Žvaigždžių vaikai

1. Iš kur atsirado tikėjimas, kad mūsų tarpe gyvena nežemiškos kilmės vaikai?

Pirmiausia reikia prisiminti, kad mes visi buvome vaikai. Mūsų tėvams mes tebe esame vaikai, nepriklausomai nuo to, kiek mums metų. Šiuo požiūriu mes visi esame Žemės vaikai, nes turime fizinius kūnus, pritaikytus gyventi tik mūsų planetoje. Tačiau yra ir kosminės šeimos, sielų šeimos, kurios susikuria ne iš kraujo, ar kitokių fizinių ryšių. Klausimas – iš kur atėjo siela į šią nuostabią vietą? Rėmiausi tik reinkarnacijos teorija, didžioji dalis sielų sukasi Sansaros ratuose, t.y. kūnai miršta, o siela po kurio laiko sugrįžta į Žemę kartoti pamokų. Tačiau sielos gali ateiti į mūsų pasaulį ne tik „žemiškos“ reinkarnacijos keliu, bet iš kitų pasaulių. Tai nėra aklas tikėjimas. Senovės Indijoje, Egipte, Babilone, Graikijoje ir kituose iki istorinėse civilizacijose tiesiog buvo žinoma, jog apskritai visa gyvybė yra trans dimensinė . Tai reiškia, kad mes galime tuo pat metu gyventi keliuose pasauliuose, o dievai iš kitų pasaulių gali pasirinkti tėvus per kuriuos jie gautų fizinį apvalkalą.

2. Sakoma, kad tokie vaikai beveik nesiskiria nuo kitų žmonių. Gal visgi kažkaip juos galima atpažinti?

Į šį klausimą ganėtinai sunku trumpai atsakyti. Taip, išoriškai mes nesiskiriame vieni nuo kitų. Jeigu vaikas jaučiasi lyg balta varna, kad jis kitoks, kad jam nepavyksta koja kojon bręsti su savo bendraamžiais, kad jo interesų ratas yra platesnis negu draugų ar draugių. Šie ir kiti simptomai galimai gali reikšti, jog siela nebe pirmą kartą pateko į planetą, vardu Žemė. Čia jai viskas keista ir svetima. Arba – viskas per daug žinoma ir paprasta. Tokiam vaikui gali atrodyti, jog žmonių pasaulyje viskas pastatyta aukštyn kojomis, kad juoda vadinama balta ir atvirkščiai. Tokie vaikai savo išmintimi pranoksta suaugusius ir tarp jų vyksta konfliktai. Tada įsikiša medikai, kurie randa psichikos ligą ir keistą žmogutį gydo vaistais. Dažnai tokius medikai vadina „specialiųjų poreikių vaikais“, ezoterikai – „indigo“ vaikais. Bet taip skirstyti negalima. Vaikas gali jaustis ‚balta varna“, tačiau išoriškai geba prisitaikyti prie jį supančios aplinkos. Tada jis gyvena dvigubą gyvenimą, nes žino, kad „reikia laikytis taisyklių“, tačiau tas pasaulis – labai neteisingas. Tada jis atranda stiprią motyvaciją mokytis, kad paskui, užaugęs galėtų pakeisti pasaulį. Arba kitas variantas – nusirita į gyvenimo prarają.

3. Dėl kokių priežasčių jie atsiranda mūsų tarpe? Kokios jų misijos?

Labai įvairios. Vienas iš labiausiai paplitusių šaltinių apie tai – Rumunijos rašytojos ir psichologės Aryanos Havah straipsnių internetinių filmų serija „Reptilija manyje“. Tai autorės pokalbis, su neįprastu berniuku, kuris sako kad praeitą savo įsikūnijimą gyveno planetoje Inua, kurį randasi šalia Oriono.
Dialogo metu Deividas pasakoja apie tą planetą, gyvenimą joje, o taip pat mūsų planetą žemę ir jo atėjimo į žemę tikslą. Tas tikslas – padėti žmonėms atsibusti, atsipeikėti ir suvokti, kad jie – gyvena blogų kosminių būtybių įtakoje. Tos būtybės yra užkariavusios mūsų pasaulį ir išnaudoja žmogų bei Žemę dėl naudingų išteklių.

