Sakralinė geometrija

Tikriausiai jau nieko nestebina faktas, kad spalvos įtakoja mūsų emocijas ir netgi fizinę savijautą. Dauguma turbūt esame pastebėję, kad raudona spalva skatina veikti, o žydra-svajoti, žalia spalva padeda nusiraminti, o oranžinė atrodo tokia “skani”. Visas mus supantis materialus pasaulis yra spalvotas [tik nebandykite to įrodinėti savo šuniui], tačiau Tvėrėjas buvo išties sumanus, todėl kiekvienas jo kūrinys turi ir savo formą.

Na, ir kas čia tokio ypatingo, sakysite, visi mes mokėmės tos geometrijos. Beje, mano “meniškai” sielai tai pasirodė gana nuobodus mokslas. Tačiau, kartą, viename seminare reikėjo nuspalvinti paprasčiausias geometrines figūras-apskritimą, kvadratą ir t.t. Kartu reikėjo stebėti savo vidinę būseną, pojūčius.

Tuomet dar nieko nežinojau apie nei apie geometrines formas, nei apie meno terapiją, todėl nieko ypatingo iš tos užduoties nesitikėjau. Mano didelei nuotabai, spalvindama apskritimus pastebėjau, jog  užplūsta švelnumo, vidinės pilnatvės jausmas, trikampiai mane tarsi skatino veikti, bet kartu truputį erzino, kvadratai-nuramino ir gražino vidinio stabilumo, tvarkos pojūtį. Taip pat pastebėjau, kad tam tikros spalvos gali sustiprinti arba sušvelninti piešiamos formos poveikį. Pavyzdžiui žvelgdama į raudoną trikampį supratau, kad ši spalva dar labiau sustiprina jo “aštrų”, dirginantį poveikį, o nustapvinus žydrai, šis poveikis gerokai sumažėjo. Mėgstu piešti nuo vaikystės, tačiau tai, kad paprasta geometrinė forma gali mane suerzinti ar nuraminti, man buvo netikėtas atradimas. Panašius pastebėjimus išsakė ir kiti seminaro dalyviai. Dauguma jų nebuvo menininkai, o kai kurie nebuvo piešę nuo mokyklos laikų. Šis patyrimas paskatino mane domėtis geometrinėmis formomis ir meno įtaka žmogaus savijautai apskritai.

Geometrinėmis formomis žmonija domėjosi  jau nuo  piramidžių laikų ir ne tik senovės Egipte.  Jas naudojo visos pasaulio religijos statydamos savo šventyklas bei kurdamos dievybių simbolius. Mokslininkai pastebėjo jog žvelgiant į šiuos simbolius ar netgi piešiant paprasčiausias geometrines formas žmonės išgyvena pokyčius, kurie pasireiškia tiek fiziniu tiek psichikos lygmeniu. Kitaip tariant stebimos skirtingos emocinės, mentalinės reakcijos priklausomai nuo to kokią geometrinę formą žmogus piešia, medituoja ar tiesiog įsivaizduoja.

Kaip geometrinės formos veikia žmogų? Kokios prasmės slypi  geometrinių simbolių kalboje? Kaip šie simboliai gali padėti pagerinti mūsų gyvenimo kokybę? Į šiuos klausimus atsakyti padeda tūkstantmečius skaičiuojantis sakralinės geometrijos mokslas bei šiuolaikinė meno terapija.

Šiuolaikinė meno terapija, kūrybinę raišką naudoja žmogaus sielos negalių  gydymui  o, pacientų meno kūrinių “kalbą” aiškina remiantis ir nuo seno žmonijos  sukauptomis žiniomis apie  simbolių reikšmes ir jų įtaką žmogaus dvasinei raidai. Sakralinė geometrija-mokslas, kurio šaknys siekia senosios Graikijos, Platono laikus,  geometrines formas apibūdina kaip indus laikančius savyje informaciją apie regimąjį pasaulį, kur viskas-ląstelės, augalai, gyvūnai, mineralai ir pats žmogus su savo kūryba yra geometrija.  Šis mokslas  aiškina kaip dirbant su geometrinėmis formomis galima paveikti žmogaus sąmonę, atverti duris mumyse slypinčiai vidinei išminčiai. Apjungdama fizinius ir dvasinius visos Tvėrinijos aspektus, sakralinė geometrija šimtmečiais vaidina svarbų vaidmenį įvairių tautų mene, architektūroje ir filosofijoje.

