Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2020 » Sausio » 15

Galimai įminta brangiausio paveikslo istorijoje paslaptis

Mokslininkai mano įminę vieną iš keisčiausių Leonardo da Vinci tapybos paslapčių – dėl ko stiklo rutulys paveiksle „Salvator Mundi“ (nutapytame apie 1500 metus) neiškraipo ir neatspindi šviesos spindulių, kaip galima būtų tikėtis iš normalaus stiklinio rutulio, rašo „Live Science“.

Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas rodo, kad paveiksle matomas Jėzus laiko ne vientisą krištolo rutulį, o tuščiavidurį stiklo lukštą, kuris iš tiesų ir atrodytų lygiai taip, kaip nutapė L. da Vinci.

Tuščiavidurio rutulio hipotezę jau anksčiau buvo iškėlę meno istorikai (nors būta ir alternatyvių hipotezių, tokių kaip akmens kristalo apskritimas). Tačiau dabar pažangus 3D modeliavimas parodė, kad L. da Vinci paveiksle labai tiksliai atvaizduotas tuščiaviduris stiklinis objektas.

„Salvator Mundi“ - vienas paslaptingiausių da Vinci paveikslų

„Salvator Mundi“ - vienas paslaptingiausių da Vinci paveikslų ©Leonardo da Vinci

„Mūsų eksperimentai parodė, kad optiškai tikslus trimačio vaizdo generavimas, kokybiškai atitinkantis paveikslo vaizdą, iš tiesų yra įmanomas naudojant tokias medžiagas, šviesos šaltinius ir mokslo žinias, kurie buvo prieinami L. da Vinciui apie 1500 metus“, – savo išvadose rašo mokslininkai.

Paveiksle „Salvator Mundi“ (išvertus iš lotynų k. – „Pasaulio gelbėtojas“) už rutulio matomos Jėzaus mantijos klostės nėra nei iškraipytos, nei padidintos, o ant paviršiaus matomi trys balti taškai. Kai kurie istorikai kėlė hipotezę, kad L. da Vinci šį rutulį tyčia nupiešė nerealistiškai.

Tačiau panaudojus kompiuterinės grafikos metodą, vadinamą atvirkštiniu atvaizdavimu (angl. inverse rendering), kuriame vaizdo trimatės detalės yra ekstrapoliuojamos iš atvaizdo dvimačių elementų, mokslininkai sugebėjo atkurti, ką tiksliai L. da Vinci piešė prieš 500 metų.

Taigi, šiuolaikinių mokslininkų skaičiavimais, rankoje laikomo rutulio spindulys buvo 6,8 cm, jis buvo ištiestas per 25 cm į priekį nuo pagrindinio paveikslo subjekto. Analizės rezultatai rodo, kad rutulio stiklo sienelė negalėjo būti storesnė nei 1,3 mm.

Paveiksle matomi šešėliai rodo, kad tapant buvo naudojamas stiprus šviesos šaltinis iš viršaus ir bendresnė išsibarsčiusi šviesa. Šis kompiuterinis modeliavimas dar nebuvo įvertintas recenzentų, bet jis iš esmės atitinka viską, kas atvaizduota ant drobės.

Pagal Jėzaus mantijos raukšles, matomas už rutulio, mokslininkai daro išvadą, kad L. da Vinci gerai išmanė stiklo rutulių poveikį vaizdui. Be to, yra žinoma, kad šis įvairių sričių genijus tuo metu studijavo optiką. Dauguma klosčių yra neiškraipytos, bet viena iš jų už rutulio atrodo kiek kitaip, nei atrodytų be jo.

Pilnaviduris rutulys (A) ir tuščiaviduris (B).

Pilnaviduris rutulys (A) ir tuščiaviduris (B). ©Tyrimo autorių nuotrauka.

„Salvator Mundi“ paveikslas 2017 metais Niujorko „Christie's“ aukcionų namuose buvo parduotas už 450 mln. JAV dolerių ir iškeliavo į Abu Dabį – tai buvo brangiausiai parduotas paveikslas pasaulio istorijoje. Šį meno kūrinį iki šiol dengia neatsakytų klausimų skraistė – pavyzdžiui, kai kurie istorikai teigia, kad L. da Vinci tik šiek tiek prisidėjo prie kai kurių paveikslo dalių tapymo arba tai yra apskritai ne jo paveikslas.

Bet faktas, kad vaizdas stiklo rutulyje atkurtas tiksliai, sustiprina pagrindą manyti, kad L. da Vinci indėlio šiame paveiksle visgi esama ir kad tapytojas, skulptorius bei mokslininkas pasinaudojo savo optikos bei šviesos žiniomis kurdamas tikrovišką atvaizdą.

„Ši analizė parodo, kad Leonardo suprato šias optines tuščiavidurių rutulių savybes ir žinojo, kaip išvengti dėmesį atkreipiančių vaizdo iškraipymų subjekto mantijos klostėse“, – savo mokslinio darbo aprašyme teigia jo autoriai.

Šiuo metu su darbu galima susipažinti publikavimui parengtų mokslinių straipsnių saugykloje „arXiv“.

Publikuoja: 15min.lt

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Visi svetainės pateikti straipsniai, sveikatos patarimai yra pramoginio pobūdžio iš interneto platybių. Prieš naudodami patarimus, pasitarkite su tos srities specialistu. Svetainė neatsako už duomenų tikslumą. Visos teisės apsaugotos.
Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
28.01.2020 laikas 13:20 Interaktyvus žemėlapis, kuris padeda sekti koronaviruso plitimą
Kinijoje naujo koronaviruso aukų skaičius perkopė šimtą, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 4500. Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame galima rasti daugybę informacijos apie viruso plitimą visame pasaulyje, skelbia „Business ...

Skaityti daugiau

28.01.2020 laikas 13:12 15 tūkstančių metų senumo ledyne aptikti net 28 senovės virusai
Sausio mėnesio pradžioje jie paskelbė pranešimą, kuriame išsamiai aprašė, kaip 15 000 metų senumo lede aptiko 28 naujas virusų grupes. Mokslininkai perspėjo, kad dėl klimato pokyčių senovės virusai gali tapti ir šiuolaikinio pasaulio problema....

Skaityti daugiau

28.01.2020 laikas 11:21 5 įdomūs faktai apie alyvuogių aliejų
Alyvuogių aliejus yra mėgstamas visame pasaulyje dėl savo unikalaus skonio ir neabejotinos naudos. Ji giria visi, kas netingi – ir virėjai, ir gydytojai, ir kosmetikos gamintojai. Jis reikalingas, gaminant maistą, atjaunina kūną, pagerina odos kokybę, normalizuoja cholesterolio lygį kraujyje, yra na...

Skaityti daugiau

28.01.2020 laikas 10:31 10 didžiausių pandemijų istorijoje
Mokslininkai ir medicinos tyrėjai po daugelio metų rado tikslų apibrėžimą, kas yra pandemija ir kuo ji skiriasi nuo epidemijos, tačiau visi sutinka su tuo, kad žodis apibūdina plačiai paplitusią ligą, viršijančią įprastas sveikatos normas konkrečiame geografiniame regione. Cholera, buboninis maras, ...

Skaityti daugiau

27.01.2020 laikas 21:28 Kiek Žingsnių Per Dieną Reikia Nueiti?
Laikoma, kad kelyje į sveikatą ir gerą savijautą kasdien reikėtų nueiti 10 000 žingsnių, tačiau vienas naujas tyrimas demonstruoja, kad galima nueiti mažiau ir gauti tokios pat naudos.

Skaityti daugiau