Valkirijos iš Brandenburgo paslaptis

Kartą vienos bibliotekos archyvuose darant tvarką buvo aptiktas gana senas vokiško žurnalo „Spiegel“ numeris. Jame buvo straipsnis „Valkirijos iš Brandenburgo paslaptis“, kuriame buvo išspausdinta nežemiško grožio merginos nuotrauka.

Skandinavų epuose valkirijomis vadinamos moterys karės, žynės, pernešančios dangumi žuvusių karių kūnus į amžinojo poilsio šventyklą Valhalą, o taip pat turinčios ryšį su kitais pasauliais (paranormal.lt).

Pačiame straipsnyje nieko labai antgamtiško nebuvo rašoma. Pagrindinė herojė Marija Orsič (Maria Orsic, kartais minima kaip Maria Orschitsch, Marija Orsik) dar mokykloje pasižymėjo meditacijos sugebėjimais. Juos pastebėjo mokytoja prancūzė, kuri skatino merginą vystyti šiuos sugebėjimus. XX amžiaus 3-iame dešimtmetyje Vokietijoje ir kitose Europos šalyse ezoterika domėjosi praktiškai visos aukštuomenės damos.

„Vril“ (Vril Gesellschaft) moteriškasis sparnas

Marija nepriklausė aristokratų sluoksniui, nors jos šeima buvo gana turtinga. Jos tėvas - kroatas emigrantas iš Zagrebo, apsistojęs Vienoje, susituokė su vokiete baleto artiste. Tėvai Marijai suteikė puikų išsilavinimą. Mergina su pagyrimu baigė Vienos universitetą ir pašventė save baletui. Tačiau sielos gilumoje stengėsi išnaudoti atsivėrusius sugebėjimus meditacijos srityje. Būtent tai ir atvedė Mariją ir jos draugę aristokratę, prūsų barono dukrą Zigruną fon Ainštein į slaptą mediumų okultinę bendrija „Vril“ (Vokietijos metafizikos bendrovė). Šios bendrijos nariai ieškojo Visatos energijos (vril) šaltinio, kad jos pagalba galėtų įgyvendinti reicho valdžią visame pasaulyje, o meditacijos seansų metu bandė bendrauti su kitais pasauliais. Pavyzdžiui, Mariją ir Zigruną domino kontaktai su civilizacija, kurios atstovai, atseit, kažkada buvo atskridę į Žemę iš Aldebarano planetos Jaučio žvaigždyne. Būtent jų dėka mūsų planetoje atsirado šumerų civilizacija. Apie tai merginos perskaitė senovės šumerų tekstuose. Zigrun, reikia paminėti, labai domėjosi senovinėmis kalbomis.

Aišku tiek, kad gražiosios merginos šventai tuo tikėjo. Yra manoma, kad „Vril“ bendrijos nariais buvo Hitleris, Geringas, Hesas, Gebelsas, Bormanas, Rozenbergas, Kanaris ir kiti pagrindiniai reicho veikėjai. Ypatingos Visatos energijos dėka jie planavo užkariauti visą pasaulį. Naciai reguliariai rengė ekspedicijas į Tibetą, ieškodami iš senovės išlikusių žinių. „Vril“ bendrijos nariai tikėjo, kad būtent šiame regione yra požeminė Šambalos karalystė, kurios gyventojai yra senos civilizacijos, kažkada atskridusios į Žemę, palikuonys. SS ekspedicijų nariai, nusipelnę Tibeto lamų pasitikėjimą, išprašydavo iš jų ritinėlius, kuriuose buvo surašytos senųjų gyventojų žinios. Ten buvo žinios ir apie skraidančius aparatus, kuriais ateiviai atskrido į mūsų planetą. Pasinaudojant aprašymais ir brėžiniais, kuriuos telepatiniu būdu gavo Marija Orsič, konstruktorių grupė nusprendė sukurti diskalėkį ir juo nuskristi į Aldebaraną.

„Vril“ bendrija (ji dar buvo vadinama „Juodosios Saulės organizacija“) nebuvo nekalta organizacija, o greičiau priminė satanistinę sektą su burtų ritualais, įskaitant netgi aukojimą. Buvo manoma, kad aukų kraujyje yra nežinoma energija. Šio laukinio papročio šaknys siekia labai tolimus laikus, tamplierių ordiną. Kuriant „Vril“ bendrovę jos kūrėjai daug ką perėmė iš kryžiuočių, įskaitant ir orgijų organizavimą. Bendrovės narių manymu tai atjaunino kraują, padėjo išsilaisvinti ypatingai energijai.