Kitas interneto platybėse paplitęs šaltinis - Project Camelot autorių iš Anglijos Billo Ryano ir Kerry Cassidy pokalbis Rusijoje su berniuku, vardu Borisas, kuris pasakoja apie tai, jog praėjusiame gyvenime gyveno Marse. Jis yra vadinamas pačiu tikriausiu indigo vaiku. Būdamas septynerių metų jis negali būti taip plačiai apsiskaitęs, žinoti mokslinius dalykus, kuriuos žino tik keliolikos metų stažą turintis astrofizikas. Anot Boriso, jo misija – įspėti žmoniją apie pavojus, dėl kurių išnyko gyvybė Marse. Pirmiausia tai – susipriešinimas ir nesiliaujantys karai.

Yra ir daugiau šaltinių, kuriuose minimi vaikai iš kitų planetų. Jie visi pagal savo amžių per maži, kad galėtų žinoti tik nedideliam tyrėjų ratui žinomus mokslinius faktus. Beveik visi vaikai, kurie prisimena save, jog atėjo iš kitų planetų vieningai liudija, kad jų tikslas – perspėti žmones apie tai, jog mūsų planeta yra atsidūrusi ties pavojinga sunaikinimo riba, kad Žemė bei žmonės – tamsos būtybių stipriai įtakojami, kad metas atsibusti ir susivokti.

4. Kokiu būdu tokie vaikai atsiranda? Ar jie patys supranta, kad yra kitokie?

Greičiausiai yra ir tokių, kurie puikiai supranta, bet yra nemažai, kurie susivokia tik mokimosi ir pažinimo dėka. Tuo tarpu, mano nuomone, didžioji dalis vaikų, kurių sielos ateina iš kitų pasaulių, suvokia iš kur jie ir ką čia žemėje turi nuveikti. Tačiau jie negali ar nenori apie tai kalbėti. Reikia atkreipti dėmesį, kad vaiko vidinis pasaulis neišmatuojamai didesnis ir subtilesnis negu suaugusiųjų. Dažniausiai jie žino kosmines tiesas ir mes, suaugę, juos neretai traumuojame, versdami eiti į kompromisus su savimi dėl kažkokių kvailų taisyklių, kaip reikia teisingai gyventi. Vaikas turi turėti laisvą vidinę erdvę pasirinkti kaip jam vystytis ir ką nuveikti šioje žemėje, kad misija būtų įgyvendinta. Vaikas tai jaučia vidumi, tada kai reikia ir taip, kaip reikia. Suaugusiems belieka jiems padėti ir paskatinti.

Būdai, kaip tokie vaikai patenka į šį pasaulį – labai įvairūs. Krikščioniška tradicija mums pasakoja, kaip atėjo į mūsų pasaulį Jėzus iš Nazareto. Evangelija yra apipinta metaforomis, kurias išlukštenus, tiesa gali skambėti maždaug taip: sielos renkasi tėvus ir tą aplinką, kurioje gyvens. Antras variantas. Vaikas gimsta, sunkiai suserga, ištinka klinikinė mirtis ir siela, dėl kažkokių tik jai žinomų aplinkybių, nebenori gyventi naujame kūne. Tačiau medikai vaiką reanimuoja. Tada kūnas tampa laisvu ir jį pasirenka kitų pasaulių būtybės. Trečias kelias – sielų šeimos ryšys. Siela ateina į kūną, gyvena kaip normalus žmogus, tačiau tam tikromis aplinkybėmis leidžia jame „apsigyventi“ kitoms būtybėms. Ketvirtas kelias – trauminis-mechaninis. Vaikas patiria didelį stresą. To pasekmėje į jo fizinį kūną patenka dar viena arba dar kelios asmenybės. Taip, pavyzdžiui ugdomi universalūs kariai, samdomi žudikai. Taip ateina į žmogaus kūną negatyvios kitų pasaulių būtybės. Tada žmogus nesuvokia, kodėl, pavyzdžiui atlieka teroristinius išpuolius, kodėl nužudo iš mokyklos grįžtančius vaikus, kodėl juos sumeta į šulinį. Liaudyje tokie reiškiniai yra vadinami apsėdimais. Penktas būdas – vaikai apkeičiami. Tikras vaikas paimamas, gali būti dar net gimdymo namuose ir, vietoj jo paguldomas klonas. Tokia siela yra kažkaip susijusi su ateiviais ir jų daromais eksperimentais su žmonėmis, o realūs tėvai apie tai nieko nenutuokia. Šeštas būdas – mes matome prieš save vaiką, tačiau jo realiai nėra. Reikalas tas, jog egzistuoja būtybės, kurios sugeba manipuliuoti mūsų realybės suvokimu. Jos veikia mūsų tam tikrus smegenų centrus ir mes matome tai, ką jos nori, kad mes matytume. Yra ir septintas – sunkiai protu suvokiamas. Tai vadinamasis „incubo“ lytinis aktas, kai moteris pastoja nuo ne žemiškos kilmės būtybės, kai būna religinės ekstazės būsenoje arba sapnuojant.

