Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Gegužės » 16

Talosas: senovės graikų robotas

Kretos mituose ir legendose galima aptikti keletą Taloso kilmės versijų. po to, kai Dzeusas pagrobė Europą ir išsiuntė į Kretą, jai padovanojo tris daiktus, simbolizuojančius jo meilę.

Vienas iš šių daiktų buvo didžiulis bronzinis robotas Talosas. Kita versija skelbia, kad milžiną iškalė Hefaistas su kiklopu ir padovanojo Kretos karaliui Minui.

Dar vienas mitas teigia, kad Talosas buvo Krezo sūnus ir Festo tėvas, arba Mino brolis. Tikriausiai, tai buvo jautis, kurį žmonės siejo su Minotauru iš Kretos labirinto. Apolonijus Rodietis savo kūrinyje "Argonautika" pasakoja, kad jis buvo "žmonių rūšies, iš bronzos, iš uosio, paskutinis išgyvenęs dievų sūnus".

Talosas, arba Talas, senovės kretiečių tarme reiškia „saulė“. Kretoje Dzeusas taip pat buvo vadinamas Dzeusu Talajosu. Talosas buvo Kretos salos gynėjas. Jis tris kartus per dieną apeidavo salą, saugodamas ją nuo priešų įsiveržimo, taip pat neleisdavo vietiniams gyventojams išvykti iš salos be karaliaus Mino leidimo. Tris kartus per metus jis lankydavosi Kretos gyvenvietėse, rankose laikydamas bronzines plokšteles, kuriose buvo surašyti šventieji Mino įstatymai, nes jis buvo atsakingas už šių įsakymų vykdymą. Yra pasakojama, kad Talosas į artėjančius priešo laivus mėtydavo didžiulius akmenis, kad šie negalėtų priplaukti prie kranto. Jeigu priešui vis tik pavykdavo išvengti akmenų, metalinis milžinas puldavo į ugnį, įkaisdavo iki raudonumo ir po to į rantą išlipusius svetimšalius apkabindavo savo karštu glėbiu. Yra kalbama, kad anksčiau Talosas priklausė Sardinijos gyventojams, o kai šie atsisakė jį perduoti Minui, jis prispaudė juos prie krūtinės ir puolė į ugnį. Gali būti, kad iš to ir kilo posakis „sardoniškas juokas“, kuris naudojamas tuomet, kai yra juokiamasi iš savų ar svetimų problemų. (Pasaulio naujienos kitaip... paranormal.lt)

Jasonas ir argonautai su Talosu susidūrė po to, kai, gavę aukso vilną, plaukė namo ir pakeliui išsilaipino Kretoje. Milžinas laikė „Argo“ laivą įlankoje, mėtydamas į jį didžiulius akmens luitus, kuriuos atlauždavo nuo stačių uolų. Medėja, kuri lydėjo Jasoną, magijos dėka atrėmė siaubingus Taloso smūgius. Legenda pasakoja, kad „visas jo kūnas, visos dalys buvo iš bronzos ir nepažeidžiamos; tik po viena sausgysle kulne buvo raudona gysla, o šią gyslą, kurioje buvo jo gyvybė ir mirtis, dengė plona oda“. Plona vinis neleido ištekėti dieviškajam ichorui (į aliejų panaši medžiaga, kurią priimta laikyti dievų krauju), kuris leisdavo judėti metalinėms galūnėms. Tai buvo vienintelė pažeidžiama vieta visame kūne. „Argonautikoje“ pasakojama, kad Medėja milžiną užbūrė savo skvarbiu žvilgsniu, o po to dainuodama iškvietė kerus (mirties dvasias). Talosas pabandė akmenimis užmėtyti karingas dvasias, tačiau atsitiktinai pažeidžiama vieta užkliuvo už aštraus akmens ir krito ant žemės. Dieviškasis ichoras ištekėjo tarsi išsilydęs švinas. Pagal kitą versiją Medėja užbūrė bronzinį milžiną ir apgavo, sakydama, kad duos jam išgerti slapto eliksyro, kuris jį padarys nemirtingu, jeigu jis leis jiems sustoti saloje. Talosas sutiko ir išgėrė eliksyrą, nuo kurio akimirksniu užmigo. Tuomet Medėja iš jo pėdos ištraukė bronzinę vinį ir milžinas mirė.

