Kasmet šis sveikatos sutrikimas gali paveikti daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų

Kai kuriems galvos skausmas reiškia, kad gali tekti išgerti aspirino. Tačiau daugelį iš mūsų kamuoja nuolatiniai ir rimtesni galvos skausmai; naujajame tyrime apskaičiuotas šio sutrikimo mastas visame pasaulyje, ir duomenys yra stulbinantys.

Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto epidemiologų vadovaujama komanda apibendrino epidemiologinius galvos skausmo tyrimus nuo 1961 m. iki 2020 m. pabaigos; duomenys apėmė bendrą galvos skausmą, migreną ir įtampos tipo galvos skausmą ir atskleidė, kad 52 proc. mūsų kasmet kenčia nuo vienokio ar kitokio galvos skausmo sutrikimo.

Apžvelgtos 357 publikacijos daugiausia buvo iš dideles pajamas gaunančių šalių. Komanda įtraukė tyrimus, kurių dalyviai buvo atrinkti ne tik iš klinikinių tyrimų, bet ir iš įvairių aplinkų, įskaitant įmonių darbuotojus, universitetų studentus ir ligoninių personalą.

Apskritai autoriai apskaičiavo, kad pasaulyje migrena paplitusi 14 proc. atvejų, o įtampos tipo galvos skausmai - 26 proc.

"Kiekvieną dieną 15,8 proc. pasaulio gyventojų skaudėjo galvą", - niūriai pabrėžia autoriai.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad visų tipų galvos skausmai dažniau pasireiškė moterims nei vyrams, o didžiausias skirtumas buvo tarp migrenos (17 proc. moterų ir 8,6 proc. vyrų). Moterys taip pat dažniau nurodė, kad galvos skausmas yra nuolatinė sveikatos problema: 6 proc. moterų nurodė, kad joms skauda galvą 15 ar daugiau dienų per mėnesį, palyginti su 2,9 proc. vyrų. 

Daugelyje analizuotų tyrimų buvo atlikti savi pasaulinio galvos skausmo paplitimo įverčiai, tačiau jie buvo labai skirtingi.

Modeliavimas parodė, kad 6 proc. migrenos įverčių skirtumų galima paaiškinti skirtingais tyrimų paskelbimo metais, o paplitimo įverčiai didėjo, kai publikacijos buvo paskelbtos vėliau. Tačiau nebuvo jokio ryšio tarp publikavimo datos ir kitų galvos skausmo tipų. 

Nors atrodo, kad migrenos atvejų daugėja, komanda pažymi, kad tai nėra vienintelis galimas paaiškinimas.

"Akivaizdus migrenos paplitimo didėjimas laikui bėgant gali būti realus, galbūt susijęs su aplinkos, fiziniais, elgsenos ar psichologiniais pokyčiais, tačiau labiau tikėtina, kad jis susijęs su metodologiniais pokyčiais per daugelį metų, lėmusiais geresnius prieinamumo ir įtraukimo metodus bei patobulintus diagnostinius instrumentus", - teigia autoriai.

Atsižvelgę į tokius metodologinius veiksnius, kaip atrankos klausimai, imties dydis, publikavimo metai ir tai, kaip buvo taikomi diagnostiniai kriterijai, autoriai galėjo paaiškinti 29,9 proc. migrenos įverčių variacijos, o kitų galvos skausmo kategorijų atveju - mažiau. 

Kadangi dauguma apžvelgtų tyrimų buvo atlikti dideles pajamas gaunančiose šalyse, kuriose veikia geros sveikatos priežiūros sistemos, autoriai įspėja, kad šių išvadų negalima apibendrinti kiekvienai šaliai. Jei pavyktų surinkti daugiau duomenų iš vidutines ir mažas pajamas gaunančių šalių, gautume tikslesnius pasaulinius įverčius. 

Nors vis dar išlieka tam tikrų neaiškumų dėl tikslių duomenų apie galvos skausmo paplitimą pasaulyje, apžvalga ir kiti tyrimai nuosekliai rodo, kad galvos skausmai yra didžiulė našta visame pasaulyje.

2019 m. atlikto tyrimo "Pasaulinė ligų našta" (angl. Global Burden of Disease) iteracija parodė, kad vien migrena yra antroji pagal dažnumą neįgalumo priežastis, o tarp jaunesnių nei 50 metų moterų - pirmoji, todėl galvos skausmo sutrikimai yra didelė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. 

"Nustatėme, kad galvos skausmo sutrikimų paplitimas visame pasaulyje išlieka didelis, o įvairių tipų našta gali paveikti daugelį. Turėtume stengtis sumažinti šią naštą vykdydami prevenciją ir gerindami gydymą", - sako Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto neurologas Larsas Jakobas Stovneris (Lars Jacob Stovner).

"Kad galėtume įvertinti tokių pastangų poveikį, turime turėti galimybę stebėti paplitimą ir naštą visuomenėje. Mūsų tyrimas padeda suprasti, kaip tobulinti mūsų metodus".

Tyrimas paskelbtas žurnale "The Journal of Headache and Pain".