„Pašliję santykiai“ su gamta mums gali atnešti dar daugiau pandemijų

Žmonijos „pašliję santykiai“ su gamta sukuria tobulas sąlygas kilti ateities pandemijoms, skelbiama naujausioje Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund for Nature, WWF) ataskaitoje.

Naujoje ataskaitoje, pavadintoje „COVID-19: Skubus raginimas apsaugoti žmones ir gamtą“ (angl. Covid-19: Urgent Call To Protect People and Nature), teigiama, kad laukinės gamtos eksploatacija ir nestabilios planetos maisto sistemos lėmė tai, kad naujos zoonotinės ligos iškilimo grėsmė, kurią sukėlė patogenas peršokęs iš gyvūno į žmogų, yra aukštesnė nei kada nors anksčiau, rašo iflscience.com.

Pastaraisiais dešimtmečiais dauguma didžiųjų ligų protrūkių pasaulyje – Covid-19, SARS, MERS, Ebola, Zika, Nipah, ŽIV, kiaulių gripas, paukščių gripas ir taip toliau, buvo zoonotinės ligos, kurios kilo iš gyvūnų.

Nors gali būti lengva įsivaizduoti kaip šios ligos visiškai atsitiktinai ir spontaniškai peršoka ant nelaimėlio žmogaus, tačiau iš tiesų mūsų dabartiniai santykiai su aplinka ir laukine gamta gerokai padidino tikimybę, kad patogenas išplis tarp žmonių.

Ataskaitoje teigiama, kad naujos zoonotinės ligos atsiranda nerimą keliančiu tempu, daugiausia dėl mūsų vykdomos aplinkos ir laukinės gamtos eksploatacijos.

Didžioji dalis išaugusios rizikos yra siejama su dabartine planetos maisto sistema. Visų pirma, miškų naikinimas ir didelio masto žemės paskirties keitimas žemės ūkio tikslams didina sąveikas tarp laukinės gamtos, gyvulių ir žmonių.

Vienas iš daugybės pavyzdžių: 2017 metais žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime buvo nustatyta, kad platus miškų naikinimas Vakarinėje ir Centrinėje Afrikoje smarkiai didina kontaktą tarp žmonių ir potencialių Ebola nešiojančių rūšių, pavyzdžiui, didžiųjų šikšnosparnių ir primatų, kas veda link didesnio potencialo virusiniam išplitimui iš užkrėstos rūšies tarp žmonių.

Visų antra, globali prekyba maistu ir žemi maisto saugumo standartai reiškia, kad egzistuoja didžiulis potencialas susidurti su viruso poveikiu tiekimo, apdorojimo ir paruošimo praktikų metu.
Nebent pasaulis imsis skubių veiksmų.

„Mes privalome skubiai atpažinti sąsajas tarp gamtos destrukcijos ir žmonių sveikatos, arba kitaip jau labai greitai susidursime su kita pandemija,“ – pareiškime sakė Marco Lambertini, „WWF International“ generalinis direktorius. „Čia nėra jokių diskusijų ir mokslas yra aiškus – mes turime dirbti su gamta, o ne prieš ją. Netvari gamtos eksploatacija mums visiems tapo didžiule grėsme.“

Kad būtų išspręsta ši problema WWF ataskaitoje raginama vyriausybes įsipareigoti „Naujam sandoriui gamtai ir žmonėms“ (angl. New Deal for Nature & People), taip gamtą sugrąžinant ant, atsikūrimo iki 2030 metų, kelio, pasitarnaujant visiems žmonėms ir planetai.

Tai apima daugybę pokyčių, pavyzdžiui, liovimasis keisti žemės paskirtį ir miškų kirtimas vardan žemės ūkio, o taip pat didesnė apsauga stabdant nelegalią ir nereguliuojamą laukinės gamtos prekybą.

Ataskaitoje taip pat kviečiama įgyvendinti skatinamųjų priemonių paketus ir valstybines investicijas, kurios padėtų mažinti skurdą.

Vis dėlto, dauguma šių pokyčių, dėl glaudžiai tarpusavyje susijusių ryšių tarp aplinkosauginių problemų, sveikatos krizių, kultūros ir globalios ekonomikos, kliausis fundamentaliais sisteminiais globaliais pokyčiais.

„Dabartinė krizė demonstruoja, kad tam, jog būtų pasiektas realus progresas, šių problemų atveju yra reikalingi sisteminiai pokyčiai,“ – užbaigiama ataskaitoje.

Šaltinis: gismeteo.lt