Nuo ko miršta žymiai daugiau žmonių nei Covid-19?

Dėl netinkamos mitybos miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo

Šiuo metu visuomenę apėmusi labai didelė panika dėl Covid - 19 (korona viruso). Tačiau panagrinėkime, nuo ko miršta daugiausiai žmonių. Lancet moksliniame žurnale publikuotas straipsnis teigia, kad bloga mityba yra pagrindinis mirties faktorius ir sukelia daugiau mirčių nei, bet koks kitas veiksnys įskaitant rūkymą.

Mokslininkai 27- erius metus rinko duomenis ir išanalizavo net 195-ių šalių žmonių mitybos įpročius. Buvo tirta 15 maisto produktų ir maistinių medžiagų - vaisių, daržovių, ankštinių produktų, nerafinuotų grūdinių produktų, riešutų/sėklų, pieno produktų, kalcio, skaidulų, nesočiųjų riebalų, omega - 3 riebalinių rūgščių, jūros produktų, hidrintų (trans) riebalų, raudonos mėsos, perdirbtos mėsos, cukraus turinčių gėrimų, bei druskos vartojimas.

Išanalizavus ir apibendrinus surinktus duomenis buvo apskaičiuota, kad 2017 metais, vienas iš penkių suaugusių žmonių pasaulyje (apie 11 milijonų žmonių per metus) mirė dėl netinkamos mitybos sukeltų ligų. Daugelis su mityba susijusių mirčių yra širdies ir kraujagyslių ligos (apie 10 mln), netinkama mityba taip pat sukelia daugybę mirčių nuo onkologinių ligų (apie 913 tūkst.) bei nuo II tipo diabeto (apie 339 tūkst.). Kai kurių mokslininkų nuomone mirčių skaičius nuo vėžio ir II diabeto yra gana konservatyvus/žemas. Daugiau nei pusė visų su mityba susijusių mirčių ištinka dėl trijų mitybos faktorių: (1) per didelio druskos kiekio vartojimo, ko pasekoje pakyla kraujo spaudimas ir padidėja širdies infarkto ir insulto rizika, (2) per mažai valgoma vaisių, (3) bei neperdirbtų grūdinių produktų.

Pagrindinės tyrimo išvados yra: žmonės vartoja per daug nesveikų produktų, t.y. cukraus turinčių gėrimų (vidutinis žmogus sunaudoja 10 kartų daugiau cukraus turinčių gėrimų nei rekomenduojama), taip pat druskos (vidutinis žmogus suvartoja dvigubai daugiau nei maksimali rekomenduojama norma, t.y. apie 10-11g/d, kai rekomenduojama ne daugiau nei 5 - 6g), ženkliai per daug raudonos ir perdirbtos mėsos, bei valgo per mažai sveikų produktų: vaisių ir daržovių, riešutų, nerafinuotų grūdinių produktų.

Šis tyrimas taip pat turi kai kurių trūkumų, nes mirtį gali lemti ne vienas faktorius. Be to kai kuriuose regionuose duomenys nebuvo visiškai tikslūs/pakankami ir buvo sunku tiksliai apskaičiuoti žmogus suvartojamo maisto kiekį ir nustatyti kokybę.

Nepaisant to, šis didelės apimties tyrimas turi pakankamai įrodymų, kad norint sumažinti ligų riziką ir ilgiau gyventi, pirmiausiai reikia keisti mitybą. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių, daržovių, nerafinuotų grūdinių produktų, ankštinių produktų (pupelės, žirniai, lęšiai), bei mažiau mėsos, druskos  bei cukraus.

Tyrimo autoriai taip pat primygtinai ragina politikus nedelsiant keisti įstatymus, kad pagerinti žmonių mitybą bei sumažinti mitybos sukeltų mirčių ir prarastų sveikų gyvenimo metų skaičių (disability-adjusted life-years (DALYs)). Šiandien, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja pasiligojusių žmonių, ilgus metus gyvenančių su ligos sukeltomis negaliomis. Todėl žmogus ne tik kad nebegali būti produktyvus, bet atsiranda didelis priežiūros ir net slaugymo poreikis.

Autorius: Andrius-Vegan, BSc Nutrition, MSc, PhD

Straipsnis parengtas pagal:

1. Science Daily. Globally, one in five deaths are associated with poor diet.
2. Medical News Today. Poor diet biggest risk factor for early deaths worldwide.
3. GBD 2017 Diet Collaborators. Health effects of dietary risks in 195 countries, 1990-2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017. The Lancet, April 3, 2019; DOI: 10.1016/S0140-6736(19)30041-8
4. Nita G Forouhi, Nigel Unwin. Global diet and health: old questions, fresh evidence, and new horizons. The Lancet, April 3, 2019; DOI: 10.1016/S0140-6736(19)30500-8