“Gyva” mergaitės skulptūra, sukurta XIX amžiuje

Voroncovo rūmai Kryme yra labai paslaptingas statinys. Čia keistai susipina daug stilių, o pastatas nuostabiai dera su aplink esančiu parku. Bet skulptūros rūmų Žiemos sode yra dar paslaptingesnės. Viena iš jų, vaizduojanti mergaitę su vasarine suknele, padaryta taip talentingai, kad net sunku patikėti, jog ji sukurta naudojant plaktuką ir kaltą. Kas ne taip su šia puikia devynioliktojo amžiaus skulptūra?

Gyvos akys ir odos poros

Iš pirmo žvilgsnio ji niekuo nesiskiria nuo kitų skulptūrų: paprasta maža mergaitė, tarsi sustingusi žaidimo akimirką. Pasigrožėjome ja ir einame apžiūrėti kitų grožybių.

Tačiau priėjus arčiau ir apžiūrėjus atidžiau, galima pamatyti detalių, kurios priverčia suabejoti, kad skulptūra sukurta XIX amžiuje visiems žinomu būdu.

Statula padaryta ne iš gipso, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o iš balto marmuro. Laikoma, kad žmonių figūros buvo padarytos iš vientiso luito, visi darbai buvo atliekami rankomis. Tokia skulptūra turėjo būti kuriama ne vienerius metus, nes matome tikrą šedevrą, kuriam sunku surasti analogų.

Pirmiausia stebina tai, kaip meistras sugebėjo sukurti vaiko akis, kurios tiesiogine to žodžio prasme šviečia. Jose puikiai galima įžiūrėti smulkiausius elementus: vokus, rageną ir, tik įsivaizduokite, net vyzdžius. Ragena skaidri, su gyslutėmis, apsupta tamsios aureolės. Tokias akis galima matyti tik nuotraukose, bet tikrai ne ant akmeninių skulptūrų. Jei pamenate, senovės graikų skulptūros turi taip vadinamas “aklas” akis, be vyzdžių, nes išskobti tokius elementus nebuvo įmanoma. Nepaprastai talentingai padaryti ir antakiai, plaukai, kuriuose matoma kiekviena sruogelė, duobutės lūpų kampučiuose.

Maža to, atidžiai apžiūrėjus, ant vaiko odos galima pamatyti net poras, o dešinę ranką ties alkūne puošia rauplė. Nė vienas meistras, net ir pats talentingiausias, nesiimtų daryti porų ant marmurinės figūros. Kaip bebūtų keista, tai neįmanoma ir techniškai, net ir mūsų laikais.

Ant suknelės matomas kiekvienas siūlas.

Plaktukas ir 3D-spausdintuvas

Eikime toliau: mergaitės drabužiai atrodo dar paslaptingiau. Jie - tarsi iš realaus gyvenimo: palamdyti, su raukšlėmis. Kam XIX amžiaus skulptoriui reikėjo taip tiksliai perteikti sulamdyto audinio struktūrą? Tai neįtikėtinai sunku, juk jis dirbo su kaltu ir rėžtuku.

Randelis, apgamas ant odos, mašininės siūlės

Ant suknelės buvo ne tik klostės, bet ir kitos keistos detalės. Krašte aiškiai matosi dviguba mašininė siūlė, galima net įžiūrėti kiekvieną dygsnį. Kaip skulptorius galėjo pasiekti tokio tikslumo ir kam jam išvis to reikėjo, dirbant su marmuru? Suknelės apačią puošia nėriniai, kurie sukurti stulbinančiai aiškiai. Matosi kiekviena skylutė, kiekvienas randelis. Ties keliais mergaitė laiko drabužį suėmusi į raukinuką, o nėriniai kabo susimetę į dideles kaskadas. Jų viduje matyti raštai su karpiniais, visos siūlelės ir klostelės. Ir visa tai žmogus metų metais pjaustė iš vientiso marmuro gabalo? Kaip manote, ar tai išvis įmanoma?

Yra versija, kad ši ir kitos panašios skulptūros su tokiomis stulbinančiomis detalėmis buvo išspausdintos su labai kokybiškais

3D-spausdintuvais arba analogiška įranga. Nėra abejonių, kad nežinomos civilizacijos, palikę po savęs tokius šedevrus, buvo pasiekę gerokai aukštesnį technologinio išsivystymo lygį, negu mes. Tai patvirtina ir Egipto piramidės, prie kurių buvo rasti sunykusios technikos likučiai, ir kiti keisti radiniai: milžiniška siena vandenyno dugne, varžteliai ir krumpliaračiai, kuriems milijonai metų.