Gydomosios juoduogių šeivamedžių savybės ir receptai

Įpusėjus pavasariui, tamsių kamienų miško laukymėse fone akį džiugina švelniai žalios neaukšto krūmo - juoduogio šeivamedžio - šakos. O geltonai balti kvapnūs žiedai, susitelkę į stambias kekes, pritraukia prabudusius vabzdžius. Rudenį juodi blizgantys vaisiai, pilni saldžių sulčių, traukia tuos, kurie žino jų kulinarinę vertę ir gydomąsias savybes.

Juoduogius šeivamedžius sodindavo prie namo, nes buvo manoma, kad jie atbaido piktąsias dvasias ir saugo nuo raganų burtų. Senovėje žmonės tikėjo, kad ant šeivamedžio šakų gyvena angelai, saugantys namų židinį. Ypač šis krūmas buvo vertinamas už gebėjimą gydyti daugelį ligų ir pratęsti gyvenimą. Tai nuostabus augalas! Visas šeivamedis, nuo jaunų lapelių iki šaknų, yra mūsų vaistinė. Uogose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi kraują valančių savybių, stiprina imuninę sistemą, slopina uždegimą. Gydomųjų galių turi ir šviežios, ir džiovintos uogos.

Liaudyje labai populiarus šeivamedžių uogų sirupas: malonaus skonio, turi daug vitaminų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jį galima gerti ir suaugusiems, ir vaikams peršalimo ligų profilaktikai. Be to, įrodyta, kad sirupas turi vėžį gydančių savybių, todėl rekomenduojamas sergant kraujo ligomis (leukozė, limfogranulematozė). Sirupas ruošiamas taip: paimti 1 kg uogų ir 500 g cukraus. Uogas nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 10 minučių, paskui nuvarvinti kiaurasamčiu, išspausti sultis, užvirinti ir iškart nukelti nuo ugnies. Laikyti tamsioje vietoje. Nepamirškite: sirupas yra ir efektyvus laisvinamasis vaistas, todėl profilaktiškai jį vartoti mažais kiekiais: po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną po valgio mėnesį. Paskui daryti 2 savaičių pertrauką.

Gydomosios juoduogių šeivamedžių savybės yra tokios ryškios, kad juos galima naudoti ir kaip pagalbinę priemonę, kovojant su skrandžio vėžiu. Tokiu atveju ligoniui rekomenduojama duoti marmeladą iš uogų. 1 kg uogų reikia 1 kg cukraus ir 1-2 stiklinių vandens. Nuo uogų nuvalyti šakeles ir vaiskočius, uogas susmulkinti arba sumalti mėsmale, įberti cukrų, įpilti vandenį, virti, kol sutirštės. Marmeladas taip pat yra puiki priemonė nuo slogos ir bet kokio peršalimo.

Šeivamedžių uogų antpilas skatino šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. Gydytojai rekomenduoja jį, sergant kepenų, inkstų ligomis, ypač su pabrinkimais. 1 valgomąjį šaukštą uogų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, nukošti. Vartoti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus 15 minučių iki valgio.

Šaltuoju būdu paruoštas uogų antpilas vartojamas, gydant vidurių užkietėjimą: 10 g uogų iš vakaro užpilti stikline šalto virinto vandens, ryte truputį pašildyti, nukošti ir išgerti. Iš džiovintų uogų taip pat galima ruošti kisielių, tai vitamininga ir švelnų laisvinamąjį poveikį turinti priemonė. Jis ruošiamas taip: paimti 1 I vandens, 100-125 g uogų, 4-5 valgomuosius šaukštus cukraus, 4 arbatinius šaukštelius krakmolo, 1/4 arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties (galima ruošti ir be jos). Iš uogų išspausti sultis, likučius užpilti karštu vandeniu, užvirti ir ant mažos ugnies pavirti 15-20 minučių, paskui nukošti. Dalį nuoviro atvėsinti, jame išmaišyti krakmolą, į likusi dalį įpilti cukrų, citrinos rūgštį ir užvirinti. Maišant supilti praskiestą krakmolą ir vėl užvirinti. Truputį atvėsinti, supilti šeivamedžių sultis, išmaišyti ir atvėsinti.

Iš šeivamedžių žiedų ruošiamas nuoviras ir antpilas, kurie turi antibakterinių savybių.

Būtent todėl jie labai gerai padeda, sergant peršalimo ligomis, angina, kvėpavimo takų ligomis. Antpilas ruošiamas taip: 1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilti stikline karšto vandens. Mišinį užvirinti ir ant mažos ugnies kaitinti 15 minučių. Paskui atvėsinti ir vartoti šiltą po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Antpilas naudingas, sergant artritu, podagra, reumatizmu.

Verdančiu vandeniu nuplikyti maišeliai su šeivamedžių žiedais naudojami kaip šutekliai, gydant neuralgiją ir sąnarių ligas. Šeivamedžių žiedus galima maišyti pusiau su vaistinių ramunėlių žiedais.

Sergant inkstų ir šlapimtakių uždegimais, rekomenduojamas toks mišinys: juoduogių šeivamedžių žiedai, paprastųjų jonažolių žolė, vaistinių ramunėlių žiedai. Visų paimti lygiomis dalimis. Antpilo mišinys ruošiamas, kaip ir šeivamedžių žiedų antpilas. Gerti po 1-2 stiklines per dieną.

Šeivamedžių šaknų nuoviras rekomenduojamas kaip navikus gydanti priemonė - įvairios lokalizacijos naujiems dariniams gydyti, taip pat sergant cukriniu diabetu - medžiagų apykaitai reguliuoti. 1 valgomąjį šaukštą smulkintos žaliavos užpilti stikline vandens, vandens vonelėje pavirti pusvalandį, atvėsinti, nukošti. Vartoti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Šeivamedžiai ne tik vartojami į vidų, bet ir naudojami išoriškai, gydant nudegimus ir hemorojų. Tam lapus reikia apvirti piene ir dėti ant pažeistos vietos.

Šeivamedžiai gali būti dauginami sėklomis, sumedėjusiais ir žaliais skiepūgliais. Pavasariniam sodinimui reikalinga 50 dienų stratifikacija, o geriausia sėklas sėti prieš žiemą. Šeivamedžiai gerai padeda kovoti su graužikais. Anksčiau juos sodindavo prie klėties pelėms ir žiurkėms atbaidyti, o šieno kūgius perklodavo šeivamedžių šakomis. Sode augantis augalas nuo šalia augančių krūmų ir medžių atbaido įvairius kenkėjus: ugniukus, obuolinius vaisėdžius ir kt.