Filipas Šnaideris ir požeminės NSO bazės

Ateiviai jau seniai turi požemines bazes Žemėje. Jie sudarė slaptą sutartį su JAV vyriausybe. Jų tikslas – įtvirtinti savo viešpatavimą planetoje, pakeisti žmonių prigimtį ir paversti juos būtybėmis su tam tikromis užprogramuotomis. Šią neįtikėtiną programą viešai demaskavo amerikiečių inžinierius Filipas Šnaideris.

Skerdynės Dalse

Filipas (Filas) Šnaideris gimė 1947 metų balandžio 23 dieną. Jo tėvas Oskaras tarnavo povandeniniame laive ir įsigudrino kovoti ir už Vokietiją, ir už Jungtines Amerikos Valstijas. Be to, anot gandų, jis dalyvavo Filadelfijos eksperimente, per kurį šimtų žmonių akyse pradingo didžiulis JAV karinių jūrų pajėgų kreiseris su visu ekipažu.

Pats Filas baigė aukštuosius inžinerijos mokslus, dirbo inžinieriumi geologu, inžinieriumi statybininku, užsitarnavo rimto ir patikimo profesionalo reputaciją. Netrukus jis pradėjo dirbti aerokosminėje pramonėje. Aktyviai dalyvavo, statant dvi požemines bazes taip vadinamajai slaptai vyriausybei ir dar 13 karinių bazių giliai po žeme. Šnaideris bendradarbiavo su JAV specialiosiomis tarnybomis, turėjo prieigą prie 3-iojo slaptumo lygio informacijos.

1979 metais Šnaideris buvo išsiųstas į slaptą bazę netoli Dalso miesto (Naujosios Meksikos valstija). Bazė turėjo kelis lygius ir ėjo 2,5 mylios gilyn į žemę. Statybininkai turėjo ją dar praplėsti ir pagilinti. Šiaip tai įprastas reikalas. Tačiau Filą nustebino daugybė “žaliųjų berečių” (t.y. specialiųjų tarnybų atstovų), saugančių objektą.

Iš pradžių brigada išgręžė keturis didelius gręžinius. Šnaideris leidosi į juos, tyrė uolienas, sprendė dėl sprogdinimo tipo ir sprogmenų kiekio. Sprogdinimas buvo reikalingas požeminėms ertmėms praplėsti.

Besileisdamas į ketvirtą gręžinį, Filipas pateko į didžiulę tuštumą uolienoje. Netikėtai iš tamsos pasirodė dvimetrinė pilka būtybė. Anot Šnaiderio, ji atrodė baisiai. Be to, “dvokė baisiau, negu pats šlykščiausias šiukšlynas”. Už šios pabaisos nugaros šmėkščiojo dar kelios panašios pabaisos. Iš pradžių Filas sustingo iš netikėtumo, bet paskui atsigavo, stvėrė pistoletą ir šovė į monstrą. Tas negyvas krito ant žemės. Šnaideris spėjo nukreipti ginklą ir į antrą pabaisą, bet kartu su šūviu ta spėjo padaryti rato pavidalo judesį prieš krūtinę. “Kitą akimirką, - vėliau prisiminė Filas, - į mane trenkė mėlynas spindulys ir tikrąja to žodžio prasme pačirškino kaip kokią žuvį”. Tas galingos energijos spindulys nudegino kelis Šnaiderio kairės rankos pirštus ir paliko baisias žaizdas ant krūtinės. Apdegė ir avalynė bei pėdos. Vyras griuvo ant žemės kartu su antra nušauta pabaisa.

Tuo metu urve prasidėjo aršus susišaudymas tarp pilkųjų būtybių ir “žaliųjų berečių”, kurios nusileido į gręžinį paskui Šnaiderį. Vienas iš specialiųjų pajėgų karių sugriebė sąmonę praradusį Filą, įtraukė į keltuvą ir paspaudė mygtuką, kad iškeltų jį į viršų. Bet netrukus ir pats krito, mirtinai sužeistas baisaus paslaptingų būtybių ginklo.

Požeminis mūšis buvo neilgas ir tapo tikra katastrofa žemiečiams. Tą dieną žuvo daugiau kaip 60 žmonių, išgyveno vos trys, įskaitant patį Šnaiderį. Du ir dabar gyvena Kanadoje senelių namuose, juos saugo šios šalies vyriausybė. Amerikos piliečiai neturi teisės bendrauti su jais. Kitos pusės praradimai buvo minimalūs.

Konflikto priežastys

Kokia buvo konfrontacijos Dalse priežastis? Filas Šnaideris laiko šį incidentą nelemtu atsitiktinumu. Neva statybininkai, gręždami gilų gręžinį, netikėtai pataikė į seną nežemiškos rasės bazę, kuri buvo po amerikiečių karine baze. Bet jis, matyt, nebuvo pakankamai informuotas apie tikrąjį savo misijos tikslą. Iš tikrųjų specialiosioms tarnyboms būtinai reikėjo patekti į septintą, giliausią, bazės lygį. Apie jo egzistavimą jie žinojo tik tai, kad jis buvo uždarytas žemiečiams.

Anot kitos versijos, žmonės iš NSO pavogė “nulinės energijos” išskyrimo prietaisą ir nenorėjo atiduoti. Tada ateiviai įkaitais paėmė 44 laboratorijos darbuotojus ir iškėlė savo reikalavimus. Atvyko “Deltos” būrio specialistai, ir viskas baigėsi mirtinomis šaudynėmis.

O trečioji versija sako, kad taip JAV vyriausybė nusprendė nubausti ateivius už Greados sutarties pažeidimą.

