Viskas, ką turėtumėte žinoti apie COVID-19 koronavirusą

2020 m. pradžioje COVID-19 koronavirusas įgavo pagreitį ir juo užsikrėtė vis daugiau žmonių. Virusas, kilęs, kaip manoma, 2019 m. gruodžio mėnesį, Kinijoje esančiame Wuhan mieste, sugebėjo pasiekti net ir tokias tolimas šalis kaip: JAV ir Filipinai. COVID-19 visame pasaulyje sukėlė milijonus infekcijų, šimtus tūkstančių mirčių. Šiuo metu nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo JAV, Brazilija, Indija.

Virusui plintant ir toliau, itin svarbu prisiminti jo pagrindinius simptomus bei kaip reikėtų elgtis siekiant išvengti užsikrėtimo, kas yra didžiausiose rizikos grupėse užsikrėsti, bei kokios komplikacijos gali laukti prasirgus koronavirusu.

Kokie yra koronaviruso simptomai?

Gydytojai kiekvieną dieną sužino naujų dalykų apie COVID-19 virusą. Jie pastebėjo itin svarbų dalyką, kad kai kuriems žmonėms šis virusas nesukelia jokių simptomų. Prieš pastebint, kad nešiojate virusą, galite pralaukti net nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Tačiau yra keli bendri simptomai, kurie būdingi daugeliui COVID-19 užsikrėtusių žmonių:

• Sutrumpėjęs kvėpavimas/ dusulys;
• Kosulys, kuris laikui bėgant sustiprėja;
• Nedidelis karščiavimas, kuris palaipsniui didėja;
• Nuovargis.

Rečiau pasitaikantys simptomai:

• Šaltkrėtis;
• Gerklės skausmas;
• Galvos skausmas;
• Raumenų skausmai;
• Skonio praradimas;
• Uoslės praradimas.

Nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, jeigu sergančiam ir jūsų slaugomam žmogui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

• Sunkumas kvėpuojant;
• Pamėlynuoja lūpos ar veidas;
• Nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• Sumišimas;
• Per didelis mieguistumas.

Padidintos rizikos grupės, kurioms užsikrėtus, gali kilti komplikacijų

Žmonės, kurie gyvena kartu su asmeniu, kuriam nustatytas COVID-19 arba dirba gydymo ar kitose žmonių aptarnavimo įstaigose, yra padidintos rizikos grupėje užsikrėsti koronavirusu. Tačiau, tam tikroms grupėms žmonių gali kilti rimtų viruso komplikacijų, įskaitant ir mirtį, pavyzdžiui tiems, kas:

• Serga širdies nepakankamumu;
• Turi vainikinių arterijų ligą ar kardiomiopatiją;
• Serga lėtinėmis inkstų ligomis;
• Serga lėtine obstrukcine plaučių liga;
• Turi didelio laipsnio nutukimą (kurių kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis);
• Turi nusilpusią imuninę sistemą;
• Serga pjautuvinių ląstelių liga;
• Serga II tipo diabetu.

Nustatyta, kad nėščios moterys turi didesnę kitų virusinių infekcijų komplikacijų riziką, tačiau dar nežinoma, ar taip yra ir COVID-19 ligos atveju.

Galimos koronaviruso ligos komplikacijos

Susirgus COVID-19 gali ištikti šios komplikacijos:

• Ūminio kvėpavimo distreso simptomas (dusulys, tachipnėja, tachikardija, kvėpavimo nepakankamumas);
• Nereguliarus širdies ritmas (aritmitija);
• Širdies ir kraujagyslių šokas;
• Stiprus raumenų skausmas (mialgija);
• Nuovargis;
• Širdies pažeidimas ar širdies priepuolis;
• Multisisteminis uždegiminis sindromas, kuomet sutrinka judesių valdymas ir nervų sistemos veikla (vaikams).

Priminimas, kaip saugotis nuo koronaviruso

Siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti virusu, turėtumėte atitinkamai elgtis:

• Dažnai plaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu, taip pat dezinfekuokite specialiu skysčiu;
• Nelieskite savo veido: akių, nosies ar burnos, kuomet rankos nešvarios;
• Likite namie, jeigu blogiau jaučiatės, ir skambinkite gydytojui;
• Laikykitės saugaus apie 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių;
• Kai čiaudite ar kosėjate, uždekite burną ar nosį alkūnės vidumi arba audiniu;
• Valykite dezinfekciniu skysčiu dažnai liečiamus daiktus namuose ar darbo aplinkoje (ypač telefonus, kompiuterių klaviatūrą, durų rankenas);
• Dėvėkite apsaugines kaukes;
• Venkite didelių susibūrimų.

