Velnio skaičiaus mistika

Mintis apie tai, kad skaičiai yra ne tik paprasčiausios skaičiavimo priemonės, o dar kažkas daugiau, turinčio magišką reikšmę, gimė tolimoje senovėje. Pitagoras teigė, kad skaičius 12 visada reiškia išbaigtumą ir harmoniją. Pateikiami ir pavyzdžiai: metuose yra 12 mėnesių, 12 zodiako ženklų, Heraklis atliko 12 žygdarbių ir t.t. Kadangi skaičius 13 yra vienetu didesnis už 12, tai jis yra už užbaigtumo ir harmonijos ribų, todėl tai yra blogas ir piktas skaičius.

Tryliktuoju šabe buvo velnias

Tiems, kurie paniškai bijo skaičiaus 13, surinkta nemažai istorinių ir religinių įrodymų, patvirtinančių jų teisumą. Pavyzdžiui, Jėzus Kristus buvo 13-asis žmogus Paskutinės vakarienės metu, o tai tapo bloga pranašyste. Juk tikėjimas, kad 13 žmonių negali susėsti už stalo su valgiu, nes priešingu atveju įvyks fatališki įvykiai, gimė dar gerokai prieš Paskutinę vakarienę.

Skaičius 13 yra nepatogus naudojimui. Pirmiausia dėl to, kad jis dalijasi tik iš vieneto ir pats iš savęs. Beje, bibliniai žydai skaičius žymėjo raidėmis. Skaičiui 13 atiteko raidė M, kuria izraelitų kalba prasideda ir baigiasi žodis „mirtis".

Anot padavimų, penktadienį, 13-ą dieną į savo šabus grupėmis po 12 rinkdavosi raganos. Tryliktuoju šiuose sueigose būdavo velnias.

Kai kurie biblinių tekstų tyrinėtojai teigia, kad būtent per juodąjį penktadienį Ieva pasidavė pagundai, tokią pačią dieną Kainas nužudė Abelį. Dėl to penktadienis nėra tinkamas santuokai, šią dieną negalima leistis į kelionę, keisti darbo vietą, įdėti pinigus, atjunkyti vaiką nuo motinos pieno, keisti čiužinį ir patalynę, kirpti nagus, raugti kopūstus ir t.t., ir t.p. Maža to, iki XIX amžiaus pabaigos daugelyje šalių penktadienis buvo budelio diena ir buvo skirtas egzekucijoms vykdyti.

Vienintelė paguoda nelaimingiesiems yra ta, kad jie yra įsitikinę, jog šis blogas skaičius ir savaitės diena sutampa gana retai. Iš tiesų, metuose yra mažiausiai vienas penktadienis, sutampantis su 13-ta mėnesio diena. Kartais tokių sutapimų būna du, bet ne daugiau trijų.

Penktadienis, 13-oji diena tris kartus metuose būna ne pernelyg dažnai - kas 11 metų. Jeigu penktadienis, 13-oji diena yra birželio mėnesį, tai daugiau tokio sutapimo per metus nebus.

Prietaringą penktadienio, 13-os dienos ar bendrai skaičiaus 13 baimę medikai vadina paraskevidekatriofobija. Dažniausiai dėl šio prietaro kenčia, ko gero gydytojai, nes pacientai užsispyrę nenori būti operuojami tą dieną.

Marškinėliai su nelaimingu numeriu

Daugelis sportininkų taip pat bijo skaičiaus 13 ir nenori, kad ant jų sportinių marškinėlių būtų užrašytas šis skaičius. Tarptautinės futbolo federacijos sprendimu atsarginis žaidėjas, turinti šį numerį, į aikštę gali išbėgti be šio nelaimingo numerio.

1966-ais metais vienas iš geriausių visų laikų puolėjų portugalas Eusebijas besiruošiant pasaulio čempionatui vos nenualpo, kai sužinojo, jog jam atiteko marškinėliai su 13 numeriu. Vietoje to, kad eitų į treniruotes, jis užsidarė viešbučio kambaryje ir be perstojo meldėsi Dievui, kad šis atsiųstų jam sėkmę.

