Operuoti Ar Neoperuoti Sąnarius?

Nėra abejonių, kad, pakeitus osteoartrito pažeistą klubo ar kelio sąnario kremzlę dirbtiniu sąnariu, daugelio senjorų gyvenimas pasikeičia,-jei nesioperuotų, jie taip ir liktų sėdėti neįgaliųjų vežimėlyje.

Esama pagrindo manyti, kad klubo protezavimas - viena iš dažniausiai daromų chirurginių operacijų. Vis dėlto esama pavojaus (ir tai nesusiję su laukimu eilėje į valstybės apmokėtą endoprotezavimą). Jums gali net neateiti į galvą, kad taip dažnai atliekama operacija gali pavirsti uždelsto veikimo bomba. Kai naudojamos neištirtos, praktikoje nepatikrintos medžiagos, klubo protezas nusidėvi, be to, operacijos metu gali kilti gyvybei pavojingų komplikacijų - nuo lėtinės infekcijos iki trombozės.

Chirurginės diagnostikos metodas artroskopija (jos metu j sąnarį įvedama speciali kamera), su kuria nustatoma, kokio laipsnio yra pažeidimai ir kuri leidžia gydytojui tiksliai atlikti manipuliacijas, yra ne toks agresyvus kaip senasis požiūris „prapjausime, o tada jau bus matyti“, tačiau netgi tokią operaciją reikia rinktis apgalvotai.

2013 metais leidinys USA Today atliko tyrimą ir publikavo straipsnių seriją „Kai sveikatos priežiūra jus susargdina“ (When Health Care Makes You Sick). Buvo konstatuota, kad 10-20 proc. iš visų operacijų atlikta nepagrįstai.

Artroskopija

Artroskopinė chirurgija - dažniausia iš mažai invazinių operacijų, kurią chirurgai, kurių specialybė - ortopedija, naudoja norėdami pamatyti vizualinį vaizdą, nustatyti diagnozę ir gydyti sąnarių problemų turinčius pacientus. Dažniausiai artroskopija daroma kelio ir peties sąnariams, rečiau - klubo, riešo sąnariams, alkūnėms ir čiurnoms.

Kodėl paprastai šis metodas naudojamas keliams ir pečiams? Šie sąnariai geriausiai tinkami artroskopiniam gydymui, nes jie yra pakankamai dideli, kad chirurgas galėtų laisvai manipuliuoti instrumentais.

Artroskopijos metu chirurgas ortopedas padaro mažytį įpjovimą ir įdeda į jį mažą kameros lęšiuką ir optinio pluošto apšvietimo sistemą, kad optiškai padidintų ir apšviestų kremzlę, raiščius ir kitas struktūras, kurios gydytojui pasirodo TV ar kompiuterio ekrane.

Net tada, kai gydytojas nedaro nieko kito, tik atlieka ištyrimą, po tokios operacijos turi praeiti kelios savaitės, kol sąnarys visiškai grįš į ankstesnę padėtį. Paspartinti sveikimą ir garantuoti sąnario judrumą po intervencijos galima specialių pratimų ir reabilitacijos programa.

Paprastai artroskopija daroma kartu su sinovektomija - operacija, per kurią iš dalies arba visiškai atskiriamas sąnario maišelis, siekiant malšinti skausmą, reumatoidinio artrito sukeltą patinimą ir lėtinti sąnario irimą. Deja, tokia intervencija daugiausia būna laikinas sprendimas - keletą metų po operacijos sinovinė membrana paprastai atsikuria, o kartu su ja - ir problema.

Su artroskopija įmanoma gydyti lengvą peties sąnario artritą. Operacijos metu sąnarys išvalomas, nors dažnai to nepakanka, o tada reikia kartoti chirurginę intervenciją. Artroskopinis sąnarių debridementas -minimaliai invazinė intervencija į sąnarių audinius, mechaniškai šalinant nuplėštas kremzlės daleles ir uždegimo pažeistus audinius (sergant sinovitu). Toks valymas taip pat daromas ir čiurnos sąnaryje (artritas ją žaloja gana dažnai).

Be to, galima šalinti atplėštus kaulo fragmentus sąnario viduje ir net smulkias kaulo ataugas (osteofitus, liaudyje vadinamus „rageliais“). Vis dėlto paprastai ši procedūra naudinga tik tiems žmonės, kurie serga lengvos ar vidutinio sunkumo formos artritu, kai simptomai nebūna itin ryškūs, - kai darant rentgeno tyrimą matyti, kad vieta tarp sąnario paviršių yra gana erdvi.