5. Vis dažniau pasigirsta pasakojimų apie žvaigždžių vaikus. Kodėl apie juos kalbama tik pastaraisiais dešimtmečiais? Galbūt čia dėl to, kad ateina kita era, naujasis amžius?

Žvaigždžių vaikai, indigo vaikai, krištolo sielos ir t.t. Tokių dalykų šiuolaikinėje ezoterikoje yra daug. Ir iš tikrųjų vaikai dabar gimsta kitokie. Tėvai, o juo labiau seneliai, kurie išaugino kelias kartas ir gali palyginti, tuo net neabejoja. Ar nekeista tai, jog kelių metų, o gal net metų vaikas moka elgtis su išmaniosiomis technologijomis, tuo tarpu kai vyresnės kartos seneliams ar tėvams neretai jos beveik neįkandamos. Vaikai šiandien anksčiau pradeda mokytis, skaičiuoti, skaityti, analizuoti faktus, daryti logines išvadas ir t.t. tai galima paaiškinti ir moksliškai, esą aplinka veikia vaikų vystymosi raidą ir ypatybes, o ji dramatiškai greitai kinta. Atrodo, kad vaikai sugeba prisitaikyti ir prie elektromagnetinio smogo, kurį sukelia šiuolaikinės ryšio ir komunikavimo priemonės, ir genetiškai modifikuoto maisto, ir prie oro užterštumo kietosiomis dalelėmis bei chemikalų barstymo iš lėktuvų. Gyvybė apskritai yra keistas reiškinys. Ji žino kur gyvens ir kaip gyvens. Ir iš anksto tam ruošiasi. Pavyzdžiui, jeigu populiacija didėja, vadinasi gyvybė ruošiasi nuostoliams, jeigu sumažėja – irgi ruošiasi išlikti, esant labai blogoms sąlygoms. Ji prisitaiko ir prie blogų ir prie gerų sąlygų. Gal būti žvaigždžių vaikų misija tokia ir yra, kad jie, atėję iš labiau išsivysčiusių pasaulių padeda mūsų pasauliui keistis ir prisitaikyti prie galaktinio lygmens astrofizinių pokyčių. Nauja era – tai pasaulis, kuris iš dualaus pavirsta į vientisą, kuris organiškai nesiskaido, kuriame nėra dramos ir kovos, kur nėra nei blogio, nei gėrio. Štai apie tokį pasaulį kalbėjo beveik visi pranašai. Gal būti tokiam evoliucijos etapui žemiška gyvybė šiandien ir ruošiasi.

6. Planetos, iš kurių kilę žvaigždžių vaikai – kokios jos? Ar jų kultūra ir išsivystymas aukštesni, negu mūsų?

Tai gali būti ne tik planetos, bet kitų dimensijų pasauliai. Dabar netgi kalbama apie transdimensinės būtybes, kurios nereikia erdvėlaivių. Jos patenka į mūsų pasaulį per laiko ir erdvės tunelius, vadinamus žvaigždžių vartais. Visas civilizacijas, kurios egzistuoja mūsų Visatoje galima sąlyginai suskirstyti į dvi. Pirmos tai tokios, kurios pasirinko technologinę evoliucijos krypti. Antros – dvasinio vystymosi kelią. Toms, kurios pasirinko dvasinio vystymosi kelią nereikia jokių erdvėlaivių. Jos patenka į mūsų pasaulį sugebėdamos manipuliuoti laiku ir erdve. Tai štai, tokių civilizacijų atstovai gali gimti žmonėmis ir mokyti mus dvasinių dalykų, t.y. pažinti save, nes žmogus – tobuliausias Dievo ir Visatos kūrinys, kuriam pavesta tą Visatą ir valdyti. Įsikūnijimai - tai jų keliavimo po Visatą vienas iš būdų. Technologinėms civilizacijoms reikia technikos – erdvėlaivių, kompiuterių, gyvybės ir technologijų susiliejimo ir t.t. Tokios civilizacijos dažniausiai būna dualinės arba negatyvios. Tam tikra prasme jų dvasinis vystymasis yra sulėtėjęs dėl technologinio progreso. Tokios civilizacijos daro didelę įtaką Žemei ir žmonių evoliucijai. Todėl ir mūsų planetoje mes matome tas pačias tendencijas.

