Paslaptingosios žmogaus galios

Valia ir tikėjimo sparnai

Senovėje antgamtinių galių turintys žmonės buvo laikomi burtininkais ir raganiais; iki pat žiauraus krikščionybės prietarų triumfo daug kur jie buvo gerbiami, laikomi išmintingais ir net šventais. Rodos, daugelis patys esame susidūrę su reiškiniais, skatinančiais manyti, kad be įprastų penkių juslių - lytėjimo, regos, klausos, uoslės ir skonio - įmanoma ir kitaip suvokti pasaulį. Senovės burtininkams ir buvo būdinga tai, ką šiais laikais mokslininkai vadina ekstrasensiniais gebėjimais (aiškiaregystė, telepatija ir pranašystės).    

Aiškiaregystė yra gebėjimas priimti informaciją per pasąmonę ir apsieiti be jutimo organų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, paėmę į rankas aplanką, gali tiksliai pasakyti, apie ką bus rašoma laiške, jo nė neatplėšę. Telepatija yra gebėjimas perskaityti kito žmogaus mintis, o pranašavimas - tiksliai numatyti ateities įvykius.

Pats šių paslaptingų jėgų buvimas meta labai rimtą iššūkį tradiciniam pasaulio suvokimui. Kartais mus nustebina žmonės, galintys vien valios pastangomis sulenkti ar ištiesinti metalinius daiktus ir juos perkelti iš vienos vietos į kitą. Pasirodo, tokie žmonės (jeigu nekalbame apie sumanius triukų meistrus, kurie yra visai kas kita) geba paveikti net aplinkinę materialią aplinką, tam tikra prasme pažeisdami visus žinomus gamtos dėsnius. Kai kas sugeba vienoje vietoje akimirksniu pradingti ir greitai pasirodyti kitoje. Senovės indų ir tibetiečių legendos pasakoja apie šventuosius, gebančius ilgą laiką kyboti ore. Jeigu žmonės iš tiesų gali išmokti nugalėti žemės trauką ir pradėti skraidyti, jiems šiame pasaulyje niekas neatrodo neįmanoma. Klausymas tik - kaip įgyti tokių paslaptingų galių?

 Žmogaus galia palikti į orą kaip reiškinys vadinamas levitacija. Sakoma, kad levituodami žmonės virš žemės trumpam pakyla apytikriai iki pusantro metro aukščio, nors rašoma ir apie atvejus, kai žmonės gebėjo laisvai ir ilgai skraidyti aukštai ore. Keista, kad įspūdingiausi levitacijos pasiekimai paprastai įvykdavo staiga ir nelauktai. Tiesa, indų žiniasklaida teigia, kad tai įmanoma pasiekti sąmoningai, panirus į transą.

XIX amžiuje levitacijos galia pagarsėjo Danielis Home’as, o jo pasirodymą savo akimis matė daugybė to meto žymių žmonių, pavyzdžiui, rašytojas Markas Twainas ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas III. 1868 metais Londone D. Home’as viename spiritizmo seanse pradėjo levituoti ir išskrido pro langą, akimirką pakybojo ore ir ramiai grįžo į kambarį per kitą langą. Tai įvyko matant daugybei sąmoningų liudytojų.

Dauguma levitacijos atvejų neturi specialios praktinės reikšmės - ji paprastai atsiranda meldžiantis, medituojant ar atliekant magišką ritualą. XX amžiaus pradžioje vienas keliautojas Tibeto kalnuose nuėjo iki gilios prarajos krašto ir suvokė, kad per jį pereiti neįmanoma. Netrukus jis pajuto, kad kartu su visu bagažu pakilo į orą ir sveikas gyvas persikėlė į kitą prarajos pusę, kur sumišęs vos nenuslydo žemyn.

Einšteino Rozeno tiltas - hipotetinis tunelis milžiniškiems erdvėlaikio atstumams įveikti. Kitas fenomenas yra teleportacija, kuri pasitaiko ir užfiksuojama gana retai. Teleportuodamasis žmogus staiga dingsta vienoje vietoje ir netrukus atsiranda kitoje. Legendinio triukų meistro Uri Gellerio draugas psichiatras teigė, kad U. Gelleris teleportacijos galias parodė mažiausiai aštuonis kartus. Kartą jis nustėrusiems liudytojams matant iš vienos vietos persikėlė į Niujorką, kuris buvo apytikriai už 60 kilometrų. Taip pat pasakojama, kad viena ispanų vienuolė XVII amžiuje bent 500 kartų teleportavosi per vandenyną į Ameriką, kur Meksikos inėdėnus aktyviai kvietė pereiti į krikščionybė. Jos neįmanomą buvimą vienu metu dviejuose žemynuose patvirtina meksikiečių genčių liudijimai.

