Samochotskis gebėjęs sėkmingai operuoti purve

Aleksandras S. Samochotskis gimė Odesoje, 1890 metais ir pragyveno 96 metus. Vien šis faktas vertas pagarbos, nes Odesos gyventojų gyvenimo trukmė viena trumpiausių buvusioje TSRS teritorijoje. A.Samochotskis baigė Odesos universiteto medicinos fakultetą ir pirmojo pasaulinio karo metu dirbo chirurgu fronte. Pirmuosius savo atradimus gydytojas padarė sunkiose apkasų sąlygose, kur tradicinė medicina buvo bejėgė prieš visiškai antisanitarines darbo sąlygas, gangreną ir sepsį. Būtent ten, visiškai nesteriliose sąlygose, A.Samochotskis atrado, kad, esant tam tikrom aplinkybėm, žmones galima operuoti ir tranšėjų purve, neplautomis rankomis, purvinu nesteriliu instrumentu, tuo pačiu išvengiant kokių nors didelių komplikacijų pacientų sveikatai. Dauguma gydytojo pacientų ne tik išgyvendavo, bet ir visiškai pasveikdavo.

  Ir tolimesniame savo gyvenime A.Samochotskis beveik visada dirbo tik su beviltiškais ligoniais, nuo kurių nusisukdavo kiti gydytojai. Jis tapo "plataus profilio" gydytoju, stengėsi padėti visiems besikreipiantiems, gydyti visas ligas ir traumas. Pasitaikydavo traumų atvejų, kai A. Samochotskis gydyme pasiekdavo visiško išgijimo, tuo tarpu kai gydytojų konsiliumai skirdavo pacientams gana radikalius problemos sprendimus - galūnių amputacijas. O jis nieko neamputuodavo, jis išgydydavo. Bet įdomiausia ir nuostabiausia tai, kad tai jis visa tai darė beveik vienu ir tuo pačiu metodu.
  Idėja, kad viskas turėtų būti gydoma vienu ir tuo pačiu metodu, A.Samochotskiui gimė iš dalies atsitiktinai. Gydytojas savo praktiką pradėjo nuo to, kad ėmėsi gydyti įvairius uždegiminius procesus. Ieškodamas cheminių junginių, kurie galėtų gerai kovoti su uždegiminiais-pūliuojančiais procesais, A.Samochotskis pastebėjo, kad be uždegimų kažkokiu keistu būdu dingsta ir kitos pacientų ligos. Kitaip sakant, buvo gydoma viena problema ir lokaliai, o ligonis sveiko visumoje.

  Darbo eigoje A.Samochotskiui tapo aišku, kad vienu (bet ne vieninteliu) iš pagrindinių ir  esminių momentų sveikime yra  4 makroelementų Na,K,Ca,Mg  santykio kraujyje normalizavimas. Atlikus didelį klinikinių tyrimų kiekį, buvo nustatyta koks šis santykis yra sveiko žmogaus kraujyje. Tuo pačiu paaiškėjo, kad ne taip jau svarbūs šių elementų  koncentracijos absoliutūs skaičiai. Svarbesnis yra jų santykis. 

Sveiko žmogaus šis santykis yra maždaug toks Na : K : Ca : Mg = 150 : 10 : 5 : 1. 
Paaiškėjo, kad nukrypimas nuo šių normų pasireiškia visa eile organizmo patologijų. Svyravimas galimas, bet tik nedidelėse ribose. Tam, kad normalizuoti šį makroelementų santykį kraujyje, reikia atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti šių ch. elementų santykį - kurie elementai yra už leistinų ribų, o po to atitinkamais cheminiais tirpalais į veną atstatyti šį santykį, Tai atliekama kartą per savaitę iki visiško šio santykio normalizavimosi.

Būtent makroelementų teisingo santykio atstatymas bei palaikymas ir leido gydytojui padėti organizmui pačiam susidoroti su antisanitarinėmis sąlygomis sukeltais uždegimais bei kitomis problemomis. Be abejo, problemos sprendime yra ir gerokai daugiau svarbių faktorių, tačiau teisingas makroelementų balansas - vienas iš kertinių akmenų.

  A.S.Samochotskis:

"Esu įsitikinęs, kad jau seniai atėjo laikas peržiūrėti klasikinės medicinos gydymo pozicijas, ir tik konservatyvizmas ir mąstymo inercija tai stabdo. Mūsų epocha, kai per radiją skelbiami vien patentuotų preparatų pavadinimai, taip pat ligų sąrašas, kurias jie gydo, kainos bei laikymo sąlygas, - gėdingas akligatvis, atitraukęs gydomosios medicinos idėjines pozicijas daugeliui šimtmečių atgal. Didieji senovės gydytojai, paskelbę "nėra ligų, yra tik ligoniai", - titanai lyginant su menkystomis, šlovinančiomis naujus patentuotus preparatus, ypatingai užsienietiškus. Jeigu pažvelgti į tai per Sečenovo, Vedenskio, Speranskio didingų idėjų prizmę, tai net kvailiui taps aišku, kad patentuotiems preparatams - šiuolaikinės gydomosios medicinos lyderiams - neišvesti jos iš akligatvio."

Komentaras. Šiuolaikinė medicininė žiniasklaida perša įvairius maisto papildus, kurie  suteikia mūsų kūnui trūkstamų mikro ir makroelementų. Tai yra gerai, tačiau nereikėtų rekomendacijomis sekti aklai. Suvalgius kibirą magnio, porą stiklinių kalio bei nubrauktą valgomąjį samtį kalcio gal ir pasijusite sočiau, tačiau organizmo poreikius vargu ar patenkinsite. Rekomenduojame atlikti makroelementų tyrimus, išsiaiškinti realų jų santykį ir tik tada susidaryti papildų "dietą". Kaip reikėtų vartoti medicininius ar natūralius preparatus, kad teisingai papildyti makroelementų atsargas,  nagrinėsime vėlesnėse publikacijose. 

Trauma: dešinės rankos rodomojo piršto 3 cm  pjautinė žaizda iki kaulo nuo smūgio aštria stiklo šuke. Kraujo netekimas iki sustabdymo – apie 200 ml.

Priemonės: kraujas sustabdytas timpa ant žastikaulio, žaizda praplauta anolitu, ant žaizdos dėti vatos tamponai, sumirkyti nesteriliame Samochotskio tirpale, 1 ml to paties tirpalo suleista į veną. Po 3 val. traumpunkte su vietine anestezija sukabinta siūlais 4 vietose, uždėtas tvarstis. Daugiau jokių med. priemonių tradiciškai taikomų medicinos tokiais atvejais.

Žaizdos vaizdas 4 parą po traumos (rausvai oranžiniai „apvadai“ – sukrešėjusio kraujo likučiai, žalia – briliantinė žaluma, užtepta perrišant 2 dieną po traumos).

Tinimo nėra, pūliavimo nėra, paraudimo nėra, uždegimo nėra, pirštas lankstus, nedidelis skausmas tik stipriai sulenkus, beveik pilnai atsistatęs audinių jautrumas aplink siūlę.