Mistika... Šešėlio fenomenas

Jei visi reiškiniai šiame pasaulyje turėtų vien materialinius paaiškinimus, tai pasaulis būtų daug skurdesnis meniniu požiūriu, nes dauguma šedevrų tiesiog nebūtų buvę sukurti. Visos visatos paslaptys seniausiai būtų atskleistos. Tačiau šis pasaulis nėra toks paprastas, kaip atrodo materialistams, dažnai jo paslaptys slypi kur kas giliau, negu galima įsivaizduoti. O kai kurios paslaptys slypi kur kas giliau, negu galima įsivaizduoti. O kai kurios paslaptys, pasitaikančios mūsų pasaulyje, turi ryšių su kitais pasauliais, paraleliniais ar dar kokiais nors. Ne išimtis ir šešėlio fenomenas...

Istorinis aspektas

Materializmo požiūriu viskas yra labai paprasta. Šešėlis - tai užstojamos šviesos požymis. Kalbant visai moksline kalba, tai erdvinis optinis reiškinys, kai už apšviesto neskaidriojo kūno susidaro neapšviesta erdvė. Viskas paprasta (paranormal.lt naujienos - https://paranormal.lt/).

Tačiau oficialus mokslas negali paaiškinti, kodėl daugelyje kultūrų šešėlis kelia pagarbią baimę, kodėl tiek daug ritualų, susijusių su šešėliais, ir kodėl jie egzistavo kone visose kultūrose per vis žmonių civilizacijos istoriją.

Galbūt todėl, kad daugeliui tautų šešėliai - tai tamsios esybės, turinčios savo prigimtį. Šešėlis dažnai laikomas žmogaus antrininku ir net siela. Yra kalbų, kuriose šešėlis ir siela vadinami vienu žodžiu. Ne veltui senovės graikų kultūroje pragaras buvo apgyvendintas mirusiųjų šešėlių.

Egipto Naujosios karalystės kapavietėse yra daug paveikslų, kuriuose juodas mirusiojo šešėlis, lydimas paukščio-sielos, palieka kapą. O “Mirusiųjų knygoje” yra tokie žodžiai: “Tegul kelias bus atviras mano šešėliui, mano sielai, kad teismo dieną aname pasaulyje pamatytų dievą didį”. Saulės dievo šventovė Amarnoje taip ir vadinosi - “Ra šešėlis”.

Taip pat yra įdomių piešinių olose iš labai labai senų laikų, kurie vaizduoja žmones keistais ištemptais siluetais. Mokslininkai iškėlė versiją, kad iš tikrųjų tai ne žmonės, o jų šešėliai, pats žmogaus vaizdavimas buvo uždraustas. Šešėliai - sielos egzistuoja pusiau materialiai ir gali kištis į gyvųjų reikalus. Kaip tik iš to kilo nemažai laidotuvių papročių, kurie, iš vienos pusės, turėtų padėti mirusiems, o iš kitos pusės - sukelti jų gailestį. Jei nėra šešėlio, vadinasi, žmogus negyvas. Todėl vampyrai ir neturi šešėlio. Ir pats velnias jo neturi, nes jis - šviesos priešas visomis prasmėmis.

Beje, kas su nelabuoju sudaro sandėrį, taip pat netenka šešėlio. Raganos, kaip ir vampyrai, savo šešėlio neturi. Jei žmogus nesudarė jokių sandėrių prieš dievą, bet nemato savo šešėlio, reiškia, kad jis netrukus mirs.

Prietaras ar ....?

Iki šiol egzistuoja nemažai prietarų, pasiekusių mus iš gilios senovės. Daug kas stengiasi neužlipti ant savo šešėlio arba stengiasi nepatekti į kito žmogaus šešėlį. Kai kuriose gentyse užlipimas ant svetimo šešėlio reiškia mirtiną įžeidimą.

