Kineziterapeutė apie nugaros skausmą: „Gulėjimas gali tik dar labiau pakenkti“

Nugaros skausmas – viena dažniausiai daugelį žmonių užklumpančių sveikatos problemų, prie kurios paplitimo šiandien prisideda ir nepakankamas fizinis aktyvumas, ir sėdimas darbas. Kineziterapeutė Simona Povelauskienė pastebi, kad, nepaisant sparčios mokslo ir medicinos pažangos, nugaros skausmą ir jo gydymą vis dar gaubia daugybė mitų, kurie neretai ne padeda, bet tik apsunkina šios problemos sprendimą. Taigi, šiandien ji išsklaido net 10 populiariausių mitų apie nugaros skausmą.

Mitas Nr. 1. „Jei skauda nugarą, reikia ilsėtis ir gulėti lovoje“

Kineziterapeutė pastebi, kad seniau, pradėjus skaudėti nugarą, iš tiesų buvo patariama gulėti ir ilsėtis net 5–10 dienų. Dabar jau žinoma, kad gulėjimas lovoje yra bene blogiausia, ką galime padaryti, kai skauda nugarą.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad lengva mankšta, ėjimas, plaukimas, švelnus tempimas gali padėti atsikratyti nugaros skausmo daug greičiau nei gulimas poilsis. Net ir tokiais atvejais, kai skausmas ūmus ir, regis, pati patogiausia padėtis yra gulima, vis tiek reikėtų bent minimaliai judėti, tiek, kiek leidžia patiriamas skausmas“, – sako S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 2. „Jei skauda, esi gyvas, arba per kančias – į žvaigždes“

Jei vienas populiarus mitas ragina nugaros skausmą „išgulėti“, tai antrasis yra priešingas. „Tikriausiai esate girdėję posakį: per kančias – į žvaigždes. Deja, skaudant nugarai, toks metodas taip pat prastas pasirinkimas. Labai dažnai nugara jautriau reaguoja į vienokius ar kitokius judesius, todėl taip galima paaštrinti situaciją, kiti priešingai – gali padėti lengviau suvaldyti skausmą. Tačiau konkrečiai jums tinkančius judesius ir pratimus gali objektyviai paskirti tik specialistas, kineziterapeutas. Kentėti ne tik nebūtina, bet ir žalinga, todėl jaučiant nugaros skausmą reikėtų neatidėlioti vizito pas specialistą, kuris padės rasti tinkamiausią būdą nugaros skausmui gydyti“, – pasakoja kineziterapeutė S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 3. „Fiziniai pratimai gali pakenkti nugarai“

Pasak S. Povelauskienės, kol kas nėra tokių mokslinių tyrimų, kurie būtų parodę, jog fizinis aktyvumas ir fiziniai pratimai būtų žalingi stuburo sveikatai. Kur kas dažniau pagrįstai teigiama, jog būtent fizinio aktyvumo stoka kur kas labiau kenkia. Tačiau kineziterapeutė įspėja – jei lig šiol gyvenote mažai fiziškai aktyvų gyvenimą, nepulkite į kraštutinumus.

„Jei lig šiol nebuvote fiziškai aktyvus, bet nusprendėte pradėti daugiau judėti, pagrindinė taisyklė – nepersistengti. Svarbiausia yra drąsiai ir lengvai judėti visomis kryptimis: lenktis, keltis, suktis. Žmogaus stuburas sukurtas taip, kad galėtų be didelių pastangų daryti šiuos judesius. Jei turite stuburo problemų ar kenčiate nugaros skausmą, pradėkite nuo specialisto konsultacijos, kuris įvertins jūsų būklę ir patars, kokie pratimai padės stiprinti stuburą valdančius raumenis, ir taip palaipsniui be skausmo galėsite susigrąžinti judesio laisvę bei pakelti vis didesnį fizinį krūvį“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutė.