7. Kodėl tokios geriau išsivysčiusios sielos įsikūnija mūsų planetoje? Ar jie nori pakeisti žemės žmonių likimą? O galbūt tokioms sieloms žemėje yra ko išmokti?

Gali būti ir taip, ir taip. Įsikūnijimai – didelė Visatos paslaptis. Didžia dalimi mes tik spėliojame kaip gali būti, nes mūsų dabartiniai gebėjimai pažinti Visatą juslėmis ir techniniais aparatais – ganėtinai riboti. Gali būti kad ir mes įsikūnijame kur nors labai prastai besivystančioje civilizacijoje, kažkokioje stipriai atsilikusioje planetoje ir joje, jų gyventojams atrodysime kaip dievai ar pranašai, panašiai kaip brolių Strugatskių romane „Sunku būti dievu“. Greičiausiai visatoje egzistuoja kažkoks savaime vykstantis mechanizmas, kai stiprieji atsilikusiems neatlygintinai padeda. Ar ne taip mes elgiamės ir mūsų pasaulyje padėdami gyvūnams, augalams, vykdydami humanitarines misijas, teikdami labdarą, dovanodami dovanas. Tai darome neatlygintinai iš širdies. Mes tai vadiname artimo meile arba visuotine meile, kai be galo norisi padėti tiems, kam reikalinga pagalba. Galų gale meilė ir yra ta jėga, kuri padaro pasaulį kitokį.

8. Jeigu paaiškėja, kad savas vaikas galėtų būti žvaigždžių vaikas, kaip su juo bendrauti? Kaip jį ugdyti, padėti atsiskleisti jo galimybėms?

Šiuolaikinė edukologija šiuo klausimu yra stipriai pažengusi. Šiandien ir mokslininkai ir pedagogai vieningai tvirtina, kad didžiausia harmoningos vaiko raidos problema yra tėvai. Informacinis laukas, kuriame gyvename keičiasi ne dienomis, o valandomis. Prie to reikia prisitaikyti. Vaikai sugeba prisitaikyti greičiau. Todėl mes matome didėjantį plyšį tarp atskirų kartų, kuris pasireiškia tiek fiziniu, tiek dvasiniu smurtu. Smurtas prieš vaikus – tai tėvų nesugebėjimas prisitaikyti prie kitokių vaikų, kurie jau gimę yra daug pranašesni už savo tėvus. Todėl ne tėvai turi auklėti vaikus, kaip jiems reikės gyventi. Geriausiu atveju jie privalo suteikti tik vertybines gaires. O mokymasis turi būti abipusis vieni iš kitų, tik tada bus darna tarp kartų. Jeigu vaikas jaučiasi balta varna, kad jis kitoks, reikia nustoti pamokslauti, auklėti ir vedžioti po įvairaus plauko specialistų kabinetus. Tiesiog tokiems vaikams reikia vienintelio dalyko – normalių sąlygų atsiskleisti, būti savimi, mokytis to, ko jie nori, o ne to, ko iš jų reikalauja finansinė situacija, darbo rinka, ekonomika ir įvairūs nekompetingi karjeros specialistai.

9. Teko girdėti, kad žvaigždžių vaikai dažnai tampa žymiais žmonėmis, garsiais verslininkais, mokslininkais, menininkais. Kurie žinomi žmonės yra tokie?

