Pavojingose situacijose žmonės buvo robotų marionetės

Universiteto studentas sėdėjo nedideliame biure su robotu ir pildė akademinę apklausą. Staiga pasigirdo avarinis signalas ir dūmai pripildė už durų esančius koridorius. Studentas privalėjo padaryti greitą sprendimą: pabėgti per aiškiai pažymėtą išėjimą – tas pačias duris, per kurias įėjo, arba sekti paskui robotą.

Tokį pasirinkimą turėjo padaryti 30 žmonių, kurie dalyvavo Džordžijos valstijos (JAV) Technologijų instituto Atlantoje atliktame tyrime, rašo „New Scientist“.

Rezultatai nustebino tyrėjus: beveik visais atvejais žmonės sekė paskui robotą, net jei šis juos vedė į priešingą pusę nuo išėjimo.

Retsykiais robotas pavojaus signalo metu „sugesdavo“ arba sustingdavo vietoje per pirminį ėjimą koridoriumi, o iš patalpos išėję tyrėjai atsiprašė už prastą roboto veikimą.

„Mes buvome nustebinti“, – sakė Paulas Robinette, tyrimui vadovavęs studentas. – Mes manėme, kad žmonės nepasitikės robotu ir kad turėsime padaryti kažką, kad įrodytume, jog robotas yra patikimas.“

Netikėti rezultatai yra dėlionės dalis, kurios robotikos specialistai negali perkąsti. Jeigu žmonės nepasitikės robotais pakankamai, tuomet jie greičiausiai nebus sėkmingi gelbstint žmones nelaimėse ir padedant rasti kelią.

Tačiau jei nelaimės atveju žmonės seka užkrėstą virusu arba prastai veikiančią mašiną, tai taip pat nėra gerai. Mokslininkams žmogaus ir roboto santykių prigimtis kol kas yra sunkiai suprantama.

Atlikdama tyrimą Paulo Robinette komanda naudojo modifikuotą robotą „Pioneer P3-AT“, kuris atrodo tarsi nedidelė šiukšliadėžė su ratais ir iš putoplasto pagamintomis rankomis gali parodyti kryptį.

Kiekvienas dalyvis sekė robotą koridoriumi iki tol, kol jis parodė į kambarį, į kurį dalyvis turėjo įeiti. Tuomet žmogus turėjo atlikti apklausą ir įvertinti roboto navigacijos gebėjimus ir paskaityti straipsnį žurnale. Avarinis signalas buvo simuliuotas su dirbtiniais dūmais ir dūmų detektoriumi.

26 iš 30 dalyvių nusprendė sekti robotą įsijungus avariniam signalui. Du iš roboto nesekusių keturių dalyvių buvo išbraukti iš tyrimo dėl nepaaiškintų priežasčių, o kiti du niekuomet nepaliko kambario.

Eksperimento rezultatai, anot tyrėjų, leidžia daryti prielaidą, kad jei robotas yra sukurtas konkrečios užduoties atlikimui, kaip ir šiame tyrime, žmonės greičiausiai robotu pasitikės.

Pasibaigus apklausai, kai buvo baigtas netikras pavojaus signalas, dauguma dalyvių aiškino, kad jie sekė robotą todėl, jog ant šio buvo parašyta „EMERGENCY GUIDE ROBOT“ (avarinio išėjimo robotas).

„Mane labai stebina, kad visi sekė paskui robotą“, – sakė Holly Yanco, kuri studijuoja žmonių – robotų sąveiką. Pasak jos, įdomu būtų sužinoti, ar žmonės robotą ėmė sekti tik todėl, kad buvo imituojama avarinė, o ne įprasta situacija.

„Gali būti, kad žmonės pamanė, jog robotai turi daugiau informacijos“, – pridūrė H.Yanco.

Kiek laiko galėtų tęstis šis aklas pasitikėjimas? Atlikęs keletą papildomų eksperimentų P. Robinette‘as su kolegomis nedidelėms žmonių grupėms suorganizavo panašų eksperimentą, tačiau šiek tiek pakeitė jo eigą.

Retsykiais robotas pavojaus signalo metu „sugesdavo“ arba sustingdavo vietoje per pirminį ėjimą koridoriumi, o iš patalpos išėję tyrėjai atsiprašė už prastą roboto veikimą. Tačiau net ir po to beveik visi sekė robotą pasigirdus avariniam signalui.

Atliekant kitą papildomą testą robotas parodė į tamsų kambarį, kur durys buvo beveik užremtos baldais. Du iš šešių dalyvių  stengėsi pereiti per kliūtis, o ne eiti tiesiu keliu.