Mitas Nr. 4. „Nugarą skauda, kai kažkas „išėjo“ iš savo vietos“

„Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, jog stuburo slanksteliai ar kryžkaulio sąnarys niekada patys savaime „neišeina iš vietos“ ir negali sukelti skausmo, taigi ir jų taip paprastai „atstatyti į vietą“ negalima. Tačiau šis vis dar labai gajus mitas sukelia daug baimių ir apriboja fizinį aktyvumą bei judesių laisvę, taip pat ir sveikimo galimybes“, – sako kineziterapautė S. Povelauskienė. Pasak jos, kai kurių procedūrų metu iš tiesų galima išgirsti sąnario trakštelėjimą, kuris tuo momentu tikrai suteikia skausmo palengvėjimą. Tačiau šių procedūrų metu neįmanoma sugrąžinti sąnarių į vietą – garsas, kurį girdime, dažniausiai tėra išsiskiriantys sąnariuose susikaupę dujų burbuliukai arba sausgyslės.

„Svarbu atminti, kad stuburas ir jį laikantys raiščiai yra labai stiprios struktūros. Tyrimai rodo, kad tam, jog stuburo slankstelis pajudėtų iš savo vietos, reikalinga didžiulė jėga, kuri dažniausiai pasitaiko patyrus itin rimtą traumą, pavyzdžiui, avarijoje ar krintant. Taigi, jei jaučiate nugaros skausmą, tačiau praeityje nepatyrėte rimtų traumų, galiu nuraminti – jūsų stuburo slanksteliai ir kryžkaulis tikrai tebėra savo vietose, o skausmo priežastį nustatyti padės gydytojas arba kineziterapeutas“, – sako S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 5. „Nugaros skausmo priežastį galima nustatyti tik atlikus magnetinio rezonanso ar rentgeno tyrimą“

Pasak kineziterapeutės, tiesa, kad radiologiniai tyrimai gali labai padėti nustatyti nugaros skausmo priežastį, ypač po patirtų traumų ar komplikuotais atvejais. Tačiau tyrimai rodo, kad įvairūs stuburo pakitimai radiologinių tyrimų metu nustatomi ir tiems žmonėms, kurie visiškai nesiskundžia nugaros skausmu.

Pavyzdžiui, net 37 proc. dvidešimtmečių ir net 96 proc. aštuoniasdešimtmečių turi įvairių stuburo degeneracijos požymių ir visiškai nesiskundžia skausmu. Taip pat tyrimai atskleidžia, kad net 30 proc. dvidešimtmečių ir 84 proc. aštuoniasdešimtmečių turi išsigaubusius stuburo diskus arba stuburo išvaržas ir nejaučia skausmo. Tai rodo, kad skausmo priežastis dažnai yra raumenų disbalansas, padidėjusi raumenų įtampa. Tikslią nugaros skausmo priežastį visada padės nustatyti gydytojas reabilitologas ar kineziterapeutas, kurie prireikus rekomenduos kreiptis į kitus specialistus ar atlikti radiologinius tyrimus.

Mitas Nr. 6. „Reikia vengti kelti sunkius daiktus, sportuoti keliant didelį svorį“

Kineziterapeutė S. Povelauskienė atkreipia dėmesį, kad šios rekomendacijos tinka esant rimtam stuburo pažeidimui arba pirmosiomis savaitėmis po atliktos operacijos, tačiau kitais atvejais nugaros skausmas neturėtų sustabdyti nuo įprastinių fizinių veiklų. „Priešingai, taisyklingas svorio kėlimas pamažu didinant keliamą svorį gali sustiprinti nugaros raumenis ir padėti išvengti jos skausmo ir atvirkščiai – ilgalaikis judesių varžymas ir fizinio aktyvumo stoka gali didinti skausmą“, – pastebi kineziterapeutė ir rekomenduoja dėl svorio kėlimo pratimų pasikonsultuoti su specialistu, kuris padėtų išmokti taisyklingų judesių.

