Išsiaiškino, ką iš tiesų slepia Šėtono skaičius – 666

Turbūt visi esame girdėję apie skaičių 666, kuris yra siejamas su Šėtonu. Naujajame Testamente jis vadinamas „žvėries skaičiumi“, o naujesniais laikais tapo Antikristo ženklu.

Bet ką iš tiesų reiškia šis simetriškas skaičius, keliantis šiurpulį jau porą tūkstančių metų? Juk tai – tik numeris, ar ne? Pasirodo, ne, rašo „Science Alert“.

Šiaip jau matematiškai 666 neturi jokių ypatingų savybių. Bet žiūrint istoriškai, jis atskleidžia kai ką neįtikėtino apie tai, kaip iš tiesų buvo rašyta Biblija.

Pasirodo, tai, ką matome apokaliptinėje vizijoje pagal Joną, yra ne visai tai, apie ką iš tiesų pasakojama.

Trumpai tariant, 666 yra kodas – ir net ne visai subtilus – puikiai suprantamas tiems, kurie gyveno (ir mokėjo skaityti) Naujojo Testamento parašymo laikais.

Šis tekstas originaliai buvo parašytas senąja graikų kalba, kuriame skaičiai užrašomi raidėmis, kaip ir hebrajų kalboje – kitoje kalboje, naudotoje kituose originaliuose bibliniuose tekstuose.

Mažų skaičių atveju pirmosios graikų abėcėlės raidės – alfa, beta, gama – atstovauja vienetą, dvejetą ir trejetą. Bet didesnių skaičių atveju – 100, 1000, 1 000 000 – lygiai kaip ir romėnų atveju, jau naudojamos raidžių kombinacijos.

Tai reiškia, kad kiekvienas žodis turi ir savo skaitinę reikšmę.

Tad grįžtant prie Naujojo testamento, Apreiškime Jonui sakoma: „Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši“. Anglų kalba – „Let the one with understanding reckon the meaning of the number of the beast, for it is the number of a man. His number is 666“.

Angliškas žodis „reckon“ yra kildinamas iš graikiško žodžio, reiškiančio „spręsti“ ir „skaičiuoti“. Tad iš tiesų tekstas tarsi sako – „užduosiu tau mįslę, o tu apskaičiuok Žvėries skaičių“.

Originaliame Apreiškimo Jonui tekste skaičius 666 užrašytas hebrajų kalba – tad ne skaitmenimis, bet raidėmis. Ir užrašas hebrajų rašmenimis skamba kaip „Neron Kesar“ – kas yra hebrajiškas Cezario Nerono vardo užrašymas. Taip – to paties taip nekenčiamo imperatoriaus Nerono. Nenorėdami būti apkaltinti paskelbę viso blogiu šaltiniu esant Neroną, Biblijos kūrėjai užšifravo savo žinutę.

Daugiau apie šią interpretaciją galima pamatyti šioje video medžiagoje: