Kaip atsirado Reichas (Vokietijos imperija)? Kas yra Reichas?

Žinoma, visi esame girdėję apie Trečiąjį reichą, dėl kurio prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Bet jei buvo Trečiasis, vadinasi, turi būti dar du? Ir jų buvo! Tik norėčiau iš karto pasakyti: visi reichai egzistavo tik Vokietijoje. Tiesą sakant, žodis "Reichas" yra vokiškas ir reiškia "valstybė" arba "imperija".

Pirmasis reichas - Vokietijos romėnai

Pirmojo ir galingiausio reicho istorija prasidėjo 962 m., kai Rytų Frankų karalystės karalius Otonas I paskelbė Vokietiją Šventąja Romos imperija. Užkariavęs Italiją, jis tikėjo, kad būtent germanai yra verti tęsti didžiųjų romėnų tradicijas. Palikuonys nenuvylė karaliaus, ir amžiams bėgant imperija stiprėjo, prijungdama vis daugiau žemių. Savo galios viršūnėje ji apėmė Italiją, Burgundiją, Bohemiją, Elzasą, Belgiją, Sileziją, Nyderlandus, Šveicariją ir Lotaringiją. Tačiau valdžia Šventojoje Romos imperijoje nebuvo paveldima. Kiekvieną naują imperatorių rinko kurfiurstų kolegija ir jis turėjo labai ribotus įgaliojimus. Nuo XV a. pabaigos valdžios pagrindu tapo Reichstagas - aukščiausias imperijos valdovų atstovaujamasis organas, vykdęs įstatymų leidybos ir teismines funkcijas. Tuo metu prie pavadinimo "Šventoji Romos imperija" pradėta pridėti - "vokiečių tauta", matyt, siekiant nepainioti vokiečių su senovės romėnais. Tačiau pamažu Vokietija vis labiau prarado savo dominuojančią padėtį pasaulyje, o kartu su ja ir daugumą savo teritorijų. 1806 m. Napoleonas nutraukė Šventosios Romos imperijos gyvavimą, netrukus po to, kai jo kariuomenė nugalėjo Vokietijos kariuomenę prie Austerlico, paskutinis Vokietijos imperatorius Pranciškus II buvo priverstas atsisakyti sosto. Taip baigėsi šlovinga Pirmojo reicho istorija.

Antrasis reichas - Prūsijos kolonizatoriai

Antrasis reichas buvo sukurtas praėjus 65 metams po Pirmojo reicho žlugimo. 1871 m. Prūsijos kancleris Otto von Bismarckas ir karalius Vilhelmas I paskelbė apie naujos Vokietijos imperijos sukūrimą. Būtina sąlyga tam buvo prancūzų pralaimėjimas 1870-1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos kare. Pirmiausia Prancūzija išmokėjo penkis milijardus frankų atlygio, o tai labai paskatino Prūsijos ekonomiką ir karinę galią. Antra, ši pergalė labai pakėlė Prūsijos prestižą, prie jos prisijungė daug germanų šalių. Net Austrija, kuri atsisakė prisijungti prie Vokietijos imperijos, netrukus sudarė su ja karinę sąjungą. Tačiau tuo metu Europos ekonomika labai priklausė nuo turimų kolonijų skaičiaus. Nors iki XIX a. pabaigos Vokietija Afrikoje ir Azijoje įkūrė keletą savo kolonijų, jaunai imperijai buvo sunku konkuruoti su Anglija, Prancūzija, Nyderlandais, Portugalija ir kitomis šalimis, kurios kolonizavo daug anksčiau. Vokietijos imperijos siekis politiškai ir ekonomiškai dominuoti Europoje buvo viena iš Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 m. priežasčių. 1918 m. lapkričio mėn. Vokietijai pralaimėjus karą, Vokietijos žmonės sukilo prieš savo žlugusį monarchą. Imperatorius Vilhelmas buvo priverstas bėgti į užsienį, o Vokietijos imperija buvo pervadinta Veimaro Respublika. Taip Antrasis reichas nustojo egzistuoti.

Trečiasis reichas - Hitlerio NSDAP

1922 m. buvo išleista vokiečių rašytojo Arthuro Möllerio vam den Broeko knyga "Trečiasis reichas". Tai įkvėpė Adolfą Hitlerį 1934 m. įgyvendinti savo svajonę sukurti suvienytą Vokietijos valstybę. Tai buvo idėja, kuri negalėjo būti įgyvendinta geresniu laiku. Dėl pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijoje daugelį metų tęsėsi ekonominė krizė. Karo nusilpninta valstybė neteko daugumos savo teritorijų, žlugo jos pramonė ir žemės ūkis. Tuo pat metu pagal Versalio taikos sutartį vokiečiai buvo priversti mokėti milžiniškas reparacijas valstybėms nugalėtojoms. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kilusi pasaulinė ekonomikos krizė Vokietijoje sukėlė skurdą, badą ir nedarbą. Žinoma, kadaise didinga tauta norėjo keršto. Šalyje stiprėjo radikalios nuotaikos. Todėl 1932 m. pirmą kartą Veimaro respublikos rinkimuose didžiulę dalį balsų gavo komunistai, o vis daugiau žmonių stojo į Nacionalsocialistinę vokiečių darbininkų partiją (NSDAP), buvo aišku - Veimaro respublikai atėjo galas. Dabar Vokietijai teko rinktis, kuriuo keliu eiti: komunistiniu ar nacionalsocialistiniu. Tačiau 1933 m. vasario mėn. įvykęs Reichstago pastato gaisras, dėl kurio buvo apkaltinti komunistai, išstūmė Komunistų partiją iš politinių lenktynių. 1934 m. valdžią į savo rankas perėmė Adolfo Hitlerio vadovaujama NSDAP. Taip prasidėjo Trečiojo reicho istorija. Na, o kaip viskas baigėsi, visi puikiai žino. 1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, kuris baigėsi 1945 m. visišku Vokietijos ir jos sąjungininkų pralaimėjimu. Trečiasis reichas baigėsi.

Ketvirtasis reichas - šiandieninis Vermachtas

Ar Vokietijoje gali atsirasti Ketvirtasis reichas? 1990 m. susijungus VFR ir VDR, Europos vadovai rimtai susirūpino. Ar tai sukeltų naująjį Reichą ir Trečiąjį pasaulinį karą? Likus dviem mėnesiams iki Berlyno sienos griūties Margaret Thatcher net išreiškė panašų susirūpinimą Michailui Gorbačiovui. Tačiau nuolatinė taiki naujos suvienytos Vokietijos valstybės politika nuramino Europos valstybių vadovus. Taigi, ar ateityje vokiečiai norės atkurti buvusią šlovę ir atgaivinti vieningą Vokietijos imperiją, dabar sunku prognozuoti. Tačiau net jei jie ir nori, vargu ar tai įvyks 2012 m.

Tačiau yra ir mitiškesnė versija: kai kurie teigia, kad Ketvirtasis reichas jau egzistuoja. Be to, iškart po Trečiojo pasaulinio karo ją įkūrė iš nugalėtos Vokietijos pabėgę naciai...

P komentaras: užsienis rašo, bet Lietuva tikrina ir nusitikrina, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite kas teisus.