Viskas taip išsiplėtė, kad visoje Portugalijoje buvo surengtos specialios pamaldos, kuriose žmonės meldėsi tam, kad apsaugotų savo numylėtinį nuo nesėkmės. Gal tai ir padėjo: Eusebijas susidorojo su baime ir žaidė taip puikiai, kad buvo pripažintas geriausiu 1966-ųjų metų pasaulio čempionato puolėju.

Jau po to, kai nuaidėjo paskutinis švilpukas, sportininkas žurnalistams papasakojo: „Aš netekau 8 kg svorio, negalėjau miegoti, valgyti, gerti, galvoti apie ką nors kitką, išskyrus šį prakeiktą skaičių 13! Aš norėjau mirti! “ 1982-ais metais Sovietų Sąjungos biatlono rinktinė, kurią sudarė V. Bulyžinas,

V. Alikinas, V. Baršanovas ir P. Miloradovas, 4x7,5 km estafetėje startavo 13-u numeriu. Tai buvo pasaulinės klasės sportininkai, individualiose varžybose laimėję ne vieną apdovanojimą, todėl niekam į galvą negalėjo ateiti mintis apie jų pralaimėjimą. Tačiau nutiko tai, ko niekas nelaukė: stiprių biatlonininkų ketvertas nepataikė į 13 taikinių, todėl turėjo čiuožti 13 baudos ratų, o galutinėje įskaitoje užėmė 13-ą vietą!

13-ą mėnesio dieną JAV, Minesotos valstijoje, Časkos mieste vyko golfo varžybos. Jų metu kilo didelė audra. Žaibai trankėsi vos ne kas sekundę, vienas jų pataikė į išsikerojusį medį, po kuriuo nuo liūties buvo pasislėpę žiūrovai. Vienas jų žuvo, penki patyrė kūno nudegimus. Keistai sutampa ir kiti skaičiai: visa tai įvyko ne tik 13-ą mėnesio dieną, bet ir 13-ą valandų 13 minučių.

1930-ais metais seras Henris Sigreivas, nusprendęs nekreipti dėmesio į prietarus, penktadienį, 13-ą dieną pabandė pasiekti greičio rekordą Vindermiro ežere. Savo laivu jis pasiekė 98 mylių per valandą greitį ir savo tikslą pasiekė. Tačiau baigiantis bandymui valtis apvirto, o seras Sigreivas žuvo.

Ir laivai, ir lėktuvai...

Paraskevidekatriofobijos simptomai gali būti labai įvairūs - nuo lengvo susijaudinimo iki visiškos nevilties. Prietaringi žmonės šią dieną nesilanko parduotuvėse, susilaiko nuo kelionių ir pramogų.
Paraskevidekatriofobiją turėjo naftos magnatas Polas Getis, JAV prezidentai Herbertas Huveris ir Franklinas Delanas Ruzveltas, kuris, amžininkų prisiminimu, visaip vengė keliauti mėnesio 13-ą dieną.

Tokio paties prietaro laikėsi Napoleonas ir Bismarkas. Istorikai teigia, kad šią dieną imperatorius niekada nestodavo į mūšį, o kancleris nepasirašinėdavo sutarčių.

Su velnio skaičiaus mistika kartais susiję ne tik žmonės, bet ir įrenginiai - laivai ar lėktuvai. Pavyzdžiui, garsioji Sovietų Sąjungoje vykusi „Čeliuskino“ ekspedicija susijusi būtent su velnio tuzinu. Garlaivis „Čeliuskinas“ iš tuometinio Leningrado į ekspediciją išplaukė 1933 m. liepos 13 d. Praėjus 7-iems mėnesiams, vasario 13 d. garlaivis nuskendo Čiukčių jūroje. Praėjus dar dvejiems mėnesiams, balandžio 13 d., prieš pat baigiant sueižėti ledo lyčiai, ant kurios buvo įsikūrę ekspedicijos dalyviai, aviatoriams pavyko išgabenti paskutinius žmones.

