Gintaro rūgštis padeda nuo ligų

Dar visai neseniai duomenys apie gintaro rūgšties savybes buvo visiškai įslaptinti, nors apie ją buvo žinoma gana seniai, tiesa, dažniausiai ji būdavo minima kaip viena iš gintaro formų. Paslaptingumas teisintas tuo, jog gintaro rūgštis buvo naudojama kosmonautų, povandeninių laivų ekipažų, specialiosios paskirties būrių rengimo ir reabilitacijos metu, tai yra ją pasitelkdavo ten, kur nuolat reikėjo ištverti didžiulius fizinius ir psichologinius krūvius. Gintaro rūgštis per trumpą laiką gali suteikti organizmui „superjėgos“, „superenergijos“ organizmui, nualintam didelių fizinių krūvių ir nuolatinių stresų.

Pagrindinis gintaro rūgšties šaltinis - gintaras. Esant 250-300о С temperatūrai jis išsilydo ir pradeda virti. Jį distiliuojant atskiriamas tamsiai raudonas gintaro aliejus, kristalinė gintaro rūgštis bei gintaro kanifolija. Įvairių rūšių gintare yra nuo 2,5 iki 8% gintaro rūgšties. Sveiko žmogaus organizme kasdien pasigamina apie 200 g gintaro rūgšties, kurią jis sunaudoja savo reikmėms. Ką bevalgytume – baltymus, riebalus ar angliavandenius – visi jie virsta organinėmis Krebso ciklo rūgštimis. Krebso ciklas, kvėpavimo grandinė ir energijos akumuliacijos sistema yra mitochondrijose – ląstelių organelėse, atliekančiose svarbiausio energijos šaltinio vaidmenį. Mitochondrijas dar vadina ląstelės energijos stotimis. Būtent mitochondrijose sudega įvairių rūšių medžiagos, iš jų į organizmo audinius kaip universalus energinis kuras visiems darbams ir sintezei tiekiama ATF. Būtent mitochondrijose susidaro ir vėlesnėse reakcijose panaudojama daugiausia gintaro rūgšties. Kai deguonies pakanka, visos organinės rūgštys (per parą organizme pasigamina apie 5 litrus druskos rūgšties ir 1 litras acto rūgšties) sudega specializuotose ląstelių organelėse – mitochondrijose, naudojant deguonį iš oro. Ta gintaro rūgštis, kuri susidaro mitochondrijose, akimirksniu ir sudega mitochondrijose. Ne mitochondrijose, ne ląstelėse, kraujotakoje gintaro rūgšties beveik nėra. Jos atsiranda už mitochondrijų ribų tada, kai visiškai nėra deguonies arba kai kurioje nors audinio dalyje išsivysto stipri hipoksija. Pavyzdžiui, narams sunkiai ir intensyviai dirbant, kai akivaizdžiai trūksta energijos. Vadinasi, gintaro rūgštis kraujotakoje – tai signalas, kad kurioje nors kūno vietoje nebeliko energijos išteklių arba trūksta deguonies.

Oksidacijos reakcijų ir energijos mainų sutrikimai pirmiausia paliečia ląstelės paveldėjimo aparatą, ląstelės DNR prasideda mutacijos. Yra atskira ligų klasė, kurios vadinamos mitochondrinėmis. Tai ligos, susijusios su nervų sistemos pakrikimu – Alzhaimerio sindromas, Parkinsono liga, ir kitos, vienaip ar kitaip susijusios su audinių pažeidimu – kardiomiopatija, raumenų distrofija, diabetas ir kt. Čia padėti gali tik natūralūs, gamtiniai antioksidantai. Geriausias iš jų – gintaro rūgštis. Ją galima vartoti kaip stiprų, labai veiksmingą ir kryptingai mitochondrijas veikiantį antioksidantą. Gintaro rūgštis gerina visą medžiagų apykaitą, padeda pašalinti negyvas ląsteles, toksinus, gerina audinių ir organų aprūpinimą krauju. Vadinasi, gintaro rūgštis veikia kaip organizmą jauninanti priemonė. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Vietoje vaistų nuo širdies, skrandžio, kepenų, taip pat ir nuo senėjimo – viskas viename – gintaro rūgštyje!