Nuo senovės žinoma padavimų apie žmones, galinčius numatyti ateities įvykius per pranašiškus sapnus ar vaizdinius arba kad ir ilgai žiūrint į kavos puodelyje likusius tirščius. Kiti įspūdingai pagydo beviltiškus ligonius. Žmogaus gebėjimai visais atžvilgiais iš tiesų yra absoliučiai paslaptingi.

Oficialioji medicina ir gydūnai

Pasaulyje be oficialių daktarų, gydančių farmacijos preparatais ar sudėtingomis chirurginėmis operacijomis, jau tūkstančius metų veikia ekstrasensai, burtininkai ir įvairūs žyniai. Tokie, pavyzdžiui, yra gydūnai (angl. bealer), žmonėms gydyti naudojantys psichinę energiją.

Edgaras Cayce'as (Edgaras Keisas) gimė Kentukio valstijoje 1877 metais. Jaunystėje persirgęs sunkios formos laringitu jis prarado balsą. Ilgalaikis gydymas nedavė norimo rezultato, todėl jis kreipėsi į hipnotizuotoją ir, panardintas į transą, E. Cayce'as vėl kalbėjo normaliu balsu. Būdamas užhipnotizuotas, jis tiksliai papasakojo, kas nutiko jo gerklei ir kaip ją būtų tinkamiausia gydyti. Jo paties patartas gydymas iš tiesų buvo veiksmingas. Tada E. Cayce'as nusprendė pabandyti, ar tokiu būdu jis galėtų padėti kitiems žmonėms. Iki pat mirties 1945 metais jis padėjo apie 30 000 žmonių ir kiekvieną kartą, nustatydamas diagnozę ir ieškodamas tinkamiausio gydymo būdo, jis buvo giliame transe. Jį vadino gulinčiu daktaru.

Brazilų valstietis vardu Zė Arigo 1950 metais paskelbė, kad jame apsigyveno vokiečių chirurgas Fritzas, miręs per Pirmąjį pasaulinį karą. Vieną naktį Fritzas atėjęs pas Arigo ir papasakojęs, kad toliau gydys žmones, tik nuo šiol Arigo rankomis. Nuo tada Arigo dažnai pasinerdavo į transą ir tokios būsenos peiliais ir žirklėmis atlikdavo operacijas. Liudytojai pasakojo, kad transo būsenos Arigo atrodė kaip užburtas ir pradėjo kalbėti ryškiu vokišku akcentu.

Vėliau jis pats nesugebėjo prisiminti, kaip atliko konkrečią operaciją. Arigo yra atlikęs ir operacijų buku virtuviniu peiliu - jis tiesiog panardindavo rankas į paciento vidurius, išimdavo nesveikus organus ar auglius ir paskui tiesiog užverdavo pjūvio vietą, sujungdamas kraštus ir lengvai juos suspausdamas. Be to, kai kurie pacientai būdavo pabudę ir teigė nejautę jokio skausmo.

Garsus gydūnas Joao Texeira de Faria, vadinamas Joao iš Dievo, atlieka akių operaciją savo klinikoje Brazilijoje. Pacientų trūkumu jis nesiskundžia. Ir Arigo, ir kitų gydūnų atliekamas operacijas stebėję profesionalūs gydytojai visuomet reiškė nesupratimo kupiną nuostabą. Pasigirdo versijų apie itin sumanių triukų meną, bet pagrindinis faktas yra tai, kad dauguma pacientų po gydūnų operacijų pagyja nuo ligų, kurių oficialioji medicina pagydyti negalėjo. Dauguma pačių gydūnų teigia, kad jų veiksmus veda dvasios mirusių gydytojų, vis dar norinčių padėti žmonėms.

Šiuolaikiniai mokslininkai atidžiai ištyrė gydūnų veiklą. Pavyzdžiui, eksperimente su vengrų gydūnų Oscaru Estebanu trijų grupių pelėms buvo padaryti nedideli odos pjūviai. Viena dalis pelių nebuvo gydomos, kitą dalį O. Estebanas paėmė į rankas ir du kartus per dieną po 20 minučių laikė delnuose, o trečiąją sužeistų pelių dalį savo rankose laikė savanoriai studentai. O. Estebano rankose buvusių pelių pjūviai sugijo daug greičiau. Be to, O. Estebanas parodė, kad gali pagreitinti augalų augimą, jeigu jie laistomi vandeniu, kurį anksčiau jis laikė delnuose.