Klasikiniu atveju laikomas įvykis, nutikęs škunai „Tomas Lousonas". Šis nestandartinis burlaivis, turintis septynis stiebus, dar būdamas ant stapelių buvo pavadintas septynsparniu monstru. Į savo pirmąją ir paskutinę kelionę burlaivis išplaukė 1907 m. lapkričio 19 d., antradienį. Vieną dieną škunos kapitonas Džordžas Dou padarė klaidą ir užplaukė ant uolos Anglijos kanale. Skylė dugne buvo tokia didelė, kad laivas nuskendo akimirksniu. Likimo ironija, tačiau iš viso nelaimingojo laivo ekipažo pavyko išsigelbėti vieninteliam žmogui - tai buvo pats kapitonas. Tačiau didžiausia sensacija buvo tai, kad nelaimė įvyko gruodžio 13 d., penktadienį. Beje, burlaivis buvo pavadintas rašytojo Tomo Lousono vardu, kuris parašė vienintelę knygą „Penktadienis, 13-ta diena!“

1983 m. gegužės 13 d., juodąjį penktadienį, 2:10 nakties kapitonas Piteris Fjustas sausakrūviu laivu iš Londono uosto išplaukė į Lamanšo sąsiaurį. Praėjus dvidešimčiai minučių jis radijo ryšiu pranešė į uostą, kad sausakrūvis susidūrė su kažkokiu laivu, kuris plaukė be šviesų. Dar po 10-ies minučių kapitonas pranešė, kad užplaukė ant seklumos.

Rusų akademikas Maiskis savo prisiminimuose rašo, kad 1941 m. gruodžio 19 d. į Angliją atvyko Visasąjunginės profesinių sąjungų centrinės tarybos delegacija. Kreiserio kapitonas Kentas, kuris turėjo atplukdyti delegaciją, kategoriškai pareiškė, kad negali jos priimti laive, nes ją sudaro 13 žmonių, o tai žada nelaimę.

Maiskis paprieštaravo, kad kreiseryje bus ne tik 13 delegacijos narių, bet ir jis pats, t.y. 14 žmonių. Tik po to laivo kapitonas sutiko, kad į laivą įliptų delegacija.

Garsiausių aviacijos katastrofų kronikoje yra minimas atvejis, susijęs su 13-a diena. XX amžiaus 4-o dešimtmečio pradžioje vokiečių lakūnas asas Lamsdorfas, nekreipdamas dėmesio į jokius prietarus, nusprendė atlikti tiems laikams labai sudėtingą skrydį iš Europos į Vakarų Afrikos pakrantę. Jo lėktuvo borto numeris buvo 13-13. Jis pakilo birželio 13 d. 13:13 ir dingo be pėdsakų. Dingusio lakūno paieškos buvo nesėkmingos.

1972 m. spalio 13 d., penktadienį Andų kalnuose Čilėje nukrito keleivinis lėktuvas. Stebuklingai nežuvo vos keletas žmonių. Tačiau po kurio laiko ir jie visi žuvo.

Sprogus mišinys

Niekuo nepagrįsta pirmykštė žmogaus baimė prieš velnio skaičių baigėsi tuo, kad daugelio aviakompanijų lėktuvai neturi 13-to borto numerio, nė viename laive nerasite kajutės su šiuo lemtingu numeriu.

Užkietėjęs ateistas nusistebės, kad taip yra tuo metu, kai žmonės skrenda į kosmosą. Bandyti įtikinti priešingai jo neverta. Žymiai geriau pateikti dokumentinį faktą iš tų pačių kosmonautų gyvenimo. 1970 m. balandžio 11 d. 13:13 startavo amerikiečių kosminis laivas „Apollo 13“. Skrendant link Mėnulio laivo kabinoje sprogo deguonies balionas.
Ir tai įvyko 13-ą mėnesio dieną. Astronautams teko nutraukti numatytą skrydžio programą.

Nelabai seniai britų mokslininkų grupė padarė sensacingą išvadą. Jie surinko daugybę faktų, juos išanalizavo ir padarė išvadą, kad būtent juodaisiais penktadieniais į ligonines patenka 52 procentais daugiau nukentėjusiųjų autoįvykiuose.