JAV artroskopija daroma maždaug 650 000 kartų per metus, o tai, prieš kelio sąnario endoprotezavimą, būna paskutinis bandymas pagerinti sergančiųjų osteoartritu sveikatą. Beveik pusė pacientų nurodė, kad jų skausmo lygis po to sumažėjo, o sąnarių judrumas pagerėjo,1 tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad operacija iš tikrųjų gydytų ar stabdytų osteoartrito raidą. Verčiau atvirkščiai - per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo 180 žmonių, mokslininkai padarė išvadą, kad chirurginė intervencija nebuvo geresnė už placebą. Kitaip tariant, pacientai, kuriems tariamai buvo atlikta operacija, pranešė, kad jų būklė pagerėjusi lygiai tiek pat, kiek tų asmenų, kuriems taikė visos apimties artroskopinį gydymą.2

Sąnarių keitimas

Operacijos, per kurias keičiami sąnariai (endoprotezavimas) pagrįstai laikomos stebuklinga priemone. Darant klubo endoprotezavimą osteoartrito pažeistas klubo sąnarys, kuris susideda iš gūžduobės ir rutulinės dalies, pakeičiamas dirbtiniu sąnariu iš metalo ir polietileno (plastiko).

Operacijos metu chirurgas pašalina viršutinę šlaunikaulio dalį ir pakeičia ją metaliniu rutuliu, kuris pritvirtintas prie ilgo metalinio stiebo, o šis įstatomas į kaulo gūžduobės ertmę. Po to chirurgas plastikiniu (ar plastiku dengtu metaliniu) įdėklu pakeičia pažeistą klubakaulio gūžduobę (acetabulum), į kurią po to įsistato suapvalinta šlaunies galvutė.

Šiais laikais chirurgai šlaunikaulį dažnai fiksuoja be cemento, o ne tvirtina implantą prie kaulo cementuojančia medžiaga, tad gamintojai toliau eksperimentuoja su protezais, kurių dalys būtų padarytos tik iš metalo (kobalto-chromo ir molibdeno lydinių).

Esama vilties, kad, atsisakius plastiko dalių, naujieji protezai mažiau nusidėvės ir ilgiau tarnaus, todėl juos būtų galima naudoti jaunesniems žmonėms.

Po 10-15 metų šis bus savo laiką atitarnavęs, ir bus reikalinga revizija. tai daug sudėtingesnė operacija, per kurią reikia pašalinti daugiau kaulų ir audinių...

Daugybei chirurgų, kurių specializacija - ortopedija, endoprotezavimo operacija jau tapo rutina, jie didžiuojasi, kad 98 proc. atvejų būna sėkmingi. Pacientų, kuriems rekomenduojama ši operacija, amžius taip pat vis „jaunėja“ - per vieną tyrimą padaryta išvada, kad vidutinis pacientų, kuriems atliktas klubo endoprotezavimas, amžius būna 48 metai.

Viso klubo sąnario pakeitimą 1962 metais išrado anglų chirurgas ortopedas Johnas Charnley’is, ir praeitame amžiuje tai tapo tikru chirurginiu žygdarbiu. Šiuo metu skaičiuojama, kad 10 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metų, pakeistas klubo sąnarys, taigi, ši galėtų būti dažniausiai daroma operacija.

Saugesnė operacija

Darykite viską, kas tik įmanoma, kad kiek galėdami atitolintumėte operaciją, ir gydykitės nuo osteoartrito holistiškai - žiūrėkite į savo kūną ir gyvenimo būdą kaip į vieningą visumą. Ypač kruopščiai apsvarstykite poreikį keisti sąnarį tada, jei esate jaunesni nei 60 metų amžiaus, nes tuomet gali tekti patirti pakartotinių operacijų.

Jeigu endoprotezavimas vis dėlto būtinas, atkreipkite dėmesį į štai ką:

• Jeigu jūsų kaulai gana tvirti, rinkitės protezą be cementinio tvirtinimo.
• Ieškokite tokios klinikos ir gydytojo, kurie turi ilgametės ir sėkmingos endoprotezavimo patirties.
• Reikalaukite geriausių patikrintų medžiagų.

