Kaip koronaviruso pandemija gali padėti pasiruošti susidūrimui su asteroidu?

Ekspertai teigia, kad parengtis ekstremaliai situacijai, kuri šiuo metu įgyvendinama kovojant su koronaviruso pandemija, pateikia įžvalgų apie pasiruošimą susidurti su pavojingu atskriejančiu asteroidu.

Žmonija gali gauti keletą naudingų pamokų apie planetinę apsaugą iš pasisekusių bei nesėkmingų priemonių kovojant su koronavirusu, teigia asteroidus tiriantys mokslininkai ir institucijos atsakingos už pasirengimą ekstremalioms situacijoms, rašo space.com. 

Klaidos kurių reiktų vengti

„Naujasis koronavirusas yra geras klaidų atvejų tyrimas, kurių reikėtų vengti planuojant susidūrimo su asteroidu išvengimą,“ – sakė Thomas Jones, mokslininkas, autorius ir šiuo metu pensijoje esantis NASA astronautas, su keturiomis „Space Shuttle“ misijomis skridęs į Žemės orbitą. Jis yra Kosmoso tyrėjų asociacijos (Association of Space Explorers) Arti žemės skriejančių objektų komiteto pirmininkas.

Globalus atsakas į virusą iliustravo bendradarbiavimą per Pasaulio sveikatos organizaciją (World Health Organization, WHO), sakė Jones, tačiau dalis WHO paskelbtų duomenų buvo abejotini, melagingi arba neteisingi, dėl ko ir pačios organizacijos atsakas buvo atidėliotas ir trikdantis.

Daugelis valstybių pasirinko savąjį kelią, užtikrintą tarptautinių ekspertų ir specialistų, ir pirmiausia visą dėmesį sutelkė į savo pačių poreikius. Ištekliai ir gamybos prioritetai buvo paskirstomi individualiai, kiekvienos šalies atskirai, su atsirandančiais vėlavimais, sakė Jones.

„Tai suprantama, tačiau tai nėra geras modelis kovojant su galimu asteroido susidūrimu. Fragmentuotas, išskirstytas ir netolygus atsakas į susidūrimo grėsmę yra delsimo ir neveiksnumo receptas, apribojantis asteroido nukreipimo galimybes,“ – Space.com sakė Jones.

© NASA/Johns Hopkins Applied Physics Lab 

„Mums prireiks skaidraus visų objekto stebėjimų dalinimosi, tarptautinio visų susidūrimo prognozių vertinimo,“ – sakė jis. „Bet kuri reikalinga nukreipimo kampanija bus sėkminga tik jei tarptautiniu mastu remiamas konsorciumas vystys ir vykdys tokias pastangas, vykdant ir dalinantis įžvalgas apie kiekvieną žingsnį.“

Jones sakė, kad be bendro pasitikėjimo, valstybės gins save vienašališkai, kas lems prarastą brangų laiką, iššvaistytus išteklius ir išaugusią nesėkmės tikimybę.

„Atviras bendradarbiavimas suteikia mums geriausią šansą tinkamai įvertinti grėsmę, parengti patikimų nukreipimo misijų serijas (jei reikalinga) ir išvengi susidūrimo katastrofos“, – sakė jis

Ankstyvas nustatymas

Egzistuoja tam tikros paralelės tarp pandemijos, su kuria susiduria pasaulis, ir susirūpinimo dėl pavojingo asteroido, sakė Lindley Johnson, NASA Planetinės apsaugos pareigūnas ir kosmoso agentūros Planetinės apsaugos koordinavimo biuro (PDCO) programos vadovas.

„Pirmiausia, žinoma, yra ankstyvo nustatymo svarba,“ – Space.com sakė Johnson. Kuo anksčiau tu nustatai grėsmę, tuo daugiau turi šansų imtis veiksmų jos išvengti dar prieš rimtą susidūrimą.“

Tuomet atsiranda buvimas adekvačiai pasiruošus tokiam įvykiui, kuris kažkuriuo metu ateityje yra neišvengiamas.

