Nuku Hiva: Reptiloidų Pėdsakas

Toli toli Ramiajame vandenyne, tarsi pasislėpęs nuo visų akių, driekiasi archipelagas, vadinamas Markizų salomis. Pati stambiausia iš jų, Nuku Hiva, savo forma primena stačiakampį, kurio ilgis – net 30 km, o plotis – 15 km. Tai antra pagal dydį Prancūzijos Polinezijos sala. Keliautojai čionai atvažiuoja ne tik pasimėgauti vietinėmis grožybėmis ir panardyti su akvalangu, bet ir susipažinti su velniškai keistais monumentalaus meno pavyzdžiais. Temechea Tochua miestelyje yra skulptūros, kurios galimai buvo sukurtos pagal matytus ateivius.

Vulkanas vandenyne

“Nuku Hiva” išvertus reiškia “didingoji sala”. Kažkada šiose vietose kunkuliavo vulkanas, išspjaudavęs iš gelmės į paviršių saleles, kurios, tiesą sakant, ir sudaro archipelagą. Tarp mažyčių sausumos lopinėlių Nuku Hiva atrodo tikrai įspūdingai. Pritrenkiančiai graži kalnuota vietovė su vešlia žalia augmenija, šiltais vandenyno vandenimis ir turtingu povandeniniu pasauliu - tikras rojus turistams ir nardymo mėgėjams. Čia nėra labai ryškaus liūčių sezono, nebūna tokių gamtinių kataklizmų kaip cunamiai ar taifūnai. Vidutinė oro temperatūra saloje - 26 laipsniai šilumos.

Aukščiausias salos taškas - Tekao kalnas, kurio aukštis - 1224 m. Nuku Hiva saloje esančiuose trijose pagrindinėse gyvenvietėse gyvena šiek tiek daugiau kaip 2600 žmonių. Archeologai nustatė, kad žmonės čia pasirodė maždaug 150 mūsų eros metais. Pagrindinis vietinių gyventojų užsiėmimas buvo akmens apdirbimas. Iš to akmens jie statė būstus. Tai nestebina - juk sala yra vulkaninės kilmės, vadinasi, joje gausu panašių statybinių medžiagų.

Baltieji žmonės Nuku Hivą pasiekė tik 1791 metais, o 1804 metais čia išsilaipino garsus rusų keliautojas admirolas Ivanas Kruzenšternas.

Saloje ėmė lankytis banginių medžiotojai, pirkliai ir tiesiog nuotykių ieškotojai, paskui katalikų misionieriai, kurie norėjo atversti laukinius į tikrą tikėjimą. Laukiniai atsiversti nenorėjo, jie labiau norėjo aiškintis santykius su kaimyninėmis gentimis. Atversti vietinius gyventojus į krikščionybę sekėsi sunkiai, europiečių atvykdavo vis daugiau, bet jie atsiveždavo į salą savo ligas, kurioms aborigenai neturėjo imuniteto. Raupų epidemija, vergų pirkliai ir opiumas (dėkoti kinų prekeiviams) gerokai sumažino vietinių gyventojų skaičių Nuku Hiva saloje.

Magiškieji tikiai

Nuo 1100 metų per tris šimtmečius saloje buvo pastatyta daugybė statinių iš akmens, tarp jų ir garsiosios tikių skulptūros.

Tikiai - tai statulos dievybių, kurias garbino senieji polineziečiai. Šis faktas neturėtų stebinti, nes taip elgėsi pagonys visuose Žemės kampeliuose.

Nuku Hivos akmeninių stabų ypatybė - neįprasta išvaizda. Maždaug tokiais mūsų amžininkai įsivaizdavo ateivius, anot ufologų prielaidų ir žmonių kontaktuotojų, kurie pasakojo apie asmeninius susitikimus su svečiais iš tolimojo kosmoso, aprašymų.

Pati didžiausia statula yra maždaug 2,5 m aukščio. Tikiai skiriasi vienas nuo kito, kiekvienas iš jų vaizduoja konkrečią dievybę ir, polineziečių nuomone, slepia savyje šio dievo magišką jėgą. Vienas stabas padeda pasiekti pergalę mūšyje, kitas saugo nuo nelaimių, trečias dovanoja gausų derlių ir t.t. Mokslininkų nuomonės apie originalus, pagal kuriuos buvo kuriamos skulptūros, išsiskyrė, tačiau daug kas mano, kad žmogiškų bruožų šiuose atvaizduose yra stebėtinai mažai.