talosas, robotas, artefaktai, civilizacijos paslaptys, milžinas

Dar viena versija teigia, kad argonautas Peantas (Filokteto tėvas, dalyvavęs Trojos kare) į milžino veną pataikė strėle. Kai milžinas žuvo, „Argas“ ramiai priplaukė prie Kretos kranto. Festo mieste Kretoje buvo aptiktos IV-III amžiaus prieš mūsų amžių nukaltos monetos, kuriose vaizduojamas Talosas. Ant V amžiaus pabaigos vazos buvo pavaizduoti broliai Dioskurai (dievai-didvyriai Kastoras ir Poluksas), kurie prilaiko mirštantį Talosa, o Medėja, apsirengusi rytietiškais rūbais, stovi nuošalėje priešais „Argo“ laivą ir rankoje laiko išsiuvinėtą maišelį (tikriausiai, jame laikė savo stebuklingus gėrimus).

Legenda apie bronzinį Kretos milžiną yra traktuojama įvairiai. Reikia pasakyti, kad mitas apie Talosą primena pasakojamą apie Achilą, kurį Trojos karo metu ištiko toks pats likimas. Tai reiškia, kad abiejų legendų pagrindu gali būti tie patys šaltiniai. Politinės istorijos požiūriu Talosas įkūnija Mino laivyną, ginkluotą ginklais, pagamintais iš metalo. Kai žemyninės Graikijos armija, kurią įkūnija argonautai ir „Argo“ laivas, nugalėjo Talosą, Kreta neteko viešpatavimo ir graikų pasaulio kontrolė perėjo į žemyninę Graikiją. Arba, galimas dalykas, Talosas simbolizuoja Mino sargybinius, saugojančius Kretos įlankas nuo salą puolančių piratų. Buvo trys stebėjimo punktai, iš kurių patruliai išeidavo į sargybą. Poetas Robertas Greivsas mano, kad vienintelė Taloso gysla susijusi su senąja bronzos gamybos paslaptimi. Gaminiai iš bronzos buvo gaminami, naudojant „tire perdue“ metodą (panaudojant vašką). Iš pradžių iš molio buvo lipdomas modelis ir apipilamas vašku. Po to buvo padengiama molio forma su skylutėmis. Kaitinamas vaškas ištekėdavo pro skylutes, į susidariusią tuštumą buvo pilamas išlydytas metalas.

Hipotezė religiniu pagrindu atsirado po to, kai buvo aptikti maždaug 1500 metais prieš mūsų erą pagaminti akmeniniai antspaudai su deivės ar žynės, plaukiančios valtimi prie jūrų kapinių, atvaizdu. Tai primena bronzinio kario judėjimą aplink salą. Kaip jau minėta, „talos“ reiškia saulę, todėl Robertas Greivsas daro prielaidą, kad, Talosas-saulė iš tiesų apeidavo aplink salą vieną kartą per dieną. Kadangi Talosas - saulės bronzinis atvaizdas, jis dar buvo vadinamas jaučiu, o kretiečių metai padalinti į tris sezonus. Gyvenviečių lankymas tris kartus per metus galėjo reikšti karaliaus Saulės, užsidėjusio ritualinę jaučio kaukę, procesiją.

