Šventojo Januarijaus kraujo mįslė

Viduramžiais buvo paprotys rinkti velionių, pagarsėjusių savo pamaldumu, kraują. Šis paprotys ypač paplitęs buvo Italijoje. Kraujas buvo saugomas dubenėliuose, kuriuose jis išdžiūdavo ir tapdavo kaip pluta. Tačiau iš įvairių Italijos vienuolynų ir bažnyčių rūsių iškeltas kraujas kuriam laikui vėl tapdavo skystas.

Kartais kraujas ima burbuliuoti ir putoti. Taip atsitinka netgi su tuo krauju, kuris surinktas ir sudžiūvo prieš daug amžių.

Šis stebuklas, vadinamas kraujo užvirimu, kelis kartus per metus vyksta Neapolyje, kur vietinėje bažnyčioje saugomi du indai su šventojo Januarijaus krauju.

Šventasis Januarijus gimė pačioje III amžiaus pabaigoje, vėliau jis tapo Benevento vyskupu. Jis keliavo po visą Italiją ir nenuilsdamas skleidė Dievo žodį, taip sukeldamas Romos imperatoriaus Diolektiano pyktį, kuris aršiai kovojo prieš krikščionis. 305-ais metais Januarijus su keliais mokiniais buvo sučiuptas Neapolyje ir įmestas į miesto amfiteatrą sudraskyti liūtams.

Anot legendos, liūtai pamokslininkų nelietė. Tuomet rugsėjo 19 dieną visi sulaikytieji krikščionys buvo suvaryti į forumą šalia Pocuolio miesto, kur jiems buvo nukirstos galvos. Legendoje taip pat pasakojama, kad tarnaitė nuo akmens, ant kurio buvo nukirsdintas Januarijus, surinko du dubenėlius jo kraujo.

Po to dubenėliai buvo palaidoti kartu su šventojo kūnu katakombose netoli Neapolio. Jo garbei buvo pastatytas altorius, o dubenėliai buvo sudėti į mažą urną. Ten kraujas palaipsniui sukietėjo. Tačiau kartais jis stebuklingai vėl pavirsta skystu...

Šiandien kraujas laikomas Neapolio bažnyčios koplyčioje, kur jis paprastai būna užrakinamas ypatingame rūsyje ir saugomas tiek bažnytinės, tiek pasaulietinės valdžios.

Pats kraujas yra dviejuose stikliniuose dubenėliuose, kurie patalpinti mažame iš sidabro ir stiklo pagamintame cilindre.

Šio cilindro amžius yra keletas amžių (tiksli pagaminimo data nežinoma), jo skersmuo yra apie 12 cm. Cilindras, savo ruožtu, įtaisytas didelėje sidabrinėje monstrancijoje su rankena.

Vienas dubenėlis yra didesnis už kitą, du trečdaliai jo yra užpildyti krauju. Kitame dubenėlyje yra vos keli medžiagos lašai, tačiau ši medžiaga stebuklo metu skysčiu nevirsta. Deja, dubenėliai yra amžiams uždaryti cilindre, kuris užteptas kažkokiu taip smarkiai sukietėjusiu tepalu, jog jo negalima atidaryti, nesudaužius paties cilindro. Dėl šios priežasties negalima atlikti kraujo cheminės analizės.

Buvo tik vienas bandymas išimti dubenėlį su krauju. 1956-ais metais bažnytinė vadovybė nusprendė išvalyti medžio dulkes, kurios pateko į cilindro vidų, kai relikvija karo metais buvo saugoma pjuvenose. Tačiau procedūra buvo atšaukta, kai paaiškėjo, kad cilindro atidarymas gali sunaikinti pačią relikviją.

Tačiau medžiaga, esanti dubenėliuose, - tikras kraujas! Neapolio universiteto mokslininkų grupė dubenėlius apžiūrėjo 1902-ais metais. Mokslininkai pro stiklinę cilindro dalį praleido šviesos spindulius ir galėjo atlikti dubenėlyje esančios medžiagos spektrinę analizę. Išvada buvo tokia: dubenėliuose yra kraujas, tačiau jame gali būti ir kažkokių pašalinių medžiagų.