Britų mokslininkus palaikų jų kolegos iš Vokietijos, kurie išanalizavo nelaimingų atsitikimų statistiką ir padarė išvadą, kad daugiausia katastrofų ir žmonių žūčių įvyksta būtent juodąjį penktadienį, tarp vidurdienio ir 15-os valandos.

1990 m. spalio 13 d., penktadienį Buenos Airių gyventojas Marijus de Guja atvyko į ligoninę, kur jam turėjo operuoti supūliavusį pirštą. Kai buvo suleisti anestetikai, vyrą ištiko širdies priepuolis. Jis buvo patalpintas į deguonies kamerą, kurioje pasigavo infekciją, sukėlusią pilvaplėvės uždegimą. Tačiau tuo paciento bėdos nesibaigė: kai de Gują vežė į palatą, jis nukrito nuo vežimėlio ir susilaužė koją bei raktikaulį.

Amerikietis Bobas Renfris, ko gero, yra tikras rekordininkas, skaičiuojant nelaimingus atsitikimus, kurie jam įvyko penktadieniais, 13-ą dieną: vieną kartą jis pargriuvo ir susilaužė šonkaulį, kitą kartą - įkrito į upę, po to jį partrenkė motociklas ir, pagaliau, jis kiaurai praėjo per uždarytas stiklines duris.

Vieną 1998-ųjų metų juodąjį penktadienį Argentinos sostinėje Buenos Airėse įvyko tragiškas įvykis. Iš daugiaaukščio namo 13-o aukšto iškrito didelis šuo ir užmušė šaligatviu šalia
namo ėjusią pagyvenusią moterį. Šuo irgi žuvo. Įvykio vietoje susirinko didelė smalsuolių minia. Pro šalį važiuojantis autobusas partrenkė vieną užsižiopsojusį žiūrovą, kuris žuvo vietoje. Minioje buvęs vyras, visa tai matęs, patyrė širdies smūgį ir mirė.

Yra paskaičiuota, kad JAV gyventojų prietaringumas verslui atsieina apie 750 milijonų dolerių per metus, nes penktadieniais, 13-ą dieną daugelis jų nesilanko parduotuvėse, susilaiko nuo kelionių ir pramogų, o dažnas, norėdamas kuo labiau apsisaugoti, tą dieną iš viso nekelia kojos iš namų.

Tačiau ir ši kardinali priemonė kartais nėra pakankama. To įrodymas - nelengva Berlyno taksisto Adolfo Akermano dalia. Tris mėnesius iš eilės 13-ą dieną jis pateko į autoįvykius. Turėdamas karčios patirties jis nusprendė daugiau nebebandyti likimo. Kai atėjo eilinio mėnesio 13-a diena, vyras liko namuose ir nusprendė net nesikelti iš lovos. Tačiau ilgai joje pasivartyti Adolfui nepavyko. Jis išgirdo gatvėje garsų trenksmą, pribėgo prie lango ir pamatė... visiškai suplotą savo automobilį, į kurį įsirėžė sunkvežimis.

Mistikai teigia, kad skaičius 13 - tai universali jėga, kuri gali būti ir gera, ir pikta. Skaičių 13 sudaro skaičiai 10 ir 3. 10 - tai jėgos, veikimo skaičius, o 3 - priešingai, apribojimo skaičius. Šie skaičiai kartu sudaro sprogų mišinį, kai dedamos pastangos (skaičius 10) patiria visišką nesėkmę (skaičius 3). Tačiau nesėkmė - ne visada yra pralaimėjimas ar pabaiga, o eilinė pradžia po prieš tai buvusio ciklo pabaigos. Štai todėl skaičiaus 13 simboliu ir slaptu atvaizdu yra ne tik mirtis, bet ir gimimas. Tai, kas nauja, nutrina tai, kas sena, atgyvenę.

O iš tikrųjų, skaičius 13 - tai visiškai įprastinis skaičius. Jeigu į jį nekreipti ypatingo dėmesio, tai penktadienį, 13-ą dieną tikrai nieko ypatingo neatsitiks...