Kai buvo peržiūrėtos protezų rūšys, paaiškėjo, kad esama 60 dirbtinių klubų sąnarių prekyženklių. Įvertinus įvairius protezų gamintojų prekyženklius 1998 metais, mažiausiai pakartotinių klubo sąnario endoprotezavimo operacijų buvo atlikta naudojant Exeter, Lubinus ir Charnley protezus. Vienas tyrimas parodė, kad du trečdaliai Charnley protezų, vieni iš seniausių ir daugiausia patikrintų modelių, veikė dar po 25 metų. Dar vienas kokybiškas gamintojas yra Stanmore.9

Ypač kruopščiai apsvarstykite poreikį keisti sąnarį tada, jei esate jaunesni nei 60 metų amžiaus, nes tuomet gali tekti patirti pakartotinių operacijų.

Dar neseniai protezai, kurių viena dirbtinio sąnario metalinė dalis buvo įstatyta į kitą metalinę dalį, pasižymėjo didesne nesėkmingo rezultato rizika, palyginti su kitomis protezų rūšimis. Kai tokie protezai buvo naudojami su dideliais kaulo antgaliais, tiek tarp moterų, tiek vyrų 6 proc. padidėjo rizika, kad bus reikalinga pakartotinė operacija (revizija).

Protezai, kurie pagaminti iš metalo ir polietileno, su 28 mm dydžio galvute, kelia mažiausią pakartotinio endoprotezavimo riziką moterims (1,6 proc. per 5 metus), savo ruožtu keraminiai protezai su didesne (40 mm) galvute, geriausiai tinka vyrams, kurie vyresni nei 60 metų amžiaus (pakartotinės operacijos poreikis per 5 metus kyla 2 proc. asmenų).10

Paaiškėjo, kad patvariausi ir finansiškai palankiausi daugeliui žmonių yra protezai su polietilenine sąnario gūžduobės danga.11 Savo ruožtu atsisakyti reikėtų tų klubo protezų, kurie pagaminti iš cirkonio keramikos, protezų, kurie padengti hidrok-siapatitu (HA) ir turi ploną polietileno sluoksnelį, taip pat W Hex Loc becementės fiksacijos klubo gūžduobių.12

Kelio sąnario endoprotezavimas

Chirurginiu būdu įmanoma pakeisti įvairius sąnarius - kelių, pečių, alkūnių, čiurnų ir pirštų sąnarius, - tačiau, panašiai kaip dėl klubo operacijos, kelio sąnario endoprotezavimas taip pat būtų paskutinis žingsnis, kurį žengti, kai skausmas ir judesių apribojimai tampa nebepakeliami. Kitų sąnarių endoprotezavimas daromas taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu chirurgas pašalina pažeistą kremzlę ir nedidelę dalį kaulo. Vietoj jų įdedamas dirbtinis sąnarys iš metalo ir polietileno. Jei nėra nusiskundimų, asmuo ligoninėje paprastai praleidžia 5 dienas, po to mėnesį sveiksta namie, o per 2-3 mėnesius grįžta prie įprastinio gyvenimo.

Mąstant apie kelio sąnario keitimo operaciją svarbu suprasti vieną faktą - taip pat kaip dėl klubo endoprotezavimo, - sąnarys niekada nebebus kaip naujas. Gydytojai pripažįsta, kad niekas, kas yra dirbtinis, negali prilygti žmogaus natūraliam sąnarių judrumui.

Medicininiai tyrimai vaizduoja kelio sąnario endoprotezavimą švytinčiomis spalvomis tvirtinant, esą 95 proc. tokių operacijų, naudojant cemento, būna sėkmingos (taigi, ir be jokių komplikacijų) ir teikia palengvėjimą bent 10 metų.

130 tyrimų apžvalga liudija, kad 89 proc. kelio sąnario operacijų teikia palengvėjimą daugiau nei 4 metus, o dauguma kelio sąnario protezų ir toliau gerai funkcionuoja bent 10 metų.13

Deja, toks stulbinamai geras aprašas apibūdina tiesiog atliktą endoprotezavimą, bet ignoruoja potencialiai galimas problemas.

Pirmiau paminėta tyrimų apžvalga atskleidžia, kad bendras komplikacijų reitingas -18 proc. Komplikacijos gali būti paviršinis
uždegimas, giliųjų audinių uždegimas, plaučių embolija, giliųjų venų trombozė ir nervų pažeidimas kurioje nors iš galūnių.

