Dėl Koronaviruso Iš Paskos Eina Badas

Koronaviruso pandemija į akistatą su badu pastatė milijonus gyventojų visame pasaulyje. Nacionalinio masto karantinai ir socialinės distancijos užtikrinimo priemonės naikina darbo vietas ir žmonių pajamas.

Tikėtina, kad tai sutrikdys žemės ūkio produkcijos ir tiekimo grandines, dėl ko milijonai žmonių bus priversti nerimauti iš kur jiems gauti sau maisto.

Koronavirusas kartais buvo vadinamas „vienodintuvu“, nes juo užsikrėsdavo tiek turtingi, tiek vargšai, tačiau kuomet kalbama apie maistą – visa bendrystė baigiasi. Vargšai, tarp jų ir didelės dalys skurdesnių valstybių – būtent jie šiuo metu susiduria su alkiu.

Pasaulis dar niekada nesusidūrė su tokia bado krize, kaip ši, skelbia ekspertai.

Jau iki šiol 135 milijonai žmonių susidūrė su didžiuliu maisto trūkumu, tačiau dabartinės pandemijos metu vien per 2020 metus su alkiu gali susidurti dar 130 milijonų žmonių, sakė Arif Husain, Pasaulinės maisto programos, Jungtinėse Tautose, vyriausiasis ekonomistas.

Skaičiuojama, kad bendrai iki šių metų pabaigos ant bado ribos gali atsidurti 265 milijonai žmonių.

Pasaulis su didelėmis bado krizėmis susidūrė ir anksčiau, tačiau tai būdavo regioninės problemos, sukeltos vieno ar kito faktoriaus – ekstremalių orų reiškinių, ekonominių krizių, karų arba politinio nestabilumo situacijų.

Ši bado krizė, ekspertų teigimu, yra globali ir sukelta daugybės faktorių, susijusių su koronaviruso pandemija ir dėl jos kilusiais ekonominiais neramumais: staigiu pajamų praradimu tarp nesuskaičiuojamų milijonų žmonių, kurie dar iki tol gyveno „nuo šaukšto iki šaukšto“; naftos kainų griūtimi; plataus masto pajamų praradimu turizmo srityje; emigracijoje dirbantys žmonės nebegalėjo pinigų siųsti į namus; besitęsiančios klimato kaitos, smurto, populiacijų dislokavimo ir humanitarinių krizių problemos.

Didžiausiame Kenijos sostinės Nairobio lūšnyne išbadėję žmonės neseniai vykusio miltų ir aliejaus davinių dalijimo metu sukėlė paniką, kurios metu daugybė žmonių patyrė įvairius sužalojimus, o du žmonės buvo mirtinai sutrypti.

Indijoje tūkstančiai darbininkų du kartus per dieną, siekdami kiek įmanoma atitolinti badą, rikiuojasi į eiles laukdami duonos ir keptų daržovių.

Tuo tarpu Kolumbijoje sunkiai besiverčiantys namų ūkiai pro savo langus ir balkonus laiko iškėlę raudonos spalvos rūbus ir vėliavas, kurios signalizuoja, kad jie alksta.

Iki šiol, nuo Hondūro iki Pietų Afrikos ir Indijos kilo daugybė protestų, kurių metu į gatves išėjo karantino sąlygų palaužti ir alkio besibaiminantys gyventojai. 

Uždarius mokyklas, daugiau nei 368 milijonai vaikų prarado galimybę mokyklose gauti jiems skirtas pietų porcijas.

Bent kol kas, globaliai nėra maisto trūkumo ar masinio bado, kilusio dėl pandemijos. Visgi, logistinės problemos, su kuriomis susiduriama sodinant, imant derlių ir transportuojant maisto produktus, artimiausiai mėnesiais skurdesnes valstybes, ypač tas, kurios remiasi importu, pastatys į labai pavojingą situaciją, sakė generalinis direktorius Johan Swinnen iš Vašingtono Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto.

Kol turtingose valstybėse maisto paskirstymo ir pardavimo sistema yra organizuota ir automatizuota, jo teigimu, besivystančiose valstybėse tiekimo grandinės yra pažeidžiamesnės COVID-19 ir socialinės distancijos reguliavimams.

Nors šiuo metu nefiksuojamas didesnis maisto prekių kainų šuolis, tačiau maisto saugos situacija tarp skurdžiai gyvenančių žmonių smarkiai pablogės Sudane ir Zimbabvėje, kurių situacija sudėtinga buvo dar prieš viruso protrūkį, arba Irane, kuris iš naftos gaunamus pinigus naudojo finansuoti gyvybiškai svarbius pirkinius, tokius kaip maistas ir vaistai.

Venesueloje pandemija gali smogti pragaištingą smūgį milijonams žmonių, kurie jau gyveno didžiausioje, ne karo laikų, ekonomikos griūtyje.

Plačiai išsidriekusiame Perate lūšnyne, sostinės Karakaso pakraštyje, nacionalinio masto karantinas daugelį paliko be darbo, o šalies skiriami maisto daviniai, iki krizės pristatyti kartą per du mėnesius, jau seniai baigėsi.

Neapibrėžtumas dėl maisto auga ir Indijoje, kur eiliniai darbuotojai, turintys minimalų ar netgi jokio socialinio saugumo, susiduria su ateitimi, kur badas yra labiau neišvengiama grėsmė nei pats virusas.

Nerimaujama, kad pabėgėliai ir piliečiai gyvenantys konflikto zonose bus labiausiai paliesti šios problemos.

Pandemija taip pat stabdo pastangas kovoti su istoriniu skėrių antplūdžiu, kuris siaučia Afrikos rytuose ir Somalio pusiasalyje. Šis protrūkis yra didžiausias regione per ištisus dešimtmečius ir seka iš karto po metų, kurie žymėjo ekstremalias sausras ir potvynius.

Tačiau į regioną plūstantys milijardiniai skėrių spiečiai gali dar labiau pagilinti maisto krizę, teigė Cyril Ferrand, Maisto ir žemės ūkio organizacijos krizių įveikimo komandos vadovas iš rytinės Afrikos.

Kelionių draudimai bei uždaryti oro uostai, anot Cyril Ferrand, stabdo pesticidų tiekimą, kurie galėtų padėti apriboti skėrių populiacijas ir išgelbėtų naudojamas žemes bei pasėlius.

Daugeliui alkstant auga ir nerimas, kad daugybėje šalių maisto trūkumas gali privesti iki socialinių neramumų. Kolumbijoje, pakrantės Gvachiros valstijos gyventojai ėmė blokuoti kelius ir reikalavo atkreipti dėmesį į jų maisto poreikius. Pietų Afrikos Respublikoje riaušininkai įsilaužė į rajono maisto kioskus ir susirėmė su policija.

Siekiant malšinti šios krizės padarinius kai kurios vyriausybės ėmė riboti ir nustatinėti maisto produktų kainas, taip pat pradėtas nemokamas maisto pristatymas ir planuojamas pinigų pervedimas skurdžiausiems namų ūkiams.

Tuo tarpu bendruomenės visame pasaulyje šios problemos sprendimą perėmė į savas rankas. Kai kurios jų renka lėšas visuomeninio finansavimo (angl. crowdfunding) platformose, o kitos ėmė įgyvendinti programas, kurių metu pačios perka ir pristato maistą skurdžioms šeimoms.

Rašo: gismeteo.lt