Dar antikinėje graikijoje visų sakralinės paskirties pastatų architektūra turėjo taip vadinamas aukso pjūvio proporcijas*  kurios buvo laikomos tobulos harmonijos ir gyvybinių galių simboliu. Indijoje prieš pradedant statyti šventyklą, ant žemės būdavo piešiama mandala /apskritimas su centru/ su į keturias pasaulio šalis orientuotu kvadratu viduje. Mandalos Indijoje taip pat  naudojamos kaip geometriniai simboliai padedantys atvaizduoti įvairius dieviškumo aspektus, o kartu , kaip įrankiai padedantys žmogui dvasiškai tobulėti. Krikščioniškoje architektūroje visuomet dominavo kryžiaus, kuris atitinka išskleistą kubą, motyvas. Senosios Egipto, Meksikos piramidės, taip pat pastatytos laikantis “tobulų proporcijų” principo. Nereikia nei sakyti, jog pagal tobulas proporcijas pastatyti sakralinės paskirties  pastatai pozityviai veikia žmogaus savijautą. Vienas bendras dėsnis pasireiškiantis visose išvardintose geometrinėse struktūrose išties nėra nei mistiškas nei sudėtingas. Tai harmonija. Šią būseną išgyvena žmogus sąveikaudamas su sakralinės geometrijos dėsnius atitinkančiomis struktūromis. Kodėl taip yra? Atsakymas netikėtai paprastas-nes šie dėsniai aptinkami ir žmogaus fizinėje, o kartu ir psichinėje sandaroje.*

*Euklidas knygoje „Elementai“ teigia, jog atkarpa AB padalinta į dalis turi santykį C : AB su AC kaip AC su CB, dalių santykis visuomet prilygsta 1.618

* 1876 m. Fečneris, norėdamas patikrinti savo hipotezę, jog aukso proporcijas atspindintys matmenys yra patraukliausi žmogaus akiai atliko eksperimentą. Daugybės atsitiktinai pasirinktų žmonių buvo paprašyta estetiškai įvertinti skirtingų matmenų stačiakampius. Daugiau nei 75 procentai žmonių pasirinko vienodus tam tikrų matmenų stačiakampius. Eksperimentas patvirtino jo mintį: pirmiausiai buvo pasirinkti „auksiniai“ stačiakampiai. (1970 m, Huntley)

GEOMETRINIAI SIMBOLIAI IR JŲ POVEIKIS

Apskritimas

Apskritimas, ratas arba sfera viena iš tobuliausių, universaliausių,  geometrinių formų. Ją turi atomai, ląstelės, sėklos, planetos ir žvaigždžių sistemos.Joje visi taškai vienodai  nutolę nuo centro. Savimi sfera simbolizuoja vienybę, užbaigtumą, Dievą, pradžią. Tai nepaliaujamo judėjimo, kūrybos simbolis. Visos tautos šią formą suvokia panašiai-kaip pradžią, visumą.

Dvimatėje plokštumoje ratas padeda atvaizduoti sudėtingiausius dalykus-saulės sistemą, atomo branduolį, metų šventes, astrologinį žemėlapį. Žmogaus gyvenimas taip pat sukasi ratu pereidamas gimimo-mirties ciklą.Ratas  yra ir apsaugos simbolis. Mūsų protėviai, siekdami apsaugoti dar nekrikštytą kūdikį, šermukšnine lazda apibrėždavo aplink lopšį ratą. Baltų simbolikoje ratas naudotas kaip Dievo tvėrinijos simbolis. „Ratas” sanskrito kalboje yra Mandala.  Išorinis mandalos ratas simbolizuoja visatos ribą arba žmogaus psichologinę riba tarp aš ir kiti. Ypač pagarsėjusi apskritimų mandala-gyvybės gėlelė,sudaryta iš susikertančių, ir taip gėlės žiedlapius formuojančių apskritimų, kuriuos galima tęsti iki begalybės. Niekas nežino kiek šiam simboliui metų, tačiau jis laikomas šventu ir sutinkamas daugelyje kultūrų kaip gyvenimo medis, gyvybės vaisius ir pan. Gyvybės gėlelė pavaizduota Ozirio šventykloje Egipte, Masade Izraelyje, ant Sinajaus kalno, daugumoje Japonijos ir kinijos šventyklų. Mokslininkai nustatė, kad  šio simbolio stebėjimas, atkūrimas padeda atsinaujinti,  nusilpusioms organizmo ląstelėms bei stabilizuoja kairiojo ir dešiniojo žmogaus smegenų pusrutulių darbą. Štai jums ir išsvajotasis gyvybės eliksyras.

Pvz.

Psichologiniu lygmeniu apskritimas-savasties, ryšio su pasąmone simbolis. Meno terapeutai teigia, kad žmogus piešdamas ratą, tarsi apsibrėžia savo vidinę erdvę, kurioje gali jaustis saugus, išbandyti naujus elgesio modelius, keistis, vėl atkurti savo vidinę vienybę, pajausti gyvenimo, laiko tėkmę ir su ja susitaikyti. Pakartotinas rato pavidalo simbolių-mandalų piešimas, suaktyvina mūsų psichikoje glūdintį natūralios savigydos mechanizmą.