Esama taip pat nedidelės kitų nervų ar arterijų uždegimo rizikos, galimas nepagydomas kojos sužalojimas arba - blogiausiu atveju - galūnės netekimas. Komplikacijos gali paguldyti pacientą į ligoninę ilgam laikui ar tapti pakartotinių operacijų pagrindu.

Nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio firmos, kurios naudojasi moderniosiomis technologijomis, stengiasi dirbtinius sąnarius pritvirtinti prie kaulo biologiškai, smulkiais metaliniais karoliukais ar tinkleliu. Deja, šie „be cemento fiksuojami korėto paviršiaus dirbtiniai keliai“ nėra tokie kokybiški kaip sąnariai, kurie tvirtinami su cementu. Kaip nustatyta per vieną iš daugelio tyrimų, publikuotų žurnale Journal of Bone and Joint Surgery, iš 96 asmenų, kuriems buvo atliktos 108 kelio sąnario keitimo operacijos, maždaug penktadaliui jos buvo nesėkmingos dėl blauzdos dalies problemų. Po 7 metų daugiau nei pusei šių žmonių buvo patarta daryti reviziją.14

Mąstant apie kelio sąnario keitimo operaciją svarbu suprasti vieną faktą - taip pat kaip dėl klubo endoprotezavimo, - sąnarys niekada nebebus kaip naujas. Nors ir operacija gali (bet lygiai taip pat ir negali) išvaduoti nuo lėtinio skausmo ir leisti vėl judėti normaliai, tačiau gydytojai pripažįsta, kad niekas, kas yra dirbtinis, negali prilygti žmogaus natūraliam sąnarių judrumui. Patarimas - toks pat kaip tiems, kurie svarsto, ar reikalingas klubo protezavimas, - darytis tokią kelio operaciją kaip įmanoma vėliau, nes dirbtinis sąnarys tarnaus apie 10 metų. Po to jis bus savo funkciją atlikęs, ir jį reikės pakeisti nauju. Kita operacija bus daug sudėtingesnė, nes per ją neteksite daugiau kaulų masės ir audinių, be to, šansai, kad ji bus sėkminga, kaskart mažėja.

Per daug operacijų

Dauguma operacijų būna sėkmingos, ir galbūt kaip tik sėkmės apsvaiginti, chirurgai labai lengvai priima sprendimą keisti natūralų kelio sąnarį dirbtiniu. Per vieną tyrimą nustatyta, kad maždaug trečdaliui sergančiųjų artritu, kuriems atliktas kelio sąnario endoprotezavimas, tai neturėjo būti pirmas gydymo pasirinkimas. Paaiškėjo, kad minėtos operacijos reikalingumas buvo nepagrįstas dar 22 proc. atvejų, o tai rodo, kad daugiau nei pusės visų kelio sąnario endoprotezavimo operacijų pagrįstumas abejotinas.

AV kasmet atliekama apie 600 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų, ir, jei tikėtume tyrimais, daugiau nei 200 tūkst. atvejų galėtų būti nebuvę reikalingi.15

Kaip nurodė tyrėjai iš Virdžinijos sandraugos universiteto JAV (The Virginia Commonwealth University in the USA), kurie išanalizavo 205 kelio sąnario endoprotezavimo atvejus, tik 44 proc. šių operacijų buvo visiškai pagrįstos.

Visa tai skatina manyti, kad kiekvienas asmuo, kamuojamas stipraus artrito (reumatoidinio artrito ar osteoartrito) skausmo, turėtų pradėti galvoti apie kelio sąnario keitimą tik tada, kai niekas kitas nepadeda.

Kitos operacijos sergantiesiems artritu

Čiurnos sąnario sujungimas vadinamas artrodeze - per šią operaciją čiurnos sąnario kaulai sulydomi tvirtai fiksuojant sąnarį vienoje pozicijoje.

Tai laikoma vienu geriausių chirurginių sprendimų, galinčių padėti asmenims, kurie serga čiurnos artritu. Operacijos tikslas - malšinti skausmą ir pagerinti čiurnos funkcionalumą.16

Deja, techniškai ši operacija sudėtinga, kaulams sujungti dažnai naudojami metaliniai varžtai ir plokštelės, po operacijos rezultatai taip pat gali būti skirtingi.17 Taip pat esama didelės komplikacijų tikimybės, taigi prieš apsisprendžiant dėl šios operacijos reikėtų pamąstyti bent dukart.