22 mokslo paneigti mitai apie koronavirusą

Iki šiol vyrauja nemažai žmonių sugalvotų mitų apie koronavirusą, o kartais atsiranda ir naujų prasimanymų ar net gąsdinančių sąmokslo teorijų. Apžvelkime 22 išaiškintus ir mokslo paneigtus teiginius apie koronavirusą.

1. Purškiant chlorą ar alkoholį ant odos, organizme žūva virusai. Alkoholio ar chloro patekimas į organizmą gali pakenkti, ypač jei jie patenka į akis ar burną. Nors šias chemines medžiagas drąsiai galima naudoti paviršių dezinfekavimui, jos neturėtų būti naudojamos ant odos. Šie produktai negali sunaikinti virusų organizme.
    
2. Tik vyresni suaugusieji ir jauni žmonės rizikuoja užsikrėsti virusu. COVID-19, kaip ir kitais koronavirusais, gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau vyresni suaugusieji ir asmenys, turintys jau prastesnę sveikatos būklę, pavyzdžiui, diabetą ar astmą, labiau linkę sunkiai susirgti ir patirti komplikacijų.
    
3. Vaikai negali sirgti COVID-19. Iki šiol dauguma susirgusių žmonių buvo suaugę, tačiau vaikai taip pat neturi šiai ligai imuniteto. Vaikai taip pat linkę susirgti, bet jų simptomai paprastai būna ne tokie sunkūs.
    
4. COVID-19 yra kaip gripas. Šiai ligai būdingi į gripą panašūs simptomai, tokie kaip: gerklės skausmai, karščiavimas ir kosulys. Susirgus tiek COVID-19, tiek gripu gali būti lengvi, sunkūs ar retai mirtini atvejai. Abu jie taip pat gali sukelti plaučių uždegimą. Tačiau bendras COVID-19 profilis yra rimtesnis. Įvertinimai skiriasi, tačiau panašu, kad jo mirtingumas svyruoja maždaug nuo 1 proc. iki 3 proc. Nors mokslininkai vis dar bando nustatyti tikslų mirtingumo koeficientą, jis greičiausiai bus daug kartų didesnis nei nuo sezoninio gripo.
    
5. Visi, sergantys koronavirusu, miršta. Koronavirusas yra mirtinas tik mažam procentui žmonių. Neseniai paskelbtame pranešime Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras padarė išvadą, kad 80,9 proc. COVID-19 atvejų buvo lengvi. PSO taip pat praneša, kad maždaug 80 proc.  žmonių patirs palyginti lengvą ligos eigą, dėl kurios nereikės gydymo ligoninėje. Lengvi simptomai gali būti: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nuovargis ir dusulys.
    
6. Katės ir šunys platina koronavirusą. Šiuo metu apskritai mažai įrodymų, kad koronavirusu gali lengvai užsikrėsti katės ir šunys. Tačiau Honkonge špicas, kurio savininkas sirgo COVID-19, taip pat užsikrėtė šiuo virusu. Šuo neturėjo jokių simptomų, bet jam nustatyta liga. Visgi nenustatyta, kad šunys ir katės platintų šį virusą.
    
7. Veido kaukės visada apsaugo nuo koronaviruso. Sveikatos priežiūros darbuotojai, norėdami apsisaugoti nuo infekcijos, naudoja profesionalias veido kaukes, kurios tvirtai priglunda prie veido. Vienkartinės kaukės ne visada užtikrinta pilną apsaugą – jos neužstoja mažų viruso dalelių. Dėvint kaukę, būtina laikytis ir kitų atsargumo priemonių: neliesti veido, laikytis saugaus atstumo, dažnai plauti rankas.
    
8. Rankų džiovintuvai naikina koronavirusą. Rankų džiovintuvai neužmuša koronaviruso. Geriausias būdas apsaugoti save ir kitus nuo viruso yra dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu arba valymas dezinfekciniu skysčiu.
    
