1957 metais Silfo Mūro (Silpho Moor) rajone netoliese Skarboro, Šiaurės Jorkšyro grafystėje, buvo aptiktas nežinomas aparatas, kuris, kaip manoma, sudužo, nukritęs iš dangaus. Objektą aptiko trys vietiniai gyventojai, kurie matė, kaip kažkas šviečiantis iš dangaus nukrito į pelkę.
Objektas buvo aptiktas, praėjus mėnesiui po to, kai SSRS paleido j kosmosą savo pirmąjį Žemės palydovą, todėl iš pradžių buvo manoma, jog tai yra šio palydovo detalės. Tačiau objektas niekuo nepriminė palydovo. Iš pradžių tai buvo 43 cm skersmens ir 14 kg sveriantis metalinis diskas.
Iš disko iki šių dienų išliko tik nedideli fragmentai, kurie neseniai aptikti Londono mokslo muziejaus saugykloje. Diskas buvo pavadintas „Silfo lėkšte“ („Silpho saucer“), o jo nuolaužos muziejuje išgulėjo dešimtis metų.
1957 metais žinia apie nukritusio miniatiūrinio NSO radimą sukėlė didžiulį Anglijos spaudos susidomėjimą. Nukritęs diskas buvo detaliai tiriamas. Buvo pranešta, kad ant jo paviršiaus aptikti hieroglifai, labai panašūs į tuos, kurie buvo matyti ant šalia Rosvelio nukritusio NSO.
Taip pat buvo pranešta, kad „lėkštės“ viduje buvo aptikta knyga su variniais lapais, kurioje buvo 2 tūkstančių žodžių pranešimas. Kai kurie pasakojo, jog jiems pavyko iššifruoti šį tekstą - tai buvo ateivio vardu Ullo pranešimas, kuriame buvo perspėjama apie branduolinio ginklo keliamą pavojų. Pranešimo pabaigoje buvo pasakyta: „Jūs turite tobulėti arba išnyksite“.
Šio NSO likučius po daugelio metų muziejuje aptiko Šefildo universiteto daktaras Deividas Klarkas. Kaip pasakoja mokslininkas, jis apsilankė Londono mokslo muziejuje, kur vienas darbuotojas intriguojančiu tonu paklausė: „Ar žinote, kad pas mus jau keletas dešimtmečių saugomos skraidančios lėkštės nuolaužos?“
Nuolaužos buvo laikomos muziejaus saugykloje sename alaviniame portsigare. „Aš tiesiog apstulbau, kai jis atidarė dėžutę ir parodė man nuolaužas“, - pasakoja Deividas Klarkas.
1963 metais šios nuolaužos buvo tiriamos Gamtos mokslų muziejuje ir Mančesterio universitete. Tuomet mokslininkai padarė išvadą, jog tai yra sudėtingas ir meistriškai padarytas falsifikatas. Buvo pranešta, kad kažkas paėmė detales iš skirtingų daiktų ir jas „sumaišė“. Manoma, kad tokiu būdu lėkštė buvo pagaminta iš vidinio cilindro.
Nežiūrint į skepticizmą, buvo ir keistenybių. Tyrimai parodė, kad „lėkštės“ apvalkalas buvo apsaugotas nuo radiacijos specialiu švino sluoksniu, o varinės detalės buvo iš nepaprastai gryno metalo.
Po tyrimų „Silfo lėkštės“ gabaliukai buvo keliems dešimtmečiams išsiųsti į muziejaus saugyklą. Kas nutiko su pagrindine NSO dalimi, o ypač su paslaptingąja knyga, niekur nepranešama.