Viena dažniausiai pasitaikančių artrodezės pasekmių yra nesuderinamumas -kaulai tiesiog nesusijungia, o tikimybė, kad taip nutiks, yra 40 proc. atvejų.18 Vis dėlto, kaip tvirtinama viename tyrime, taikant vis tobulėjančias šiuolaikines technologijas šie rodikliai nuolat mažėja.19

Jei artrodezė nepavyksta, reikalinga dar viena operacija, o jei toji taip pat nesėkminga, kai kuriais atvejais gali būti reikalinga netgi pėdos amputacija.20

Dar viena dėl artrodezės kylanti problema: kad kompensuotų čiurnos nejudrumą, po operacijos labiau apkraunami kiti pėdos sąnariai. Ilgainiui tai gali reikšti dar daugiau skausmo ir judesių sutrikimų.

Per vieną tyrimą apie artrodezę prieita prie tokios niūrios prognozės: „Nors čiurnos artrodezė gali sumažinti ankstyvosios stadijos skausmą, ji taip pat gali sukelti pirmalaikį kitų pėdos sąnarių nusidėvėjimą, artritą, skausmus ir judesių sutrikimus.“21 Kiti tyrimai rodo, kad pacientams po čiurnos artrodezės būna didesnė tikimybė patirti skausmą ir susirgti vidutinio sunkumo arba sunkiu pėdų sąnarių artritu.22

Visa tai rodo, kad artrodezė problemos neišsprendžia, tik nutolina ją ir perkelia į kitą pusę.

Po operacijos potencialiai įmanomos ir įvairios komplikacijos: giliųjų audinių infekcija, kaulų nusistūmimas, labai ilgas žaizdų gijimas, lūžiai dėl kartotinės trinties, neurovaskuliniai pažeidimai, giliųjų venų trombozės.23 Be to, reikia atsiminti, kad neišvengiamai keisis jūsų eisena ir greičiausiai turėsite avėti specialią avalynę.24

Geriau vėliau arba niekada

Verta paminėti dar vieną chirurgijos keliamą grėsmę. Viena iš priežasčių, kodėl žmogui gali formuotis osteoartritas, yra kelio trauma paauglystėje ir dėl jos atlikta priekinių kryžminių raiščių operacija. Per vieną tyrimą konstatuota, kad 20 metų po operacijos maždaug 65 proc. pacientų kenčia dėl kelio sąnario artrito.25 Jei jūsų paauglys sportuodamas taip pat yra nutraukęs kryžminius raiščius, pagalvokite apie kamieninių ląstelių injekcijų galimybę ar reabilitacijos kursą prižiūrint patyrusiam fizioterapeutui. Daugelis fizioterapeutų pripažįsta, kad stiprinant raumenis galima kompensuoti nefunkcionuojančius kryžminius raiščius.

Svarbiausia išvada tokia: chirurginė intervencija gali padėti atgauti gebėjimą judėti senyvo amžiaus žmonėms, kuriems vienintelė alternatyva būtų neįgaliųjų vežimėlis, tačiau kiekvienam kitam asmeniui verta išbandyti viską, kas tik įmanoma, kad nepatektų ant chirurgo stalo, nes, kaip rodo daugelis tyrimų, operacija neretai nebūna efektyvesnė už placebą.

JAV kasmet atliekama apie 600 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų, ir, jei tikėtume tyrimais, daugiau nei 200 tūkst. atvejų galėtų būti nebuvę reikalingi. Visa tai skatina manyti, kad kiekvienas asmuo, kamuojamas stipraus artrito skausmo, turėtų pradėti galvoti apie kelio sąnario keitimą tik tada, kai niekas kitas nepadeda.

Susipažinkite su JAV Beiloro medicinos koledžo Hjustone (Baylor College of Me-dicine in Houston) ortopedijos specialisto, gydytojo Bruce’o Moseley’io tyrimu. Jis atliko eksperimentą su 180 asmenų, sergančių kelio osteoartrito sunkia forma. Tyrimo dalyvius paskirstė į 3 grupes. Vienai grupei darė artroskopinę operaciją - pažeistus audinius atskyrė ir padarė sąnario drenažą. Kitai grupei darė tik valymą vakuumu, o trečiai - netikrą operaciją: pacientai buvo rengiami operacijai, jiems darė anesteziją, vežimėlyje įvežė į operacinę, į kelius padarė įpjovas, bet tikroji operacija nebuvo atlikta.