Pagal kitą teoriją Talosas buvo pirmasis istorijoje valdomas robotas. Buvo paskaičiuota, jeigu jis Kretą apeidavo tris kartus per dieną, jo judėjimo greitis buvo 155 mylios per valandą. Šios hipotezės šalininkai tvirtina: kai milžinas buvo sužeistas į kulną, vietoje kraujo iš kūno ėmė tekėti kažkoks skystis, primenantis ištirpintą šviną. Reikia pažymėti, kad graikai sukūrė nemažai prietaisų, kurie dažniausiai buvo naudojami teatre ir religinių ceremonijų metu. Istorijoje išliko duomenys apie primityvius senovės robotus. Apie 350 metus prieš mūsų erą didysis graikų matematikas Architas pagamino mechaninį paukštį, kuris skrido, panaudojant kintančius oro srautus. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų istorijoje sukurti skraidantį aparatą, o gal tai netgi buvo seniausias aeroplano modelis. 322 metais prieš
mūsų erą Senovės Graikijos filosofas Aristotelis, ko gero, numatęs roboto-technikos išsivystymą, taip rašė: „Jeigu kiekvienas instrumentas, kai jam bus pasakyta arba dėl gerai suderintų savo dalių, galės atlikti darbą, kurį jam priklauso atlikti... tuomet nereikės meistrams pameistrių, o ponams - vergų“. III amžiaus prieš mūsų erą pabaigoje graikų išradėjas ir fizikas Ktezibijus iš Aleksandrijos sukūrė vandens laikrodį su judančiomis figūrėlėmis, kuris net iki XVII amžiaus pasaulyje buvo pats tiksliausias.

Praėjus daugiau kaip 1600 metų, maždaug 1595 metais Leonardas da Vinčis suprojektavo (tikriausiai, ir pagamino) mechaninį riterį su šarvais, kuris, ko gero, tapo pirmuoju istorijoje robotu, panašiu į žmogų. Da Vinčio roboto viduje buvo mechanizmas, kuris dirbtinį žmogų judino virvėmis ir voleliais, sukurdamas iliuziją, jog viduje yra tikras žmogus. Šis robotas galėjo atsisėsti, sukinėti rankas ir judinti galvą, be to, anatomiškai teisingai išsižiodavo ir užčiaupdavo burną. Jis netgi mokėjo imituoti garsus: ėjo pagal automatinių muzikinių instrumentų - būgnų, akompanimentą. Pagal dailininko brėžinius matyti, kad visos įrenginio dalys galėjo judėti suderintai: jų judesius kontroliavo mechaninis valdymo įrenginys, kuris buvo programuojamas tiesioginio kodavimo metodu ir kuris buvo talpinamas roboto krūtinės ertmėje. Kojos buvo judinamos atskirai išorine rankenėle, kuria buvo įtempiamas trosas, sujungtas su svarbiais mazgais kulne, kelyje ir šlaunyje. Da Vinčio robotas buvo aprengtas šarvais, kurie buvo paplitę Vokietijoje ir Italijoje XV amžiaus pabaigoje. Reikia pažymėti, kad viduramžiais gyveno tik keli išradėjai, kurie kūrė panašias mašinas, skirtas karališkųjų šeimų linksminimui.

Prieš keletą metų Konektikuto universiteto biochemijos inžinerijos fakulteto darbuotojai nusprendė atkurti da Vinčio robotą. Siame projekte bus panaudotos XXI amžiaus technologijos, įskaitant regimą ir garsinį atpažinimą, balso komandas, skaitmeninius integruotus mechanizmus ir labiau išvystytą kūno struktūrą. Robotas turės besisukinėjantį kaklą, kad galėtų pasukti galvą į judančių objektų pusę. Atkurtas robotas bus valdomas dviem būdais - kompiuterio komandomis arba balso komandomis. Da Vinčio sukurti blokai ir krumpliaračiai bus naudojami kartu su raumenų modeliu ir galės imituoti natūralius žmogaus judesius.

Tačiau kiek tai susiję su robotu, egzistavusiu Senovės Graikijoje? Gali būti, kad Talosas buvo viso labo tik mitinė figūra. Nors didžiulis bronzinis žmogus iš Kretos galėjo būti visų šiuolaikinių robotų prototipu.


Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar