Žvaigždžių Vartai

Pasaulyje vyksta daug keistų įvykių. Netikėtai pasirodo ugnies žybsniai tiesiog miestų centruose, danguje vyniojasi paslaptingos spiralės, girdisi nesuprantami garsai. Gal jau laikas ruoštis svečių iš kitų pasaulių vizitams? Tik, sprendžiant iš visko, laukti jų reikia ne iš dangaus, o pro mūsų planetoje išsidėsčiusius „žvaigždžių vartus“.

Rusijos mokslų akademijos Mokslinio ir techninio vystymosi instituto Tarpdisciplininių problemų sektoriaus vadovas, filosofijos mokslų daktaras Vladimiras Aršinovas tvirtina: “Jau maždaug žinomi mūsų pasaulio modeliai, kuriuose yra 11, 26 ir net 267 dimensijos. Jos nėra stebimos, jos susuktos ypatingu būdu. Vis dėlto jos egzistuoja aplink mus” (paranormal.lt).

“Gamtoje galėtų egzistuoti vieną pasaulį su kitu siejančios erdvės ir laiko struktūros kaip savotiškos kurmių landos, - mano Valstybinio P. Šternbergo vardo astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas Vladimiras Surdinas. - Iš principo matematika numato jų egzistavimą”.

Taigi, paraleliniai pasauliai, greičiausiai, egzistuoja ir tarpusavyje yra susiję “kurmių landomis” arba, kaip juos vadina fantastai, “žvaigždžių vartais”. Mokslininkų bendruomenėje šie “vartai” labiau žinomi kaip kvantiniai tunelių tipo perėjimai. Reikia tik rasti tokį perėjimą, patekti į jį ir, pageidautina sėkmingai, grįžti atgal. Tačiau tai yra itin sudėtingas procesas.

Pažvelkime atgal. XV amžiaus Suzdalės metraščiuose pasakojama apie vieną skandalingą prekeivę Manką Kozlichą, kuri turgaus dieną visų žmonių akivaizdoje tiesiog dingo iš miesto aikštės. XVII amžiaus Naugardo metraščiai taip pat pasakoja apie Kirilo vienuolyno vienuolio Ambrosijaus pradingimą tiesiog per bendrus pietus.

1854 metų liepos mėnesį Alabamos valstijos Selmos mieste kažkoks Orionas Viljamsonas pjovė žolę pievelėje. Šalia buvo žmona, dukros, kaimynai. O vyras staiga ėmė ir pradingo. Daugiau niekas ir niekada jo nematė. 1880 metais Tenesio valstijoje fermeris Deividas Lengas savo žmonos akyse ėjo lauku ir tiesiog išgaravo ore.

1867 metais Paryžiaus gyventojas Liusjenas Busjė užėjo į svečius pas kaimyną gydytoją Bonvileną pasikonsultuoti. Gydytojas liepė nusirengti ir gultis ant kušetės, o pats trumpam nuėjo prie savo darbo stalo. Kai grįžo, Busjė rūbai gulėjo ant kušetės, o paties kaimyno nebuvo nė kvapo. Gydytojas pranešė policijai, bet dingusio Liusjeno Busjė rasti taip ir nepavyko.

1939 metais, statant vieną iš lagerių prie Krasnojarsko, be pėdsakų dingo kalinių brigada su ja saugojusiu NKVD būriu. Darbų vietoje buvo rastos tik kepurės - lygiai tiek, kiek žmonių pradingo.

1947 metais vietinių oro linijų amerikiečių lėktuvas su 32 keleiviais buvo priverstas gana kietai leistis kalnuotoje vietovėje. Gelbėtojai lėktuvą rado, bet nei keleivių, nei ekipažo jame nebuvo. Ir niekas tų žmonių niekada daugiau ir nematė.

Brazilų verslininkas su žmona nedideliu privačiu lėktuvu skrido pagal vandenyno pakrantę. Staiga lėktuvas prarado valdymą ir nukrito ant seklumos. Lėktuvo kritimą matė dešimtys žmonių, buvo iškviesti gelbėtojai. Kai atrakino iš vidaus uždarytas lėktuvo duris, paaiškėjo, kad kabinoje nieko nėra.