Gintaro rūgšties poveikio spektras tiesiog fantastiškas: ji stimuliuoja nervų sistemą, stiprina inkstų ir žarnyno veiklą, vartojama kaip priemonė nuo stresų, uždegimų ir apsinuodijimų. Ji padeda gydyti įvairių rūšių anemijas, ūmų radikulitą, lėtines širdies ir kraujagyslių ligas (vainikinių arterijų aterosklerozę ir miokardo infarkto pasekmes). Ypač gerai gintaro rūgštis padeda tiems, kuriuos vargina širdies raumens patologija. Pati rūgštis – visiškai nekenksminga, organizme nesikaupianti medžiaga.

Į medicininę tulžį įdėjus šiek tiek gintaro rūgšties, galima dėti tokius kompresus ant sutrenkimų ir trauminių pažeidimų – sukietėjimai greitai išsiskaido.

Gintaro rūgšties įtrynimai ramina skydliaukės uždegimus (tik gerokai dvokia…).

Taip pat galima nešioti gintaro karolius ir vartoti gintaro rūgštį.

Sergantiems diabetu, nutukusiems žmonėms gintaro rūgštis padeda nuo ketoninių medžiagų sukeltos acidozės. Preparatas gerina darbingumą ir šalina metabolinę acidozę.

Gintaro rūgštis skatina organizme insulino gamybą, didina organizmo atsparumą ir skatina jį patį savo jėgomis normalizuoti medžiagų apykaitą.

Pastebėta, kad gintaro rūgštis malšina uždegimą sergant hepatitu ir kepenų ciroze, vėžinėmis kepenų ligomis. Ji padidina kitų vaistų veiksmingumą 40%, o kepenų ląstelių prisotinimas deguonimi padidėja 60 kartų! Padeda sergantiems tulžies pūslės akmenlige, skatindama druskų šalinimą, skaldo akmenis ir užtikrina kepenų drenažą. Pagerėja visi kepenų biocheminio aktyvumo rodikliai.

Gintaro rūgštis pagreitina alkoholio sudeginimo organizme procesą ir greitai pašalina pagirių sindromą (tik dozės reikia didesnės – 8-12 tablečių per dieną).

Gintaro rūgštį galima sėkmingai vartoti, jei norime paveikti inkstų ląsteles. Pastebėta, kad sergant pielonefritu (inksto ir geldelės uždegimu) ji slopina uždegimą. Be to, gintaro rūgštis padeda sergantiems inkstų akmenlige, sustiprindama druskų šalinimą ir tirpdydama akmenis. Kadangi gintaro rūgštis sustiprina kitų vaistų poveikį, jų dozę galima mažinti.

Gintaro rūgštis teigiamai veikia visą žmogaus organizmo vidinę vandens terpę, todėl ją galima vartoti norint pagerinti vietinę kraujotaką, nes ji tarsi pagreitina kraujo tekėjimą, valo iš kraujagyslių druskas, malšina uždegimus.

Ši savybė praverčia gydant mazginį venų išsiplėtimą, malšinant uždegimus, atkuriant venų vožtuvų darbą. Ji puikiai tinka aterosklerozei, hipertonijai, išeminei širdies ligai, aritmijai gydyti.

Gintaro rūgšties preparatai sėkmingai naudojami kompleksiniame kraujotakos sutrikimų gydyme, ypač po insulto, infarkto, sergant išemine širdies liga ir kt., jie gerina kraujotaką kapiliaruose, hipoksijos sąlygomis sumažėja nervinių ląstelių deguonies poreikis.

Gintaro rūgštis sureguliuoja histamino ir serotonino kiekį kraujyje ir gerina mikrocirkuliaciją organuose bei audiniuose, neveikdama arterinio kraujospūdžio ir širdies darbo rodiklių. Veikiant gintaro rūgščiai, širdies kraujotaka pagerėja, ji ramiau reaguoja į didesnius fizinius krūvius. Tuo sėkmingai gali pasinaudoti sportininkai, kurie be dopingo ir šalutinių reiškinių galėtų padidinti savo ištvermę.

Gintaro rūgštis nepakeičiama gydant moterų lyties organų uždegimus. Čia ji pasitelkiama kaip aktyvus biologinis stimuliatorius. Sėkmingai gydo:

а) kolpitą – makšties gleivinės uždegimą, sukeltą infekcijos, medžiagų apykaitos

sutrikimo, hormonų trūkumo (ankstyvas klimaksas, pašalintos kiaušidės, senatvinis amžius). Per ankstyvas klimaksas dažniausiai būna susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimu, todėl čia padeda gintaro rūgštis.

b) gimdos kaklelio eroziją – padeda išgyti be randų susidarymo.

c) taip pat gintaro rūgštis labai veiksminga gydant mastopatiją, cistas, miomas ir nevaisingumą.