Ratą, Mandalą ypač rekomenduojama piešti išgyvenant gyvenimo pasikeitimų krizes, kai žmogus negeba prisitaikyti prie naujų sąlygų, yra draskomas vidinių prieštarų. „Mandalų terapija“ taip pat gali būti naudinga nerimastingiems, nesaugiai besijaučiantiems susikausčiusiems žmonėms. Ji padeda ir siekiantiems dvasinio augimo ar tiesiog poilsio.

Trikampis

Skirtingose kultūrose trikampis simbolizuoja-žemės vaisingumą, santuoką, gausą, liepsną, kalną, piramidę, Šventą trejybę, fizinį stabilumą. Rytietiškose mandalose apverstas trikampis yra moteriškos energijos, intuicijos, pasyvaus kūrimo prado, žemės  simbolis. Trikampis, kurio viršūnė nukreipta į viršų, simbolizuoja vyrišką energiją, aktyvųjį kūrimo pradą, dangaus energiją. Sujungus šiuos du trikampius gaunamas plačiai žinomas simbolis-Dovydo žvaigždė. Šis simbolis paplitęs įvairiose, dvasinėse tradicijose ir paprastai siejamas su apsauga, džiaugsmu, išmintimi, pasitikėjimu, įžvalga, gyvenimo jėga. Senovėje  Dovydo žvaigždę dovanodavo  nėščioms moterims ir  naujagimiams, nes buvo tikima jos saugančia galia. Trikampyje pavaizduota akis krikščionybėje reiškia apvaizdą, šventą Trejybę. Musulmonams tai visa matanti ir žmogų nuo blogio jėgų sauganti Alacho akis.

Tetraedras-erdvinis trikampis, piramidė, taip pat dieviškumo simbolis. Jis turi savybę kaupti dangiškąją energiją, galbūt todėl ir bažnyčių stogai yra smailūs.

Meno terapeutai trikampį ir į jį panašias formas rekomenduoja piešti kai žmogui trūksta energijos, ryžto, įžvalgos, vyriškumo, analitinio mąstymo, disciplinos, kai nuolat abejojama, vengiama imtis atsakomybės. Jo poveikis panašus kaip ir raudonos spalvos, todėl perdozavus trikampio energijos žmogus gali tapti irzlus, netgi agresyvus.

Kvadratas

Kvadratas- regimojo pasaulio simbolis, sakralinėje geometrijoje tapatinamas su tvarka, materija, tvirtumu, pastovumu. Kitos asociacijos-lygybė, teisingumas, tiesa, išmintis, žemė. Rytietiškose ornamentuose kvadratas dažnai piešiamas kartu su apskritimu, tikint jog šios abi formos kartu simbolizuoja dangaus ir žemės, arba dvasios ir materijos pradų vienovę.

Kvadrato simbolis leidžia mums pavaizduoti tokias sąvokas kaip pasaulio kryptys, metų laikai, žmogaus gyvenimo ciklas, gamtos stichijos, paros tarpsniai. Sujungus kvadrato linijų centrus gauname kryžių-aukščiausių dvasinių vertybių simbolį. Jei trikampis ir apskritimas atskiria erdvę tai kryžiaus paskirtis-pabrėžti centrą, apjungti priešybes-materiją ir dvasią, žemę ir dangų, gyvenimą ir mirtį. Tai- gyvenimo medžio, vaisingumo, nemirtingumo, sėkmės, gausos simbolis. Krikščionybėje kryžius kančios ir mirties, bet kartu ir prisikėlimo simbolis.

Kvadratą, kryžių patartina piešti vidinės pusiausvyros, stabilumo, stokojančiam žmogui. Taip pat negalintiems užbaigti pradėtų darbų, įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, skrajojantiems padebesiais t.y. atitrūkusiems nuo realybės žmonėms.

Visos kitos geometrinės formos atsiranda iš apskritimo ir trikampio sąveikos. Jos nėra pirmapradės, galbūt todėl jų poveikis žmogaus psichikai yra mažiau žinomas. Štai penkiakampis arba pentagrama yra apibūdinama kaip žmogiškumo, absoliutaus gėrio, laisvės simbolis. Senovėje pentagrama buvo naudojama kaip fizinę ir dvasinę sveikatą saugantis amuletas. Spiralė-visatos  evoliucijos ir involiucijos, amžino judėjimo, laiko simbolis. Ją piešti reikėtų emocinį, dvasinį sąstingį išgyvenančiam žmogui. Mūsų psichiką aktyviai veikia ir begalybės ženklo, taip vadinamos Mebiuso juostos piešimas. Ji harmonizuoja dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių darbą.

Taigi, geometrinės formos –neatsiejama ir labai svarbi mūsų būties dalis. Galime ją ignoruoti, arba galime ja pasinaudoti siekdami harmoningesnio, sąmoningo, brandaus ar tiesiog įdomesnio gyvenimo.

Sakralnaja geometrija, S.Peterburg 2004.