Nė vienas tyrimo dalyvis nežinojo, ar jam buvo daroma tikra, ar netikra operacija, bet per kitus 2 metus visos 3 grupės pranešdavo apie nuosaikų pagerėjimą skausmo ir judesių atžvilgiu. Iš tikrųjų placebo grupėje rezultatai buvo geresni nei tos pacientų dalies, kurie gavo tikrą gydymą.26 Vadinasi: norint paleisti organizmo savigydos procesus, pakanka vien minčių apie pasveikimą. Gali būti, jog kaip tik įsitikinimas, kad po sėkmingos operacijos savijauta pagerės, keičia sveikatos būklę, o su pačia operacija tai turi mažai ką bendro.

Skaitykite ir tai, kas parašyta smulkiomis raidėmis...

Vis dėlto reikia kai ką patikslinti: minėti 98 proc. sėkmės - tai tik tie žmonės, kurie su nauju klubo sąnariu gyvi, bet neįgaliųjų vežimėlyje išstumiami iš operacijų salės. Šis skaičius neparodo tragedijų, kurios paaiškėja vėliau, o tai varijuoja nuo mirties iki nenormaliai iškrypusios eisenos ar ligos, kuri trunka visą gyvenimą. Žinoti potencialiai įmanomus šalutinius reiškinius, prieš pritariant operacijai, yra ypač svarbu, jei esate jauni.

Jei operacija nepasiseka, kyla rizika... ... per kelis mėnesius numirti.

Pagal vieną tyrimą, mirštamumo rodikliai po 1 mėnesio buvo 0,29 proc., t. y. iš 100 000 operacijų 290 baigėsi mirtimi. Apžvalga, kurioje panaudotas Norvegijos artroplastikos operacijų registras (Nasjonalt Register for Leddproteser), atskleidžia, kad mirštamumo rodiklis yra apie 15 proc. (6 201 mirties atvejis iš 39 543 pacientų), o iš šių mirties atvejų 323 asmenys (apie 5 proc.) yra mirę per 60 dienų po operacijos.

Po šios operacijos mirštamumo rodikliai būna 39 proc. aukštesni nei visuomenėje apskritai.3

... susirgti venų tromboze.

Venų trombozės rizika po klubo ar kelio sąnarių operacijų būna labai didelė - kas

32-as asmuo suserga nemirtina venų trom-hembolija. Tai reiškia, kad kraujo krešulys atsiskiria nuo kojos ar plaučių venos ir užkemša kraujotaką kitoje vietoje (dažnai tai būna arterija, tiekianti kraują į plaučius). Mirtina plaučių arterijų trombembolija ištinka maždaug vieną iš 100 pacientų.

Asmenims, kuriems atlikta kelio sąnario operacija, palyginti su žmonėmis, kuriems pakeistas klubo sąnarys, būna perpus didesnė rizika per savaitę po operacijos susirgti giliųjų venų tromboze.4

... turėti kūne svetimkūnių, galinčių sukelti autoimunines ligas.

Dėl metalinio rutuliuko trinties į polietileninę gūžduobės dangą atsiskiria smulkučių plastiko ar metalo dalelių. Organizmo imuninė sistema palaiko tokias daleles svetimomis ir ima atakuoti jas. Kadangi paprastai šios dalelės būna netoli implanto, imuninė sistema pradeda atakuoti ir arti esantį kaulą (tai vadinama osteolizė). Kaulas ima nykti, klubo endoprotezas gali pradėti klibėti ir netinkamai veikti. Osteolizė laikoma pagrindine priežastimi, sukeliančia protezo judėjimą, todėl reikalinga pakartotinė operacija.

Tyrėjų grupė iš Bristolio (Bristol Wear Debris Analysis Team) nustatė, kad kai kuriais atvejais metalo, pvz., nikelio, chromo, titano ir kobalto, netgi kaulų cemento dalelės (kuriose yra kietų keraminių bario sulfato mikrodalelių ar cirkonio) iš klubo
sąnario gali nukeliauti iki kepenų, blužnies, limtmazgių ir kaulų čiulpų.

