaikų svyravimų nepajėgus joks žmogus, bet kai kurie moka labiau save kontroliuoti, geba paprasčiau reaguoti į komplikuotas situacijas.

Atsisveikinti dažniausiai reikia tada, kai labiausiai reikia artumo. Užtenka kelių sekundžių, kad žmogų įsimylėtum, bet gali praeiti metai, kol pagaliau jį pamirši. Psichologai yra daug parašę apie tai ką jaučia žmogus, po artimo žmogaus mirties, taip pat pastaruoju metu daugėja psichologinių skyrybų studijų. O kas su žmogumi vyksta ne šeimos, o tiesiog ilgalaikių santykių iširimo metu? Juk kiekvienas mūsų turi vienokią ar kitokią skyrimosi patirtį. Kokie čia egzistuoja dėsningumai ir kaip psichologija gali padėti pereiti šį nelengvą etapą, kad jis paskatintų, o ne sustabdytų žmogaus vystimąsi?

Galvoje apsigyvena mintis. Ji sukasi, nepalieka nei geriant rytinę kavą, nei skubant į susirinkimą, nei atsiimant vaikus iš darželio. Stengiesi ją visa jėga atmušti, tarsi atskriejantį lauko teniso kamuoliuką, kad liktų kažkur ten… kitoje tinklo pusėje. Akimirka. Mintis vėl čia.

Tikriausiai jau nieko nestebina faktas, kad spalvos įtakoja mūsų emocijas ir netgi fizinę savijautą. Dauguma turbūt esame pastebėję, kad raudona spalva skatina veikti, o žydra-svajoti, žalia spalva padeda nusiraminti, o oranžinė atrodo tokia “skani”. Visas mus supantis materialus pasaulis yra spalvotas [tik nebandykite to įrodinėti savo šuniui], tačiau Tvėrėjas buvo išties sumanus, todėl kiekvienas jo kūrinys turi ir savo formą.

Matymas per atstumą yra vienas iš geriausiai patvirtintų paranormalių žmogaus gebėjimų. Tokį gebėjimą turintys žmonės gali matyti vietas ir įvykius, nutolusius nuo mūsų laike ir erdvėje. Naudodamiesi prigimtiniu gebėjimu, kitaip dar vadinamu paranormalių reiškiniu (psi), tokie žmonės iki smulkmenų atpasakoja, ką matę.