Šis veiksmingumas, ko gero, susijęs su tuo, jog stabdomas patologinis ląstelių dalijimasis, todėl auglys palaipsniui virsta negyvų ląstelių sankaupa ir iš lėto išsiskaido. Tas pats taikytina ir nevaisingumui, jeigu jis susijęs su sąaugomis mažajame dubenyje.

Vaikų gydymo praktikoje gintaro rūgštis pirmiausia pasitelkiama gydant pneumoniją, net sunkias jos formas, bronchų astmą, alergines reakcijas (taip pat ir sukeltas vaistų). Tokiais atvejais dažniausiai vartojamas 15% natrio sukcinato tirpalas (lotynų k. succus – sultys), skaičiuojant 150 mg/1 kg kūno svorio per parą. Greitai išnyksta plaučių nepakankamumo, hipoksijos (deguonies stokos) reiškiniai, kraujotakos sutrikimai, pagerėja kraujo rodikliai. Daug greičiau pavyksta įveikti kataro reiškinius – kosulį, užkimimą. Keliose klinikose atlikti nepriklausomi tyrimai patvirtino, jog gintaro rūgšties vartojimas sutrumpina mažųjų pacientų gydymo trukmę 5-7 dienomis.

Sergant peršalimo ligomis greičiau praeina sloga (3 dienom greičiau), gerklės uždegimas (4 dienom greičiau), ir vien jau tai apsaugo nuo komplikacijų – bronchitų, pneumonijos.

Gintaro rūgštis labai veiksminga gydant vaikų eksudacinę diatezę, padeda įgauti tvirtą imunitetą.

Onkologija. Pats aktualiausias ir skaudžiausias klausimas!

Tyrimai buvo atliekami Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Biofizikos institute Maskvoje, juose dalyvavo savanoriai. Jiems buvo duodama ne tik gintaro rūgštis, bet ir nustatyta griežta dieta, ypatingas režimas, buvo pasitelktos vaistažolės ir gydomieji gėrimai, gamtinės kilmės vitaminų ir mineralų kompleksas. O juk visa tai iš liaudies medicinos arsenalo! Keletą metų buvo renkami duomenys ir apdorojami jų rezultatai:

• Ligonių, sergančių kiaušinių vėžiu, grupėje, kuriai buvo skiriama gintaro rūgštis,
• mirtingumas siekė 10%, kontrolinėje grupėje (be gintaro rūgšties) – 90%.
• Storosios žarnos vėžiu – atitinkamai 10% ir 80%.
• Gimdos kaklelio vėžiu – 10% ir 80%.
• Krūties vėžiu – 10% ir 60%.

Tą faktą, jog gintaro rūgštis stabdo įvairių rūšių piktybinių navikų augimą, jau pavyko tiksliai nustatyti atliekant tyrimus, jis neprieštarauja šiuolaikiniam moksliniam požiūriui į vėžio kilmę.

Jeigu taikomi standartiniai gydymo metodai – operacija, švitinimas, chemoterapija, - papildomas gintaro rūgšties vartojimas padidina šansus išgyventi 2-3 kartus. Be to, gintaro rūgštis padeda įveikti toksikozes, kurios yra beveik neišvengiamos vėžinių ligų ir jų gydymo palydovės.

Siekiant apsisaugoti nuo alinančio stresų poveikio, sudėtingomis gyvenimo situacijomis, kamuojant nemigai, nuolatiniam nuovargiui – verta vartoti gintaro rūgštį.

Laikantis sveiko gyvenimo būdo organizmas atsinaujina kas 5-7 metus!

Pirmiausia pradeda senti žmogaus ląstelės ir tik vėliau organizme pastebimi kiti su senėjimu susiję pokyčiai. Todėl ir atsinaujinimą (pajaunėjimą) reikia pradėti nuo ląstelių, ir šis procesas trunka lygiai tiek pat, o ne mėnesį kitą, kaip daugelis tikisi.

Gintaro rūgšties vartojimas

Žodžių trūksta šios puikios priemonės pagyroms. Tačiau, kaip sakoma, viskas gerai, kas su saiku.