Pragaištingas susidūrimas su asteroidu įvyks, kaip ir iškils kita pavojinga liga. „Klausimas yra tik kada. Dėl to yra svarbūs pasirengimo veiksmai – sukaupti medicininių priemonių ir įrangos išteklius galimai pandemijai bei turėti kelias adekvačiai ištestuotas nukreipimo priemones asteroido atvejui“, –sakė Johnson.

Anot jo, finansavimas, kuris yra reikalingas planetinei apsaugai, siekia apie 200 milijonų dolerių per metus, kas yra turbūt žymiai mažiau kas būtų panaudota rengiantis pandemijai.

Technologinis pasirengimas

Linda Billings, NASA Astrobiologijos programos ir PDCO konsultantė, taip pat pabrėžia technologinio pasirengimo, konkrečiau kosminių arti Žemės skriejančių objektų tyrimų teleskopo, poreikį. „Apie tai šnekama daugybę metų,“ – sakė ji.

Be to, yra reikalingos ir geresnės antžeminės stebėjimų sistemos bei daugiau misijų, kurios pademonstruotų nukreipimo technikas, sakė Billings. Kalbant apie pandemijos metu išmoktas pamokas, „būkite pasirengę ir nelaukite kol ištiks katastrofa,“ – sakė ji.

© NASA/JPL-Caltech) 

Komunikacijos srityje, anot Billings, turi būti aiški, glausta ir nuosekli informacijos sklaida, kurios mes neturėjome šios pandemijos situacijos metu“. Informavimo apie arti žemės skriejančius objektus strategija ir veiksmų planas nustato kas yra už ką atsakingas realios susidūrimo grėsmės atveju.

Žinojimas ir rūpinimasis

David Ropeik, į pensiją išėjęs Harvardo instruktorius ir knygos „How Risky Is It, Really? Why Our Fears Don't Always Match the Facts" (McGraw-Hill Education, 2010) autorius, taip pat pastebi panašumų tarp COVID-19 pandemijos ir kosminės uolienos susidūrimo su Žeme.

„Potencialus susidūrimas su asteroidu ir pandemija, abu jie demonstruoja, kad į žemos tikimybės/sunkių pasekmių įvykius yra labai sunku atkreipti žmonių dėmesį ir priversti  jiems rengtis,“ – sakė Ropeik. „Apie abu juos mes žinojome ilgą laiką, tačiau žinojimas ir rūpinimasis yra du skirtingi dalykai.“

Pagal apibrėžimą, reti atvejai nėra dažni ir po paskutiniojo jų praėjus kuriam laikui, grėsmė praranda savo emocinį valentingumą,“ – sakė Ropeik.

„Be šito, tai pavirsta abstrakcija, tik idėja, kuri nebeatrodo reali ir gąsdinanti, ir tam prireikia didžiulių investicijų, kad būtų pasirengta kažkam, turinčiam didžiulių pasekmių. Deja, ir tai tik patvirtiną šį faktą, tai praeityje buvo kartota daugybę kartų apie daugybę grėsmių ir beveik visuomet žvelgiant į praeitį,“ – sakė jis.

Anot jo, tik kuomet grėsmė išlaiko savo emocinį valentingumą pasirengimas ima sutapti su pavojumi. 

Ropeik teigimu, Honkongas buvo geriau pasirengęs COVID-19 pandemijai dėl to kaip smarkiai prieš beveik 20 metų jam smogė SARS virusas. Mes esame labiau pasirengę susidūrimui su asteroidui dėka 2013 metų Čeliabisnko asteroido įvykio, Rusijoje, ir dar prieš tai įvykusio filmų apie katastrofas antplūdžio, sakė jis.

„Kuomet baimė yra pakankamai gili ir reali, mes jai labiau rengiamės. Deja, tačiau įprastai taip nėra,“ – savo pasisakymą užbaigė Ropeik.

• Gismeteo.lt
• © Getty Images