9. Kad susirgtumėte virusu, reikia būti su užsikrėtusiu žmogumi 10 minučių. Kuo ilgiau būni su žmogumi, kuris nešioja virusą, tuo didesnė tikimybė, kad užsikrėsi virusu. Visgi yra tikimybė apsikrėsti ir per trumpesnį laiko tarpsnį, nebūtina išbūti kartu su sergančiuoju 10 minučių.
    
10. Nosies skalavimas druskos tirpalu apsaugo nuo koronaviruso. Nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad fiziologinis nosies skalavimas apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis metodas gali sumažinti ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, tačiau mokslininkai nenustatė, kad ji gali sumažinti pačios infekcijos riziką.
     
11. Nuo viruso galima apsisaugoti skalaujant baliklį. Baliklio niekada nereikėtų pilti į burną, jis niekuomet nėra ir nebuvo naudingas žmogaus sveikatai, jau greičiau sukels žalą ir problemų.
     
12.  Antibiotikai naikina koronavirusą. Antibiotikai naikina tik bakterijas. Jie neužmuša virusų.
     
13. Šiluminiai skaitytuvai-termometrai gali diagnozuoti koronavirusą. Šiluminiai skaitytuvai gali padėti nustatyti, ar kas nors karščiuoja. Tačiau karščiavimą gali sukelti ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, sezoninis gripas. Be to, COVID-19 simptomai gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po užsikrėtimo, tai reiškia, kad virusu sergantis asmuo gali keletą dienų neturėti temperatūros.
     
14. Česnakai apsaugo nuo COVID-19. Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakai gali sulėtinti kai kurių rūšių bakterijų augimą. Tačiau COVID-19 sukelia virusas, ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad česnakai gali apsaugoti žmones nuo COVID-19.
     
15. Per siuntinius iš Kinijos gali plisti virusas. Virusas ilgą laiką negali išlikti laiškuose ar pakuotėse.  Dėl koronavirusų išlikimo ant paviršių yra labai maža rizika, ypač kuomet produktai ar pakuotės kelias dienas ar net savaites išbūna skirtingose temperatūrose ir sąlygose.
     
16. Namų vaistai gali išgydyti ir apsaugoti nuo COVID-19. Jokie naminiai vaistai negali apsaugoti nuo COVID-19.
     
17. Virusas žus, kai pavasarį lauke pakils temperatūra. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai, lengviau plinta šaltesniais mėnesiais, tačiau tai nereiškia, kad jų plitimas visiškai nutrūksta, kai oro sąlygos tampa šiltesnės. Mokslininkai vis dar nežino, kaip temperatūros pokyčiai paveiks koronaviruso eigą.
     
18. Koronavirusas yra mirtingiausias žmonėms žinomas virusas. Tai nėra mirtingiausias virusas, su kuriuo susidūrė žmonės. Kitų virusų, tokių kaip Ebola, mirtingumas yra didesnis.
     
19. Gripo ir pneumonijos vakcinos gali apsaugoti nuo COVID-19. Jokios šiuo metu esamos vakcinos neapsaugo nuo šios infekcijos.
     
20. Virusas atsirado laboratorijoje Kinijoje. Nepaisant interneto gandų, nėra jokių įrodymų, kad taip yra. Tiesą sakant, neseniai atliktas tyrimas rodo, kad virusas yra natūralus evoliucijos produktas.  Kai kurie tyrinėtojai mano, kad šis virusas buvo perduotas žmonės iš skujuočių, kiti – jog iš šikšnosparnių, bet ir nepaneigiama, kad tai gali būti ir dirbtinos kilmės.
     
21. Protrūkis prasidėjo todėl, kad žmonės valgė šikšnosparnių sriubą. Nors mokslininkai įsitikinę, kad virusas prasidėjo gyvūnuose, nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad virusas atsirado iš bet kokios rūšies sriubos.
     
22. 5G ryšys padeda plisti virusui. Kai kuriuose pasaulio regionuose diegiamos 5G mobiliosios technologijos. Visur, kur ši technologija diegiama, atsiranda ir daugybė sąmokslo teorijų. Viena iš naujausių tokio pobūdžio teorijų yra ta, kad 5G ryšys yra kaltas dėl greito koronaviruso plitimo visame pasaulyje. Visgi niekam iš šių sąmokslo teorijų skleidėjų nepavyko įrodyti, bei paneigti jog tai tiesa.

Šaltinis: sveikata.lt