Mitas Nr. 7. „Diagnozavus stuburo išvaržą, vienintelis kelias – operacija“

„Išvarža, protrūzija, osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų plonėjimas – tai tik kelios iš grėsmingai skambančių diagnozių, kurios neretai yra įprasta senėjimo proceso dalis, tačiau nebūtinai nugaros skausmo priežastis. Tyrimai rodo, kad net 50–60 proc. žmonių, vyresnių nei 60 m., radiologinių tyrimų metu aptinkama stuburo degeneracinių požymių ir išvaržų, tačiau anaiptol ne visi jie kenčia dėl nugaros skausmo.

Dažnai esant nugaros skausmui pakanka pasikonsultuoti su kineziterapeutu, atlikti laikysenos, raumenų testavimą, patikrinti judesių varžymo kryptis. Daugeliu atvejų pakanka ir kelių susitikimų su specialistu bei namuose atliekamų pratimų sumažinti ir suvaldyti nugaros skausmą. Chirurginės operacijos dažniausiai atliekamos rimtų traumų ar pažeidimų atvejais arba kai išvarža gali sukelti negrįžtamų pažeidimų, pavyzdžiui, stipriai trikdo inervaciją, dėl ko vystosi nejautra arba stiprus ir ilgalaikis judesių apribojimas“, – pasakoja S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 8. „Išvarža visam gyvenimui“

Pasak kineziterapeutės, tyrimai rodo, kad net 2/3 išvaržų be išsigaubimų jau per kelis mėnesius išnyksta savaime, o per ilgesnį laiką – ir daugiau. Taigi, jeigu prieš kelerius metus jums buvo diagnozuota išvarža, tikimybė, kad ji vis dar tebėra – gana nedidelė. Tačiau kodėl tebekamuoja skausmas?

„Manoma, kad esant išvaržai vyksta uždegiminis procesas aplinkiniuose audiniuose, kurie lieka įsijautrinę ilgesnį laiką, ypač tais atvejais, kai apribojama fizinė veikla. Būtent fizinis aktyvumas pabrėžiamas kaip vienas efektyviausių, padedančių įveikti nugaros skausmą. Kaip tai daryti taisyklingai, gali patarti gydytojas arba kineziterapeutas“, – sako S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 9. „Šiluma ir masažas mažina skausmą, taigi ir gydo“

Kineziterapeutės teigimu, šios priemonės puikiai tinka laikinai numalšinti skausmą, taip pat kaip papildomos priemonės nugaros skausmui gydyti. „Tiek masažas, tiek šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, dėl ko sumažėja ir skausmas. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią teigiamą efektą galima pasiekti kompleksiškai derinant įvairias priemones, tarp jų – fizinius, tempimo, judesių kontrolės pratimus, masažą ir šilumos procedūras. Vis dėlto kaip jas tinkamai suderinti, pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju reabilitologu arba kineziterapeutu“, – sako kineziterapeutė S. Povelauskienė.

Mitas Nr. 10. „Nugarą skauda dėl amžiaus“

„Senėjimas iš tiesų turi įtakos stuburui – su amžiumi siaurėja tarpai tarp slankstelių, plonėja tarpslanksteliniai diskai, atsiranda stuburo išvaržų, artrozių, ataugų. Tačiau šie pakitimai ne visada turi tiesioginį ryšį su nugaros skausmu. Daugeliu atvejų žmonės nejaučia skausmo. Nugaros skausmas dažniausiai pasireiškia ne senatvėje, kaip dažnas mano, o 35–55 m., kai žmogus dar kupinas jėgų. Daugelis mokslininkų taip pat teigia, kad amžius nėra rodiklis susitaikyti su nugaros skausmu, o fizinis aktyvumas gali ne tik padėti išvengti jos skausmo, bet ir atitolinti kitas su senėjimu susijusias ligas“, – pasakoja kineziterapeutė S. Povelauskienė.

savaite.lt