Reinkarnacija. Raimondas Moudis: Gydymas Praeitimi

Kiek gyvenimų skirta žmogui? Kokiu pavidalu po mirties mes grįžtame (jei iš viso grįžtame) į Žemę? Pagaliau, ar įmanoma, sužinojus apie tai, kuo buvome praeituose gyvenimuose ir nuo ko mirėme, įveikti įvairius negalavimus šiame gyvenime? Į visus šiuos klausimus bando atsakyti amerikiečių reanimatologas Raimondas Moudis savo knygoje „Grįžimas atgal“. Šios knygos parašymą įkvėpė štai tokie įvykiai.

Prieš 20 metų JAV buvo sukurta terapijos ir buvusių gyvenimų tyrimo Asociacija. Jos veikloje iš pradžių dalyvavo 52 psichiatrai, o šiandien ji jungia šimtus specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Apie tai, kad yra solidi organizacija, rodo per jos veiklos metus išspausdinti daugybė straipsnių, šimtai organizuotų konferencijų, periodiškai leidžiamas “Regresinės terapijos žurnalas”

Baimės priežasčių ieškokite praeityje

Taigi, ar galima gydyti praeitimi? Tyrėjai seniai pastebėjo, kad įvykiai, įvykę praėjusiuose žmogaus gyvenimuose, turi poveikį jo šiandieninei sveikatai, poelgiams ir mąstymo būdui. Pvz., viena iš fobijų - ugnies baimė - gali persekioti žmogų tik todėl, kad vienos iš savo reinkarnacijų metu žuvo gaisre. O baimė skristi lėktuvu galima paaiškinti tuo, kad šiandien gyvenantis žmogus praėjusiame gyvenime nukrito nuo olos, žuvo skrisdamas oro balionu ar net aviakatastrofoje.

Žinoma, Asociacijos atliekami tyrimai ir siūlomi gydymo metodai neatitinka šiuolaikinės medicinos požiūrio. Ne visi medikai tiki reinkarnacija, tačiau faktai - sunkiai paneigiamas dalykas: hipnozės metu nukeliavę į praeitį, pacientai kažkokiu būdu išsivaduoja ne tik iš psichinių, bet ir fizinių negalavimų.

Pažadinti genetinę atmintį

Kokie procesai vyksta hipnozės seanso metu? Apie tai yra keletas teorijų. Viena tokia teorija tvirtina, kad terapeutui pavyksta sužadinti genetinę atmintį, kiti tvirtina, kad tai sielos atmintis, o treti - dėl hipnozės poveikio vienu metu ima veikti paciento sąmonė ir pasąmonė. Kažkada buvo teigiama, kad protas nedaro jokios įtakos organizmo ligoms. Tačiau daugybė Harvardo universiteto mokslininkų atliktų tyrimų parodė, kad laimingi žmonės turi stipresnę imuninę sistemą. Kitas pavyzdys - pyktis gali sukelti kraujagyslių spazmus ir padidinti kraujo krešėjimą. Manoma, kad ir kvėpavimo problemos, pvz., bronchinė astma, turi emocinį pagrindą ir pasireiškia dėl kažkokių negatyvių pergyvenimų. Pastaruoju metu šie mokslininkai vis labiau linksta prie tos nuomonės, kad ir onkologiniai susirgimai susiję su sąmonės ir pasąmonės veikla.

Štai ką rašo šio gydymo metodo sukūrėjas dr. Moudis: “Specialios hipnozės seanso metu daugelis pacientų matė labai ryškius vaizdinius: jie matė save įvairiose epochose, situacijose ir netgi... civilizacijose. Ir tik nedaugelis pacientų (apie 10%) visiškai negalėjo pamatyti savo ankstesnio gyvenimo.

Visi regėjimai buvo labai originalūs, beveik kiekvienu atveju pavyko nustatyti ryšį su žmogaus problemomis dabartiniame gyvenime. Vienas vyras, turėjęs problemų bendraujant su moterimis, pamatė save žmonos-despotės priespaudoje, o vėliau -
turtingos damos su iškreiptais seksualiniais poreikiais vergu”.