Geriausias gydomasis poveikis pastebimas tada, kai gintaro rūgštis vartojama trumpai. Tai reiškia, jog organizmui reikiamu laiku, reikiamoje vietoje tiesiog reikia tinkamos gintaro rūgšties dozės, kad jis pats natūraliai pradėtų sveikti. Viskas, ko būna per daug, mums kenkia.

Vartojant stiprius vaistus, antibiotikus, sulfanilamidus, ardančius kepenis, tikslinga visą vaistų vartojimo kursą (dažniausiai tai 7-14 dienų) kartu vartoti ir gintaro rūgštį. O jeigu gydymas vaistais trunka ilgiau nei dvi savaites, geriau padaryti 7 dienų gintaro rūgšties vartojimo pertrauką, vėliau vėl ją gerti. Ji nėra toksiška, nesukelia šalutinių reiškinių, jos beveik neįmanoma perdozuoti. Tik reikia atsižvelgti į tai, jog gintaro rūgštis tonizuojančiai veikia centrinę nervų sistemą, tad padidėjus dirglumui jos reikėtų atsisakyti. Gintaro rūgštis gali padidinti skrandžio sulčių rūgštingumą, todėl sergantiems padidėjusio rūgštingumo sukeltu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige ją reikėtų vartoti atsargiai, o paūmėjimo laikotarpiais visiškai jos atsisakyti.

Profilaktiškai galima gerti po 1-5 tabletes per dieną 1-4 savaites. Geriant ją reguliariai, ilgiau nei 4 savaites, kas 4 dienas reikia daryti dviejų dienų pertrauką.

Gintaro rūgštį būtina gerti tik po valgio!

Ypač svarbu vartoti gintaro rūgštį pavasarį, kai organizmas nusilpęs, taip pat sezoninių orų pokyčių metu, kai nusilpsta imunitetas. Geriant gintaro rūgštį tikimybė susirgti labai sumažėja, net jei tenka slaugyti infekcine liga jau užsikrėtusį ligonį.

O jeigu peršalimas vis dėlto sugriebė, reikia iškart išgerti 2 gintaro rūgšties tabletes, rytą dar 2 tabletes, o vėliau gerti po 1 tabletę 3 kartus per dieną, kol pasveiksite.

1 tabletė jau po 10 minučių praskaidrina ir suaktyvina mąstymą, padeda sutelkti dėmesį, mintis.

Ji geriau už stiprią kavą padeda visiems kūrybinių profesijų žmonėms. O po triukšmingo vakarėlio pagreitina alkoholio suskaidymą, greitai išvaduoja nuo pagirių sindromo.

Geriau vartoti gintaro rūgšties miltelius kapsulėmis, nes tuomet nesudirginama skrandžio gleivinė, preparatas geriau įsisavinamas.

Šiek tiek gintaro rūgšties yra: sename sausame vyne, raugintuose kopūstuose, rūgusio pieno produktuose, juodoje duonoje, gerame aluje, moliuskuose, kai kuriuose vaisiuose ir uogose.

1-2 gintaro rūgšties tabletės gali pakeisti per didelį žmogui kiekį vyno arba 2-3 kg antaninių obuolių ar raugintų kopūstų.

• Daržovių sėklas pamirkius gintaro rūgšties tirpale (60-120 mg/l, mirkyti 12 valandų), jų daigumas pagerėja 60%. Padidėja ir derlingumas, geresnė būna daržovių kokybė.
• Gintaro rūgšties galima duoti visiems paukščių ir gyvūnų jaunikliams (10-20 mg/1 kg svorio), ji tinka ir nėščioms patelėms, nes tuomet atsiveda stipresnius mažylius.

Ir dar. Iš natūralaus gintaro išgaunama gintaro rūgštis 4-6 kartus brangesnė už išgaunamą kitais būdais. Tačiau pirkti verta tik natūralią, nes ir visame šiame straipsnyje kalbama būtent apie ją, nes tik iš jos galima tikėtis maksimalaus rezultato.

Gintaro rūgšties formos yra šios:

1. Gatavas preparatas „Gintaro rūgštis“ – vaistinėse.
2. „Jantavit“ – maisto papildas iš natūralaus gintaro.
3. „Gintaro eliksyras“ – gintaro rūgšties milteliai kapsulėmis. Patogu vartoti turintiems jautrų skrandį.

Yra ir daugybė kitų preparatų, kuriuose gintaro rūgštis derinama su kitais natūraliais priedais, vaistais. Tačiau tai jau farmakologija profesionaliems medikams.

Rašytojas natūropatas Anatolijus Malovičko