Senovėje, jei vergas užlipdavo ant šeimininko šešėlio, jį iškart nubausdavo mirtimi, taip sakant, čia ir dabar. O faraonai turėdavo specialų žmogų, kuris stebėjo, kad faraonas neužpiltų ant savo paties šešėlio.

Serbai per ritualines vaikštynes eidavo veidu į saulę, kad atsitiktinai nesutryptų savo šešėlio. Apskritai jie skirdavo šešėlį-sielą (sen) ir šešėlį-daiktų antrininką (senka). Šešėlį-sielą turi ne tik žmogus, bet ir medžiai, akmenys, gyvūnai. Kaip tik tai suteikia jiems ypatingų magiškų jėgų.

Bulgarai stebėdavo savo šešėlius, kylant saulei per Jonines: jei šešėlis buvo vientisas, nesutrūkinėjęs, reiškia, visi metai bus sveiki.

Rusijoje senovėje tikėjo, kad šešėlis gali sukelti ligą, dėl kurios žmogus nyksta akyse, tokiu atveju reikia išimti šešėlį ir sunaikinti. Ligonis būdavo statomas prie sienos, jo šešėlį apvesdavo su kreida arba apibedžiodavo smeigtukais ir išmatuodavo su siūlu. Paskui siūlą sudegindavo, o smeigtukus dėdavo po slenksčiu, prašydami šešėlio pasiimti ligą. Panašiai darydavo baltarusiai: saulėtą dieną jie išnešdavo ligonį į kiemą, guldydavo ant lentos, apvedžiodavo, o paskui lentą sudegindavo.

Yra dar vienas baisus paprotys, atėjęs iš gilios senovės. Mes stebimės, kodėl dauguma senųjų pastatų šitiek ilgai nesugriūna. Taip yra todėl, kad į pamatus tada būtinai dėdavo kokią nors gyvą būtybę arba jos šešėlį. Efektas, beje, būdavo vienas - auka mirdavo, namas darėsi tvirtas, o suerzinta žemės dvasia, gavusi auką, nusiramindavo.

Kartais statytojai specialiai prisiviliodavo į statybvietę nieko nenutuokiantį žmogų, virvele paslapčiomis išmatuodavo jo šešėlį, paskui tą virvelę užmūrydavo su pirmuoju akmeniu. Žmogus, kurio sielą-še-šėlį taip pagaudavo, po 40 dienų mirdavo, o jo dvasia apsigyvendavo naujajame name šalia tos virvelės kaip saugotojas. O kad atsitiktinai neužmūrytų savo šešėlio, senovės mūrininkai niekada nedirbdavo prieš saulę. Rumunijoje šešėlių vagystės “praktikuojamos” iki šiol. Ne taip seniai net vyko teisminis tyrimas dėl to, kad vienas kaimynas apkaltino kitą pavogus jo tėvo šešėlį. Ieškovas tvirtino, kad kaltinamasis, statydamas savo naują namą, su virvele “nusimatavo” ieškovo tėvo šešėlį ir virvelę įmūrijo į namo pamatus, dėl to tvirtas ir nesirgęs vyras netikėtai mirė. Liudininkai teisme taip pat tvirtino, kad mirusiojo šmėkla dabar klaidžioja aplink namą, kuriame palaidota jo pagauta siela.

Bažnyčios šešėlis buvo laikomas labai geru. Todėl palaidojimas bažnyčių šešėlyje buvo pats garbingiausias, nes velionis atsidurdavo po aukščiausia apsauga.

Šešėlių gaudyklė

Net ir mūsų laikais kai kas atlieka daug magiškų ritualų, kuriuose svarbiausias vaidmuo tenka šešėliui. Pavyzdžiui, jei nenorite išsiskirti su mylimuoju, smeigtuku prikabinkite jo šešėlį prie užuolaidos ar prie savo drabužio. Taip pat galima sugremžti dulkes toje vietoje, kur krito brangiausiojo šešėlis, surinkti jas į buteliuką ir nešioti prie širdies. Galite ir paprasčiausiai apvesti mylimojo šešėlį, taip išvengsite išsiskyrimo.