Didesnė dalelių migracija buvo aptikta tiems žmonėms, kurių sąnarių implantai išklibę ir nusidėvėję, o svarbiausia to priežastis susijusi su dirbtinio sąnario matine danga. Vieno paciento kaulų čiulpuose kobalto koncentracija buvo net keletą tūkstančių kartų didesnė už normą!5 O kitam asmeniui, kuris skundėsi kūno svorio mažėjimu ir nuovargiu, 8 metus po operacijos nuo dirbtinių sąnarių atsiskyrusios dalelės buvo patekusios į blužnį ir kepenis.6

... išsinarinti klubą.

Tai gali nutikti iškart po operacijos arba vėliau, o todėl gali prireikti pakartotinės operacijos.

... turėti vieną koją trumpesnę už kitą.

Po kai kurių nesėkmingų operacijų gali išeiti, kad viena jūsų koja bus kokiais 5 cm trumpesnė už kitą. 7 Taip gali įvykti tada, jei chirurgas, siekdamas stabilizuoti klubą, sąmoningai padaro vieną koją šiek tiek ilgesnę arba trumpesnę.

...vėl gultis ant operacinio stalo. Kitaip tariant, dirbtinį klubą gali tekti pakeisti nauju. Po 10-15 metų šis bus savo laiką atitarnavęs, ir bus reikalinga revizija (keitimas nauju protezu). Tai daug sudėtingesnė operacija, per kurią reikia pašalinti daugiau kaulų ir audinių, o tikimybė, kad operacija pavyks, yra mažesnė. Jei esate jaunesni nei 60 metų, jums gali tekti atlaikyti kelias tokias operacijas.

... patirti sėdimojo nervo pažeidimą.

Tai didysis, pagrindinis nervas, besitęsiantis žemyn per visą koją. Deja, atkuriamoji neurochirurginė operacija retai būna sėkminga.

... susirgti vėžiu, kuris susiformavęs arti implanto.

Per vieną tyrimą buvo aptiktas ryšys tarp limfomos, leukemijos ir klubo endoprotezavimo. Švedijoje vykusiame tyrime, kuriame dalyvavo 116 727 žmonės, kuriems buvo atliktas endoprotezavimas, buvo gauta melanomos (odos vėžio), prostatos vėžio, daugybinės mielomos (kaulų čiulpų vėžio) ir šlapimo pūslės vėžio padidėjusios rizikos įrodymų.

Nuorodos:

1. Arthritis Rheum, 1993; 36:289-96
2. N Engl J Med, 2002; 347:81-8
3. J Bone Joint Surg Am, 2001; 83-A:1524-8; Acta Orthop Scand, 2000; 71:19-27
4. Arch Intern Med, 2002; 162:1465-71
5. J Bone Joint Surg Br, 1994; 76-B: 701-12
6. N Engl J Med, 1996; 335:133-4
7. J Natl Cancer Inst, 2001; 93:1405-10
8. J Bone Joint Surg Am, 1997; 79:1599-617
9. J Bone Joint Surg Br, 1995; 77-B:520-7
10. Loncet, 2012; 379:1199-1204
11. Acta Orthop, 2007; 78(6) :746-54; J Arthroplasty, 2006; 21(6 priedas 2)17-25
12. J Bone Joint Surg Br, 1999; 81(5):835-42; Acto Orthop Scand, 1998; 69:253-8; Clin Orthop, 2001; 393:112-20
13. JAMA, 1994; 271:1349-57
14. J Bone Joint Surg Am, 1991; 73(6): 848-57
15. Arthritis Rheumatol, 2014; 66:2134-43
16. Instr Course Lect, 2008; 57:383-413
17. Foot Ankle Int, 2000; 21:182-94
18. J Am Acad Orthop Surg, 2000; 8:200-9
19. J Bone Joint Surg Am, 2003; 85:923-36
20. J Bone Joint Surg Am, 2007; 89(9):1899-905
21. J Bone Joint Surg Am, 2001; 83-A:219-28
22. J Bone Joint Surg Am, 2006; 88:526-35; Acta Orthop Scand, 1981; 52:103-5
23. J Bone Joint Surg Br, 2005; 87-B:343-7
24. Foot Ankle Int, 2008; 29:3-9; Acta Orthop Scand, 1981; 52:103-5
25. American Orthopaedic Society for Sports Medicine, news release, 2014-03-15
26. N Engl J Med, 2002; 347:81-8

Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal specialų leidinį, kad sąnarių neskaudėtų „Operuoti ar neoperuoti?“.