Pagrindinis imuniteto faktorius - metabolizmas

Bus labai sunku patikėti teiginiu, kad tai, ką siūlo dauguma „sveikuoliškų“ interneto svetainių, tame tarpe ir oficialioji medicina, sveikam gyvenimo būdui, kai kam savo poveikiu bus visiška priešingybė – nuo tokio „sveikuoliško“ gyvenimo būdo sveikata ne gerės, bet atvirkščiai, blogės. Kiekvienas savo tarpe rasime giminių ar pažįstamų, kurie galės papasakoti apie kokį nors žmogų, kuris pragyveno ilgą gyvenimą, tačiau jokių sveikatos normų ar patarimų nesilaikė, kai kurie net atvirkščiai – ir rūkė, ir alkoholio nevengdavo, ir valgė kas po ranka pakliuvo – riebiai, sūriai, aštriai ir labai labai, pagal sveikatos paslapčių žinovus, nesveikai.

Juk žinoma, kad bet kuris vaistas kartu yra ir nuodas. Viskas priklauso kada, kiek, kaip ir nuo ko jį vartosim. Tas pats ir su gyvenimo būdu bei mityba. Vienam vaistai – greipfrutai ir avokado vaisiukai, kitam – barščiai ir šaltienos gabaliukai. Tik kažkodėl, kaip ir daugumoje gyvenimo sričių, bandoma visus užtempt ant vieno kurpalio. Tik su vienu galima sutikti be abejonių ir ilgų diskusijų – tai maisto kokybė. Koks maistas bebūtų – jis turi būti kokybiškas.

Lankantis  svetainėse, rašančiose sveikatos temomis, labai dažnai užtinkame žodį „imunitetas“, tačiau vienodo ir tikslaus apibrėžimo kas tai yra, sutikti netenka. Ortodoksaliosios medicinos atstovai, paklausus jų apie imunitetą, dažniausiai pradeda dėstyti apie limfocitus, antikūnus, fagus ir t.t. Tačiau sakinio, kad viso žmogaus imuniteto pagrindas yra  teisingai vykstantis  metabolizmo procesas organizme, kalbant apie imunitetą, sutikti neteko.

Kiekvienas žmogus charakterizuojamas tam tikru metabolizmo (medžiagų apykaitos- įvedimo/šalinimo/reakcijų -organizme) tipu, kuris gali būti arba paveldėtas, arba įgytas, tai yra pakitęs dėl aplinkos poveikio, traumos ar ligos.

Tik metabolizmo tipas, bet ne „sveikuolių“ ar gydytojų receptai, apsprendžia ką žmogus turi valgyti, gerti, veikti, o kas jam kategoriškai draudžiama esamu laiko momentu, kad išlaikytų savo organizmą normaliai funkcionuojantį.

Metabolizmas, tai yra jo tipas, tipas nėra pastovus, jis gali kisti ir sekant juo, turi keistis ir gyvenimo būdas. Eilinį kartą, kaip jau supratote, pražūtingas yra įprotis – žmogui laikas  imti taurę su vynu, o jis vis mėgaujasi konjaku. Sunkiausia žmoguje pakeisti – jo įpročius. Ilgiausiai gyvena plevėsos – tie, kurie gyvena pagal savo norus (nepainioti su įpročiais, tai ne tas pats). Tik maži vaikai ir plevėsos (gerąja prasme)  jaučia  ko, kiekvienu gyvenimo momentu jų organizmui reikia.

Metabolizmo tipo nustatymas nėra tokia jau paprasta užduotis, bet įveikiama. Tam reikalingi šlapimo, seilių, kraujo ir dar keli fiziologiniai parametrai (kraujo spaudimo ir pulso tam tikromis sąlygomis, kūno temperatūros parodymų, kvėpavimo dažnumo ir t.t.).

Žinant metabolizmo tipą esamu momentu, galima įtakoti organizmą taip, kad bet kuri patologija išnyks. Tai tik tikslumo, užsispyrimo ir laiko klausimas.

Turime perspėti, kad klaidos nustatant metabolizmo tipą ar per didelis terapijos intensyvumas tik pablogins situaciją – bet kuris sveikatinimo metodas, jei naudojamas neteisingai ar ne tam, kam reikia, visada ne gydys, bet žalos. Todėl bet kurių žmogaus patologinių būsenų terapija gali būti vykdoma griežtai kontroliuojant chemoterapiją pagal žmogaus tyrimus, atliekamus gana dažnai – tam, kad galima būtų pastebėti metabolizmo tipo keitimosi momentą. „Chemo-“ dėl to, kad viskas, ką mes valgome ar geriame, yra vienokios ar kitokios cheminės medžiagos.

Kai maitinamasi ir gyvenama pagal metabolizmo tipą, vėliau ar anksčiau, visi kraujo, šlapimo ir kiti tyrimų parodymai normalizuojasi, ir tik tada žmogus gali pasakyti:

– Mano imunitetas yra  puikus!

Šaltinis: homosanitus.lt