Iš pirmo žvilgsnio stabai atrodo kaip tiesiog didelės statulos, tačiau, apžiūrėjus iš arčiau, galima pastebėti įdomių bruožų: neįprastai didelės akys, masyvios pailgokos galvos, liguistai dideli kūnai ir kiti atributai, kurie kelia nuostabą dėl “modelių", įkvėpusių senovės skulptorius, kilmės. Beje, daugelio stabų veido išraiška yra gana nedraugiška.

Įsiveržimas iš Drakono žvaigždyno

Gali būti, kad meistrams “pozavo” būtybės, kurios priklausė dviem skirtingoms rasėms. Viena iš jų - humanoidų, turinti daug bendrų bruožų su žmonėmis. O štai kita... Šios grupės skulptūrose galima įžiūrėti panašumų su kažkokiais reptiloidiniais gyviais, tarsi žiūrėtum ne į tūkstantmetį stabą, o į virtualų ruošinį filmui apie svetimus. Kyla klausimas, ką turėjo galvoje senovės akmentašiai?

Tokia paslaptinga vieta negalėjo nepritraukti ufologų dėmesio. Jie pasiūlė savą artefaktų traktavimą. Ufologai mano, kad egzistuoja kažkokia senovinė ateivių reptiloidų rasė, kurių gimtoji planeta yra Drakono žvaigždyne. Manoma, kad tai labai agresyvi ir kartu aukšto išsivystymo lygio civilizacija, kuri šiandien paplito visoje galaktikoje.

Sąmokslo teorijos šalininkai įsitikinę, kad būtent reptiloidai geba manipuliuoti žmonėmis ir kontroliuoti jų elgesį. Jei ateivių įsiveržimas kada nors įvyks (o gal tai jau nutiko?), tai jo iniciatoriais bus šie pikti padarai. Ar gali Temechea Tochua statulos vaizduoti kai kurias reptiloidų rūšis? Tada gali būti visai įmanoma, kad tais tolimais laikais vietinės gentys šiuos ateivius garbino kaip dievus.

Biovergai

Statulos, kurios labiau panašios į žmones, bet su deformuotais veido bruožais ir iškraipytomis proporcijomis, ufologų nuomone, vaizduoja taip vadinamuosius pilkuosius ateivius.

Pagrindinis šių ateivių bruožas, panašus į mūsų anatomiją, yra nosis ir burna, kurios praktiškai nesiskiria nuo žmonių. Kontaktuotojai taip apibūdina pilkuosius: maždaug 1,8 ūgio, neproporcingai didelė galva su didžiulėmis ovalinėmis akimis... Labai panašūs į kai kurias Temechea Tochua statulas.

Tarkim, kalba tikrai eina apie ateivius, kuriuos neatmenamais laikais prietaringi aborigenai palaikė dievais. Bet kodėl iškart dvi rasės? Iš kur jos atsirado Ramiojo vandenyno viduryje?

Ufologai ir čia turi atsakymą. Anot bendrai priimtos teorijos, reptiloidai dirbtinai sukūrė pilkuosius ateivius - kaip darbo jėgą. Tai yra, juos sieja tarno ir šeimininko santykiai.

Oficialusis mokslas versiją apie ateivius Nuku Hiva saloje laiko absurdiška, bet vietoje jos negali pasiūlyti įtikinamo šio fenomeno paaiškinimo. Neturėdami geresnių variantų, mokslininkai sutarė, kad paslaptingos skulptūros vaizduoja vietinius žynius su ritualinėmis kaukėmis. Iš esmės, hipotezė panaši į tiesą, tik ją gadina faktas, kad saloje taip ir nebuvo rastas nė vienas tokios kaukės fragmentas. Ir dar, kam reikėjo pastatyti tiek tų akmeninių žynių?..

Kol kas Nuku Hiva paslaptis lieka neatskleista. Polinezietiški tikiai ir toliau kelia aršius ginčus tarp skeptikų ir tų, kurie tiki, kad mes nesame vieniši galaktikoje. Galbūt laikas išspręs šį ginčą.