Slapta misija

O moteriškąją grupę „Vril-damen“, be jau minėtų Marijos ir Zigrun, dar įėjo Gudrun Rainchard, Haikė Leman, Trautė Aleksis (vadovaujanti penkiukė) ir dar dešimtys gražuolių magių. Visos jos buvo visiškai atsidavusios fiureriui ir nacionalsocializmo idėjoms. Tarsi skelbdamos iššūkį tuometinei madai jos nešiojo ilgus plaukus, beveik siekiančius kulnus. Žyniai manė, kad plaukai mediumų kontaktų metu atlieka savotiškų antenų vaidmenį. Kai kurie „Vril“ nariai manė, jog tai visiški niekai, tačiau Marija Orsič su drauge Zigrun praktiškai įrodė, kad jie klydo.

Eiliniame meditacijos seanse dalyvavę bendrijos nariai, tarp kurių buvo ir Hitlerio pavaduotojas partijoje Rudolfas Hesas, staiga pamatė, kad Marija įėjo į transo būseną ir prakalbo prieš metus mirusio pirmojo „Vril“ vadovo Ditricho Ekarto balsu. Per jį Marija susisiekė su Aldebarano atstovais. Visų akivaizdoje mergina ėmė kažką greitai rašyti popieriuje. Tai buvo nesuprantami ženklai, primenantys šumerų dantiraštį. Zigrun sugebėjo šį raštą išversti. Tai buvo Aldebarano gyventojų laiškas, kuriame buvo aprašytas nežinomos energijos šaltinis ir galimybė sukurti skraidančius aparatus, gebančius pasiekti kosminę erdvę (kosminio diskalėkio brėžiniai).

Planet Today News dokumentika. Ateivių Implantai. Naciai ir Ateiviai.

Su šia informacija buvo leista susipažinti austrų mokslininkui išradėjui Viktorui Šaubergeriui, kuris (žinoma, ne iš karto) išrado variklį. Mokslininkui padėjo ir NSO sudužimas 1936 metais netoliese Fraiburgo. Šaubergeris detaliai susipažino su šiuo skraidančiu aparatu. Šaubergerio sūkurinis variklis, kuris iškeldavo diskalėkį į kosminę erdvę, žymiai aplenkė savo laiką. Tačiau pirmieji „Haunebu Vril“ bandymai nedavė norimų rezultatų. Tačiau konstruktoriaus tai nesustabdė. Skraidančių lėkščių kūrimu užsiėmė ir raketų baronas Verneris fon Braunas. Buvo sukurta iš viso 17 diskalėkių. Šaubergeris įvertino visas klaidas „Haune-bu-8“ modelyje, tačiau jo išbandyti nespėjo, nes rusų tankai priartėjo prie Berlyno. Taip baigiasi straipsnis žurnale „Spiegel“.

O koks likimas ištiko „Vril“ bendriją ir jos moteriškąjį sparną? Himlerio nurodymu „Vril-damen“ grupė užsiėmė būsimų įvykių reichui prognozavimu. Jie susiklostė ne Vokietijos naudai. Vieno seanso metu Marija perdavė: „Anglija nekris. Vermachtas į salas taip pat neįsiverš. Nors Vokietija britams padarys apčiuopiamą žalą kažkokiu nauju ginklu. Užtat Prancūzija iš karto atsiklaups ant kelių prieš vermachto galią. Geriausias laikas žygiui į Rytus - 1946-ji metai, kai bus baigta su Vakarais“.

Aplink stalą sėdinčių „Vrl“ narių Himlerio ir Gebelso (seanso pradžioje Gudrun liepė visiems susiimti už rankų) veidai suakmenėjo. Marija pasakojo toliau:

- Rusijos puolimas nebus toks sėkmingas. Matau didelius nuostolius mieste, stovinčiame prie vandeningos upės. O po metų, 1943 metų vasarą, laukuose įvyks žiaurus mūšis. Matau tankus, daug tankų, kurie pasirengę kovoti vieni prieš kitus... Karas pasisuks kitu keliu, ne tuo, kaip numatė fiureris, - grėsmingai ištarė mediume.