Jei norite nugalėti ginče, užlipkite ant savo oponento šešėlio kaklo. Jei norite atsikratyti nedraugiško kolegos biure, pagaukite jo šešėlį: priklijuokite arba prikabinkite jį su vašku, paskui pašluokite grindis ir susemkite šešėlį į semtuvėlį, spjaukite į jį, o šiukšles išpilkite į šiukšliadėžę.

Bet prasidėdami su šešėlių pasauliu, atminkite, kad jie - klastingi dariniai, ir iš jų galima laukti, ko tik nori. Jie neatleidžia beprasmių žaidimų. O jei šešėlis ims veikti jus, sukalbėkite senovinį užkeikimą: “Šešėli, žinok savo vietą!”

Mokslas ir šešėliai

Britų ir italų mokslininkai neseniai atliko įdomų eksperimentą: pačiais įvairiausiais stimulais veikė eksperimente dalyvavusių žmonių... rankų šešėlius. Paaiškėjo įdomūs dalykai: žmonės reagavo į rankų šešėlių stimulus lygiai taip pat, lyg tie stimulai būtų veikę pačią ranką.

“Rezultatai patvirtina intuityvų ryšį, kurį žmonės jaučia su savo šešėliniu kontūru, - eksperimento rezultatus apibendrino profesorė Margaretė Livingston. - Visi mes vaikystėje nenorėjome užlipti ant savo šešėlio. Tai reiškia, kad smegenys, nustatydamos kūno padėtį erdvėje, naudoja vizualines užuominas, kurias jie gauna ne tik iš galūnių, bet ir iš šešėlių”.

O gal smegenyse saugoma informacija, kurią žinojo mūsų protėviai, apie mistines šešėlio savybes ir apie tai, kaip tinkamai su juo elgtis? Psichologijoje terminu “šešėlis” apibūdinama intuityvi sielos dalis, kuri dažnai yra slopinama.

Psichologai tvirtina, kad šešėlis - tai atvirkščios asmenybės pusės projekcija. Jei esate geras, tai jūsų šešėlis - siaubingas, ir atvirkščiai. Sapnuose šešėlis slepiasi po pabaisų ar kitų baisių personažų pavidalu. Ypač dažnai jie pasirodo, kai formuojasi asmenybė, arba tai būna ženklas, kad reikia keisti savo elgesį.

Mistika ir fizika

Egzistuoja ir taip vadinamieji Hirosimos šešėliai. Iš vienos pusės, tai galima tiksliai paaiškinti fizikos požiūriu. Hirosimos šešėliai - tai efektas, kylantis dėl šviesos spinduliavimo atominio sprogimo metu, kai atsiranda siluetai išdegusiame fone tose vietose, kur spinduliavimui plisti trukdė žmogaus ar gyvūno kūnas.

Hirosimoje sprogimo epicentras buvo prie Aiono tilto, kur liko devynių žmonių šešėliai. Bet gali būti, kad intensyvus spinduliavimas ne tiesiog “priklijavo” žmonių siluetus prie paviršiaus, o pagavo ir jų šešėlius, ir net sielas, kaip tas smeigtukas ar lipni juostelė, taip juos amžiams prikaustė prie prakeikto miesto.

Racionaliai paaiškinti neįmanoma kito atvejo, taip pat susijusio su karu. Vokietijoje yra mažas miestelis Bystigheimas, kuriame vyksta baisūs dalykai: ant namų sienų kas dešimt metų savaime atsiranda žmonių šešėliai, kurie juda kaip gyvi.

Tai nutiko 2001, 1991 metais, gal ir anksčiau. Tie šešėliai atsiranda per baisaus įvykio metines. Tai masinės žydų žudynės 1941 metais, kai tūkstančiai žmonių buvo išvežti už miesto ir sunaikinti. Kas tai - anapusinis priminimas žmonėms, miesto prakeiksmas ar šešėlių kerštas?