Ricinos aliejaus vartojimo būdai

Tai iš Afrikos kilęs tropikų vienametis gražus augalas. Vasarą ir Lietuvoje mes auginame jį savo kiemuose ar soduose. Tik čia jis neužauga labai aukštas, o tropikuose siekia net dešimt metrų. Labai stambūs, gražūs lapai, primena kaštoną, žiedai mažiau efektyvūs. Išaugaina vaisus-dėžutes, kuriose tūno po tris margaspalves blizgančias kaip marmuras gražutes stambias sėklas.

Sėklose yra daug neišdžiūstančio, yaptingomis savybėmis pasižyminčio aliejaus, kuris plačiai žinomas įvairiose pramonės šakose. Augalas nuodingas. Nuodingoji dalis - tai baltymas ricinas, kuris spaudžiant aliejų paprastai pasilieka išspaudose. Tačiau išoriškai vartojamas ricinos aliejus nėra toksiškas.

Ricinmedis dar yra vadinamas Kristaus delnu, nes kartais šis augalas gydo vien prisilietimu.

Mūsų medicina ricinų aliejų naudoja kaip efektyvų vidurius laisvinantį vaistą, kuris užtikrintai išvalo žarnyną. Išgėrus šaukštą ar du aliejaus laisvinatis efektas prasideda po penkių- šešių valandų.

Informaciniame lapelyje apie jį rašoma taip: „Preparatas išspaustas šaltojo presavimo būdu iš paprastųjų ricinmedžių (Ricinus communis) sėklų. Veiklioji medžiaga dirgina žarnyno receptorius, todėl skatinama lygiųjų raumenų veikla, lengvėja žarnų turinio slydimas, didėja osmosinis slėgis, iš audinių skystis skverbiasi į žarnas ir minkština nesuvirškintą maistą. Dėl tokio poveikio viduriai laisvėja.
Ricinų aliejus naudojamas žarnynui ištuštinti prieš radiologinį arba instrumentinį žarnų tyrimą ar storosios žarnos operaciją. “

Aš pati dažnai perku ricinų aliejų, visada turiu jo ranka, tačiau naudoju jį visiškai kitais tikslais. Kadangi ricinų aliejus yra senas ir gana universalus vaistas, žinių apie riciną randama nuo Egipto laikų. Londono ir Berlyno archyvuose saugoma daugybė Egipto papirusų, kuriuos sukaupta daug medicinos žinių. Tačiau nedaug kas nori vargintis ir juos studijuoti, kur kas paprasčiau jiems priklijuoti etiketę  „burtai ir magija“ ir palikti vertingus papirusus dūlėti. Tačiau gydytojas R. Merfis vartė juos, studijavo. Informacija naudojasi ir  patirtimi dalinasi. Patikėjau aš tuo gydytoju R.Merfiu (Robin Murphy). Ir nenusivyliau. Apie jį galite pasiskaityti internete.

Egipte ricinos aliejus  buvo vadinamas digim. Ir Egipte jį vartojo kiekvienas. Ir kaip vidinį, ir kaip išorinį vaistą.  Beje, gydytojas mini dar ir kitu būdu gaminamą ricinų aliejų, kurio būna sveiko maisto parduotuvėse.

Ricinos aliejaus vartojimo būdai:

Masažas ir įtrynimai.  Po masažo „pridėjus“ šilumos dozę efektas padidinamas. Šiluma praplečia kraujagysles ir aliejus geriau įsigeria. Jis minkština odą ir yra sąnarių tepalas. Sąnariai sukietėja ir užkalkėja. Įtrintas ir absorbuotas aliejus sąnarius sutepa. Taip sąnariai regeneruojasi, atsistato jų lankstumas. Sergantis artritu kiekvienas gali gausiai teptis ricinos aliejumi kelis kartus per dieną.

Sėdite prie televizoriaus? Prie kompiuterio? Jus kankina kaklo nejudrumas. O gal turėjote nugaros traumą? Masažuokite ricinos aliejumi įtemptas vietas. Tai netgi malonu, oda sušyla, atsipalaiduoja įtampa.

Gydytojas tikina, kad jis daugiausia ricinų aliejų naudoja artrito gydymui. Artritas yra senėjimo simptomas.Manoma, kad apie 65% pagyvenusių žmonių serga vienokia ar kitokia artrito forma.

Ricinų aliejus yra labai tirštas ir lipnus. Juo reikia gerai įtrinti sąnarius, nes gydo tik gerai įsigėręs aliejus. Reguliariai įtrinant aliejų į sąnarius pasveiksta žmonės, kurie negalėjo judinti rankų ar kojų, netgi tie, kurie sėdėjo invalido vežimėlyje.

Spondilitas, suaugę stuburo slanksteliai, reumatizmas, sąnarių nejautrumas, sustandėjimas lyg susirakinimas po dviejų mėnesių darbo su aliejumi atsileidžia, žmonės išsitiesia

Kompresai. Paralyžiuotas ligonis? Dėkite šilto ricinos aliejaus kompresus. Kepenų ir tulžies pūslės problemos? Gal skauda kepenis po fizinio darbo, gal sulėtėjusi kepenų veikla arba yra mažų akmenukų tulžies pūslėje? Ttikrai efektyviai padės aliejaus kompresas. Dar geriau - ricinos aliejaus kompresas iš išorės ir alyvų aliejus  į vidų. Alyvų aliejų reikia naudoti du tris kartus per dieną po arbatinį šaukštelį.