1949 metų gruodžio 1 dieną į autobusą, važiavusį iš Olbanio į Binghamtoną (JAV), įlipo kareivis Džeimsas Tetfordas, atsisėdo ir užmigo. Autobusas važiavo be sustojimų. Kai jis atvyko į galutinę stotį, kiti 14 keleivių su nuostaba pamatė, kad Džeimso nėra, ant sėdynės gulėjo tik laikraštis ir krepšys.

1997 metais 32 metų Tilos salos (Graikija) gyventojas Joanosas Kolofidis nusileido į senovinį šulinį, norėdamas jį išvalyti. Po pusantros valandos pagalbininkai ištraukė Kolofidį iš šulinio. Vaizdas pribloškė: vyras buvo visai sukriošęs ir žilas. Dar po kelių valandų jis mirė. Skrodimas parodė, kad mirė nuo senatvės.

1998 metais Kento mieste (Anglija) vyko mugė, joje buvo daug visokių atrakcionų. Viename iš jų - juoko kambaryje - dingo keturi vaikai. Po trijų metų ten pradingo dar du. Policija nusivarė nuo kojų, bet niekaip nerado nei vaikų, nei jų palaikų. Ir tai tik mažos grandys analogiškų įvykių grandinėje.

Visiems šiems paslaptingiems din-gimams iki šiol nėra jokio mokslinio paaiškinimo, tačiau jie puikiai tinka “žvaigždžių vartų” teorijai: žmonės dingsta be pėdsakų, ir gana dažnai tai nutinka daugybės liudininkų akivaizdoje. Kai kuriuose atvejus gal ir galima paaiškinti nusikalstamais kitų asmenų veiksmais (tarkim, vaikų dingimas mugėje). Bet garbaus šeimos tėvo “pranykimas ore” giminaičių akyse arba paciento, palikusio gydytojui savo rūbus, dingimas niekaip nesiderina su kriminaline teorija. Gali būti, kad kaip tik tam tikru momentu ir konkrečioje vietoje atsiveria įėjimas į paralelinį pasaulį, ir ten pranyksta eilinis nelaimėlis.

Įdomiausia yra graiko Joanoso Kolofidžio istorija - vieno iš tų, kuriems pavyko grįžti atgal per “žvaigždžių vartus”. Per trumpą laiką jis sugebėjo pragyventi visą gyvenimą. Gaila, kad taip niekas ir nesužinojo, kur jis praleido savo paskutines valandas. O gal dešimtmečius?
Australų parapsichologas Žanas Grimbriaras tvirtina, kad pasaulyje yra apie 40 tunelių, kurie veda į kitus pasaulius. Juose kasmet be pėdsakų dingsta žmonės. Gali būti, kad tunelių yra gerokai daugiau. Gal tų tunelių yra visur... Žinantis žmogus gali atverti tokį perėjimą į paralelinį pasaulį bet kokioje vietoje, ten, kur jam pačiam patogu. Tik va, kurioje tunelio pusėje stovės tas “žinantis”?

Istorikai pamažu artėja prie išvados, kad seniausių civilizacijų atstovai puikiai žinojo apie tuos tunelius - “žvaigždžių vartus” - ir mokėjo jais naudotis.

Kelionės į paralelinius pasaulius ir atsineštos iš ten kitokios technologijos galėtų paaiškinti, kaip Žemėje atsirado idealiai ne tik Žemės erdvėje, bet ir pagal žvaigždes, orientuoti megalitų statiniai, tikslumu stebinantys senoviniai kalendoriai, nežinomų mašinų atsarginės dalys, kurios pasitaiko prieš-ledynmetinių periodų sluoksniuose, ir kiti šiuolaikinio mokslo požiūriu nepaaiškinami daiktai.

Įvairios katastrofos sunaikino civilizacijas, kurios gebėjo prieiti prie “žvaigždžių vartų”. Buvo pamirštos senosios žinios, pamiršti ir keliai link jų. Bet, jei mes nebemokame naudotis tuneliais tarp paralelinių pasaulių, tai nereiškia, kad paralelinių pasaulių gyventojai taip pat pamiršo tuos “vartus”. Iš vienos pusės, mūsų žmonės, neturėdami patirties, išeina “tenai” ir negrįžta, iš kitos pusės, tarsi ir niekas pašalinis čia pas mus neužeina. O gal užeina?