- Kažkokia nesąmonė, - pasipiktino Gebelsas. - Ką mes pranešime fiureriui? Kad karas vyks kitaip, nei jis numatė? Ar tai reiškia, kad karą laimės anglosaksai ir bolševikai?

Hitlerį po Gebelso ataskaitos apėmė įtūžis: „Reikia tas gražuoles pasodinti į koncentracijos stovyklą, tegul ten prognozuoja savo likimą“. Tačiau netikėtai už Mariją ir jos drauges užsistojo Bormanas:

- Mano fiureri, pažiūrėkim, kaip reikalai klostysis toliau.

Fiurerio palaikymas

Praėjus trims metams, 1943-iais metais, įvyko dar vienas „Vril-damen“ grupės susitikimas su reicho vadovybe. Hitleris šį kartą pats apsilankė „Vril“ rezidencijoje ir buvo maloniai nustebintas jų pasiekimais.

Viskas ėjo savo tvarka, kol neįvyko kažkas nesuprantama. 1945 metų kovo 11 dieną „Vril-damen“ grupė netikėtai dingo. Dieną prieš tai Marija informavo grupės nares: „Traukiamės!“

Apie šias moteris nuo to laiko praktiškai nieko nėra žinoma, tik 1960 metais viena grupės narė, Trautė Aleksis, atsitiktinai buvo pastebėta Montevidėjuje. Jinai gyveno labai uždarą gyvenimą. Geriau pasidomėjus šia istorija paaiškėjo, kad Trautė buvo seksualinės magijos specialistė ir moteriškosios grupės siela. Ji sumaniai numalšindavo ginčus, kylančius dėl despotiško ir sunkaus Marijos charakterio. Ši primetė visiems savo valią, nors jos autoritetas ir taip buvo nepajudinamas.

Trautė, graži ir linksma mergina, viename „Vril“ bendrijos susirinkime susipažino su genialiu konstruktoriumi Hansu Kamleriu. Jis kaip tik tuo metu kūrė įrenginius, kaupiančius energiją. Prie Brandenburgo Marija Orsič atidarė savo biurą ir įrengė pakilimo ir nusileidimo taką savo kūriniui „Haunebu“. Kamleris padėjo Šaubergeriui, pasiūlydamas keletą idėjų dėl diskalėkio variklio ir jam skirto kuro. Kai ką pasakė ir Nikola Tesla, kuris tuo metu gyveno JAV. Garsusis mokslininkas gerai pažinojo Marijos tėvą, kai gyveno Zagrebe. Marija tuomet ir susipažino su garsiuoju išradėju. Po to, kai Tesla išvyko į JAV, jie daug susirašinėjo. Mokslininkas labai daug padėjo Marijai. Susirašinėjimas vyko iki 1943 metų - iki pat staigios Nikolos Teslos mirties. Iki pat 1945 metų pavasario buvo bandoma sukurti „Haunebu-7“. Pats diskalėkis ir brėžiniai buvo sunaikinti, kai priartėjo rusų armija.

Planet Today News dokumentika. Naciai ir Ateiviai. Sąmokslo Teorija.

Brandenburgo valkirijos likimas

Susidarė nuomonė, kad kai kurios žynės atsidūrė už vandenyno, Lotynų Amerikoje. Lėšų joms skyrė slapta pagalbos SS nariams bendrija „Odessa“. Juo labiau, kad nuo 5-o dešimtmečio pradžios „Vril“ buvo pavaldi tiesiogiai SS reichsfiureriui Himleriui. Jis gana neretai sukviesdavo bendrijos narius į savo pilį Vevelsburge.

Yra keliamos kelios versijos, tačiau nė viena nėra tiksliai įrodyta. Pagal vieną versiją pati paslaptingiausia moterų grupės narė Marija Orsič ištekėjo ir kurį laiką gyveno Reino srityje. Jos draugė Zigrun, kuri dar 4-o dešimtmečio pradžioje baigė lakūnų mokyklą, karo pabaigoje tarnavo liuftvafės eskadrilėje. 1949 metais ji ištekėjo ir išvyko į Švediją. Apie Trautę Aleksis jau minėta. Sprendžiant pagal laišką, kurį ji išsiuntė iš Montevidėjaus į Miuncheną, 2011 metais ji dar buvo gyva.