Dubenėliuose esantis kraujas atrodo gana senas, tačiau jis suskystėja. Jis ima burbuliuoti ir putoti keletą kartų per metus, kai vyksta viešos ceremonijos, skirtos šventojo Januarijaus garbei, o kartais tai atsitinka ir ne pagal „tvarkaraštį".

„Nesėkmingas" kraujo užvirimas laikomas blogu ženklu. Pavyzdžiui, stebuklas neįvyko 1976-ųjų metų gegužės mėnesį, likus visai nedaug laiko iki pačio galingiausio žemės drebėjimo Italijos istorijoje.

Prancūzų publicistas Davidas Gerdonas žurnalo „Psi International" užsakymu sudarė ataskaitą apie šį fenomeną. Gerdonas apsilankė Neapolyje, kur savo akimis pamatė stebuklą ir išstudijavo istorines kronikas. Žurnalistas išspausdino išsamų straipsnį, kuriame aprašė daug šio reiškinio paranormalių aspektų. Jis sugebėjo išskirti tris papildomas mįsles, susijusias su kraujo suskystėjimu, kurios, sprendžiant iš visko, tik patvirtina šio reiškinio fenomeną.

1. Stebuklas vyksta visiškai nepriklausomai nuo temperatūros bažnyčioje.

2. Skysto kraujo tūris skiriasi nuo sukietėjusio kraujo. Nors sutirštėjęs kraujas užima du trečdalius dubenėlio, skysto kraujo tūris gali būti didesnis arba mažesnis. Gegužės mėnesį kraujo paprastai pasidaro daugiau, o rugsėjo mėnesį, atvirkščiai, jo pastebimai sumažėja.

Dėl nežinomų priežasčių kraujo tūris paprastai padidėja, kai jis iš kietos būsenos lėtai pereina į skystą, ir sumažėja, kai šis procesas įvyksta greitai. Tūris kinta nuo 20 iki 24 kubinių centimetrų, kas visiškai neįsivaizduojama, atsižvelgiant į dubenėlio dydį.

Patys savaime šie pokyčiai yra gana keisti, nes bet kurios medžiagos tūris gali tik padidėti arba tik sumažėti, kai ji suskystėja. Tačiau šventojo Januarijaus kraujo atveju šis įprastas fizikos dėsnis negalioja.

Kinta netgi pačių dubenėlių svoris. Įdomu tai, kad kartais svoris sumažėja, kai kraujo tūris padidėja, ir atvirkščiai! Tai dokumentais patvirtino italų mokslininkai, kurie analizavo kraują 1904-ais metais. Šiuo atveju nepadės jokie moksliniai aiškinimai, ypač įvertinus tai, kad svorio skirtumas yra keli gramai.

3. Kraujas ne paprasčiausiai suskystėja. Skysčio spalva viso proceso metu patiria keletą pokyčio stadijų. Kartais suskystėja ne visas dubenėlio turinys, centre lieka tvirtas „rutulys“ ar gumulas, kuris plūduriuoja skysčio viduryje.

Centre esantis gumulas - pati keisčiausia viso reiškinio dalis. Liudininkai pasakoja, kad šis gumulas tiesiog leidžia iš savęs skystą kraują, tarsi būtų kažkoks filtras stebuklingoms jėgoms, o po to tarsi vėl į save susiurbia kraują.

Šventojo Januarijaus kraujas turi dar vieną mįslę. Pasirodo, kai jis suskystėja, nuo jo sklinda paslaptingi šviesos spinduliai.

Deja, dabar negalima atlikti kraujo analizės. Netgi cilindro negalima atverti. Bandant surasti šio reiškinio priežastį galima sunaikinti visus faktorius, kurie leidžia jam įvykti. Tyrimas anglies -14 radioaktyviuoju izotopu leistų tiksliai nustatyti medžiagos amžių, tačiau tokiam tyrimui atlikti reiktų paaukoti mažiausiai pusę turimo kraujo, o bažnyčios atstovai su tuo niekada nesutiks.