Greados susitarimas

1933 metais Jungtinėse Valstijose buvo įkurta speciali tarnyba, kuri turėjo užsiimti NSO problemomis. Po dvejų metų vyriausybei ji pateikė faktus ir liudijimus, kurie įrodė ateivių buvimą Žemėje. Per kitus 20 metų šios tarnybos darbuotojai bandė užmegzti kontaktus su ateiviais ir išsiaiškinti jų ketinimus. Galiausiai 1954 metų vasario 20-21 d. JAV prezidentas D. Eizenhaueris susitiko su nežemiškos civilizacijos atstovais. Bet pirmas blynas prisvilo - ateiviai ne tik atsisakė perduoti žemiečiams kokias nors aukštąsias technologijas, bet ir pareikalavo nutraukti tam tikrų ginklų rūšių kūrimą. JAV nesutiko stabdyti savo karinių projektų, nes negalėjo užtikrinti, kad jų pavyzdžiu paseks visas likęs pasaulis, pirmiausia Sovietų Sąjunga.

Kontaktai buvo tęsiami, ir galiausiai buvo sudaryta Greados sutartis. Jos turinys buvo toks:

- ateiviai nesikiša į Žemės gyventojų reikalus;

- žemiečiai (JAV vyriausybė) laiko paslaptyje ateivių buvimo Žemėje faktą;

- ateiviai padeda vystyti techniką (tik amerikiečiams);

- ateiviai gali naudoti mokslo tikslams žmones ir gyvūnus. Žmonės po tyrimų turi grįžti atgal, o prisiminimai apie kontaktus su ateiviais turi būti ištrinti iš jų atminties.

Po šios sutarties sudarymo JAV teritorijoje buvo pastatyta 130 požeminių bazių, kuriose amerikiečiai įsisavindavo nežemiškas technologijas, o ateiviai atlikdavo savo eksperimentus su “žmogiškąją medžiaga”. Didžiausia bazė buvo Dalse.

Laikui bėgant, ateiviai pradėjo vis dažniau pažeidinėti Greados susitarimą. Nors jie ir toliau perduodavo kai kurias technologijas, o dauguma Amerikos gynybos pramonės pirmaujančių techninių naujovių padarytos su jų pagalba, tačiau tuo pačiu metu vis daugiau žmonių ėmė dingti be pėdsakų.

Žmonės narvuose

Baisią informaciją apie tai, kas dedasi Dalso bazėje, paskelbė buvęs saugumo tarnybos darbuotojas Tomas Kastello. Bazėje kartu dirbo ir žmonės, ir ateiviai - taip vadinamieji “pilkieji”. Pagrindinės jų veiklos kryptys - atkuriamoji nežemiškos technologijos inžinerija, žmogaus proto kontrolės metodai ir eksperimentai genetikos srityje (įskaitant klonavimą bei žmonių ir ateivių hibridų kūrimą).

Dalso bazėje buvo septyni lygiai. Ateiviai buvo užėmę pačius giliausius - nuo penkto iki septinto. Kastello tvirtino, kad žmonės ateiviams buvo tik bandomieji pavyzdžiai, kaip laboratoriniai gyvūnai, naudojami genetiniams tyrimams ir eksperimentams. Anot vyro, septintas lygis - pats baisiausias. Ten buvo šaldytuvas, kuriame buvo užšaldyti keli tūkstančiai kūnų ir atskiros kameros su įvairiais užšaldytais žmonių vidaus organais. Čia buvo ir humanoidų embrionų įvairiose vystymosi stadijose, kurie plaukiojo specialiuose induose, sandėlis. Kastello dažnai matė žmones narvuose, kurie šaukėsi pagalbos.

Per daug žinojo

Apšvitintas ateivio ginklu per kovą Dalse Filas Šnaideris vėliau susirgo vėžiu. Kovodamas su šia bėda, jis nusprendė, kad žemiečiai turi žinoti visą tiesą apie ateivius. 1994 metais Filas nutraukė santykius su Amerikos specialiosiomis tarnybomis ir sugrąžino joms visus savo apdovanojimus. Jis pradėjo rengti demaskuojančius susitikimus Amerikoje, Anglijoje, Japonijoje. Kalba ėjo apie požemines bazes,
superslaptas nežemiškas technologijas ir grėsmę visai žmonijai, kurią kelia ateiviai bei jų parankiniai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Visi jie siekia įvesti naują pasaulio tvarką, kai vyraus ateiviai ir nedidelis Žemės aristokratijos sluoksnis, o daugumai žemiečių numatytas beteisių vergų savojoje planetoje likimas.

Į Šnaiderio gyvybę buvo ne kartą kėsintasi. 1996 metų sausio 17 dieną jis buvo rastas negyvas savo name Vilsonvilio mieste (Oregono valstijoje). Filas gulėjo ant grindų, o aplink jo kaklą buvo apvyniota lyg tai fortepijono styga, lyg tai elektros laidas (čia parodymai skiriasi). Oficiali mirties priežastis buvo nurodyta savižudybė, nors, anot kai kurių liudijimų, ant kūno matėsi kankinimų žymių. Yra ir policijos ataskaita, kurioje rašoma, kad Šnaiderį nušovė policininkai, kurie atėjo aiškintis dėl daugybės nesumokėtų mokesčių ir baudų. Neva bendraudamas su jais, Filas ėmė elgtis agresyviai, griebėsi ginklo ir nepaliko pasirinkimo teisėsaugos atstovams. Matome, kad nesutapimų šioje byloje netrūksta. Greičiausiai Amerikos specialiųjų tarnybų atstovai tiesiog pašalino Šnaiderį, nes jis per daug žinojo.

Beje, Šnaideris jau 1990 m. šiame įraše kalbbėjo apie adrenochromą.