Nebūtinai. Žymiais žmonėmis tampa ir normalūs žmonės. Daug kas gali tapti žymiais. Vieni turi talentą ir jį puoselėja, kiti sunkiai dirba. Svarbiau yra ne spindesys visuomenėje, bet tai, ką palieka tas ar kitas žymus žmogus po savęs ateinančioms kartoms. Mes kalbame apie tokius žmones, kurios keičia iš esmės civilizacijos raidą. Taigi, spręskime apie žvaigždžių vaikus ne pagal tai, kas ką kalba, bet pagal jų darbus. Jėzus, Machomedas, Krišna, Buda ir daugelis kitų pakeitė milijardus žmonių gyvenimų, jų dėka mes šiandien kalbame apie dvasines vertybes ir siekiame dvasinių idealų. Tarp tokių gali būti ir niekam nežinomų mokytojų, kurie savo bendruomenes tyliai, ramiai veda dvasinio nubudimo link.

10. Kas būna, kai žvaigždžių vaikams nepavyksta atrasti savo dangiškojo „aš“? Ar tiesa, kad daugelis sudėtingo likimo žmonių yra žvaigždžių vaikai?

Būna ir taip. Jei taip atsitinka, vadinasi savo žemiškojo gyvenimo etape tokios sielos susiduria su dideliu sistemos ar visuomenės spaudimu. Jų žinia, ar mokymai tuo metu niekam nėra suprantami. Toks buvo, pavyzdžiui, Jėzus iš Nazareto. Jis gyveno tokiu laikmečiu, kai mažai kas tesuprato jo mokymo ir pranašavimo esmę. Gali būti taip, kad sistemos tokiems kaip jūs pavadinote „žvaigždžių vaikams“ nepavyksta įveikti, tada jie gali pasitraukti iš šio pasaulio savo noru, prasigeria, iškeliauja į vienuolynus.

11. Ar gali būti, kad „žvaigždžių vaikų“ pavadinimas suteikiamas tiesiog naujos kartos žmonėms, kurie natūraliai skiriasi, nuo buvusios kartos?

Tai jau iš dalies aptarėme. Galima sakyti, kad tai, ką dabar nagrinėjame yra dviejų kategorijų sielos. Pirmos tai tokios, kurios tikrai čia žemėje jaučiasi kitaip negu visi ir siekia pakeisti tvarką šiame pasaulyje, nes mato baisų atsilikimą. Ir kitos – tai sielos, kurios atėjo į fizinius kūnus naujoje informacinėje aplinkoje, todėl geba greitai prisitaikyti ir greičiau tobulėja negu prieš tai buvusios kartos atstovai. Tačiau nereikia pamiršti, jog dar daug sielų, kurios ateina į mūsų pasaulį, nori degraduoti. Jų evoliucija – su minuso ženklu. Įsikūnyti į žmogaus fizinį kūną gali netik pozityvių civilizacijų atstovai, bet priešiškų, kurių tikslas – griovimas, kontrolė, parazitavimas.

12. Kaip sužinoti, ar aš esu žvaigždžių vaikas?

Jei prisimeni save vaikystėje keistuoliu. Jeigu iki šiol jausiesi balta varna, jeigu manai, kad šitas pasaulis kažkoks keistas, neteisingai tvarkomas, netobulas, jauti, kad aplink daug melo, apgaulės, smurto ir neteisybės, kad visur – tiesiog kreivų veidrodžių karalystė, o visos universaliosios verstybės tiesiog – aukštyn kojomis. Tai jausmai, kurie lydi sielas, o dažniausiai tai vyksta visą gyvenimą, kurios atėjusios iš kitų pasaulių ar planetų kažką rimto čia nuveikti. Jei taip atsitinka, tada svarbiausia gyvenime rasti veiklą, kuri leistų atsiskleisti ir įgyvendinti misiją. Ši misija – tai žinutė esamoms ir ateinančioms kartoms. Tokiu atveju mažiausiai ko reikia – tai klausytis patarimų, atlaikyti išorės ir visos sistemos spaudimą. Geriau gyventi savo galva, savo tikslais ir interesais, kurie skirti padėti pasauliui ir žmonijai. Tuo tarpu sistemos poreikiai – atvirkštiniai – kad žmonėms, bendruomenėms būtų blogiau. „Žvaigždžių vaikų“, t.y. švaraus proto ir dominuojančios sistemos poreikiai visada yra konfliktiški ir priešiški. Tačiau tie konfliktai nėra paspręsti amžiams. Sistema turės keistis žmogiškumo atžvilgiu. Būkime tam pasiruošę.