Egiptiečiai taipogi vartodavo alyvų aliejų. Jie apskritai mėgo įvairius aliejus ir kvapiuosius, ir ne, ir jais tepdavosi kasdien, kadangi sausame dykumos karštyje labai džiūsta oda. Ritualams ir šventėms taip pat be aliejų neapseinama. Jie drabužių nevilkėjo, vaikščiojo apsisiautę audeklu, todėl aliejus nepatogumų nesudarė.

Akmenys. Esant akmenukų inkstuose ligoniai jaučia stiprų skausmą. Tai antras iš stipriausių skausmų po nudegimo. Ricina palengvina skausmą. Be abejo, kartais būtina chirurginė pagalba. Skausmo kentėti nereikia. Skausmas sendina. Skausmas atima energiją. O per kurią kūno dalį energija išeina, tą parodo ligos diagnozė. Kai gydymas teisingai parenkamas, skausmas išnyksta. Egiptiečiai ricinos aliejaus kompresus dėdavo net ant atvirų žaizdų. Apskritai, jie buvo išvystę rimtą gydymo kompresais meną. Kartais kompreso nenuimdavo savaitę ar dvi. Su ricina derindavo medų. Nudegimo žaizdoms gydyti naudojo medų. Yra logikos. Juk ir cukrus, ir tabakas, ir arbatos maišelis yra antiseptikai.

Peršalimai, gripas, galvos skausmai. Tais atvejais ricinų aliejumi  įtrinama kakta, kaklas, sinusų sritis. Egiptiečiai  aliejumi įtrindamo bambą. Gydytojas R.Merfis tai daro kasdien duše. Šis būdas itin puikus gelbstint kūdikius nuo pilvuko skausmų. Bambutę, pilvuką, padukus įtrynus ricinos (galima ir alyvų) aliejumi, vaikelis daug geriau miega.

Gaubtinės žarnos uždegimui, kolitas, vidurių užkietėjimai taip pat gydomi ricinos aliejaus kompresais.

Kaip daryti kompresą? Pašildyti aliejų keptuvėje, suvilgyti juo audeklą ir užkloti norimą kūno vietą. Ant viršaus būtų naudina šilto vandens pūslė. Tik ne elektriniai šildikliai. Tinkamiausias kompresui audinys yra flanelė.

Tokius kompresus galima dėti ant nugaros. Tai galinga terapija. Po kelių dienų ligonis gali pradėti karščiuoti. Vadinasi vyksta imuninės sistemos atsakas. Vėliau ligonis spontaniškai pasveiksta.

Karpos, nuospaudos, kojų nutrynimai taip pat pasiduoda aliejui. Gydytojas juokauja, kad vedę vyrai turėtų rimčiau prižiūrėti savo pėdas, kad prisilietę prie moterų nesubraižytų jų švelnios odos. Ricinų aliejus kartais gali išgelbėti santuoką. (Jis įvardija tris pagrindinius santuokos priešus, kuriuos mes visi žinome, bet nelabai stengiamės juos sunaikinti - knarkimas, šiurkščios pėdos ir blogas kvapas išburnos).  Trinant pėdas ricinų aliejumi, oda suminkštėja, dingsta nuospaudos ir karpos. Seni surandėję audiniai, apgamai, strazdanos, vitiligo, odos grybelis. Reikia trinti, gausiai pilti aliejų ir įmasažuoti. Net penkias minutes.

Psoriazė. Suskeldėjusias alkūnes, kelius, žvynuotą odą įtrinkite ricinos aliejus. Žinomi atvejai, kai ricina išgydė odos vėžį. Apgamai ir karpos yra priešvėžiniai audiniai, todėl juos reikia trinti ricina. Taip pat negyjančias žaizdas, atsivėrusias opas, išsiplėtusias venas reikia gydyti ricinos aliejaus kompresais, keičiant juos kelis kartus per dieną. Net po traumos ar esant raumenų atrofijai bei išsėtinei sklerozei aliejus duoda gerą efektą, sugrąžinamos prarastos organo funkcijos.

Norintiems pagerinti veido odą  patartina vakare veidą patepti ricinos aliejumi. Jis taip pat skatina plaukų augimą, sustiprina ir palaiko jų elastingumą, apsaugo nuo ankstyvo žilimo. Reikia gerai įtrinti į galvos odą. Kol dingsta lipnumas. Praskiedus šiek tiek alkoholiu susigeria lengviau.

Beje, šunims prieš medžioklę į akis lašina ricinų aliejų.

Kartą svečiuose pas ūkininką pavadavau vienišą šeimininką ir pamelžiau jo karvutę. Nuostabus  gyvūlėlis, puikūs speniai, deja, nepaprastai apaugę karpomis. Nemaloniai nuteikia. Ūkininkui nusiunčiau ricinų aliejaus buteliuką, sunaudojo, trynė, karpos dingo.

Taigi kitu kampu pažvelgėme į labai paprastą vaistą. Reikia tik truputėlį kantrybės, mažiau tinginio ir daugelį negalavimų galima palengvinti paprasčiau ir pigiau.