Žudikas iš XlX-o amžius

Paprastai daugumoje straipsnių apie hipnozę mums bando įpiršti vieną mintį. Teigiama, kad hipnozė - tai savotiškas treniruoklis, padedantis įveikti ne tik neigiamus charakterio bruožus - silpnumą, bailumą, pasyvumą, tačiau ir daugelį lėtinių susirgimų.

Štai vienos 30-metės moters, nuo vaikystės sergančios astma, istorija. Nuo pačios mažiausios nervinės įtampos jai prasidėdavo labai sunkus priepuolis. Kai moteris buvo užhipnotizuota, ji save pamatė XIX-o amžiaus Londone namų šeimininke. Ji mielai tvarkė kambarius, vaikščiojo pirkti produktų. Viskas atrodė labai kasdieniška. Tačiau kartą, per stiprų rūką grįždama namo iš turgaus, moteris truputį sugaišo prie savo namo durų, kol išsitraukė raktą. Kai atidarė duris, neaišku iš kur prie jos pripuolė vyras, įstūmė ją į vidų ir pats įbėgo į namą. Ji bandė pabėgti nuo nepažįstamojo, tačiau greitai jam pavyko nuo lovos pačiupti pagalvę, moterį pargriauti ant grindų ir ją uždusinti.

Hipnozės seanso metu moteris savo mirtį pamatė tarsi iš šalies. Jai buvo liūdna, kad taip anksti ir tokiu būdu nutrūko jos gyvenimas. Tačiau jau pats pirmas seansas parodė puikius rezultatus: astmos priepuoliai beveik liovėsi, o jei ir prasidėdavo, tai jie buvo lengvos formos. Moteriai beveik nebereikėjo vartoti vaistų. Dabar, kai prasideda priepuolis, moteris atsimena, kad buvo praėjusiame gyvenime nužudyta, tačiau to negali būti dabartiniame gyvenime.

Atsitikimas Senovės Egipte

Kita moteris - pavadinkime ją Siuzana - daug metų kentėjo nuo hipertonijos. Nepadėjo nei dieta, nei reguliarus medikamentų vartojimas.
Kai dr. Moudis atliko Siuzanai hipnozės seansą, ji save pamatė Senovės Egipte. Paskutinę jos praėjusio gyvenimo dieną į jos gyvenamą miestelį įsiveržė priešo kariauna. Buvo išžudyti beveik visi vyrai, miestelis tiesiog buvo užpiltas krauju. Kareiviai žudė ir plėšikavo, griovė namus, prievartavo moteris. Siuzana bandė pasislėpti, tačiau jos pastangos buvo bergždžios - visur aplinkui buvo priešai. Vienas jų sugriebė mergaitę ir bandė ją išprievartauti. Ji priešinosi iš visų jėgų, kol kantrybės netekęs karys jai į pilvą susmeigė durklą.

Dabartiniame gyvenime Siuzana niekaip negalėjo sutvarkyti savo santykių su vyrais: turėjo problemų darbe su bendradarbiais ir namuose su vyru. Ji labai bijojo vyrų, o dėl to buvo kaltas praeityje pasitaikęs prievartautojas. Keletas hipnozės seansų padėjo Siuzanai susitvarkyti su savo problemomis - ji suprato, kad jos santykius su vyrais lemia praeities atsitikimas. Dabar ji gali sau pasakyti: “Visos dabartinės mano baimės - vieni niekai, palyginus su ta, kurią pajutau, kai mane norėjo išprievartauti”. Moters kraujospūdis palaipsniui normalizavosi. Šiandien jei ir įvyksta koks konfliktas su vyrais, Siuzana supranta, kodėl ji taip nekenčia vyrų, ir gali tai valdyti. Nesvarbu, kokia problema. Svarbiausia tai, kad ji žino, jog negali būti blogiau, nei buvo Senovės Egipte - dabar jos gyvybei niekas negresia...

Reikia tiesiai pasakyti, kad hipnozės seansai, leidžiantys pamatyti praėjusius gyvenimus, ne visiems pacientas yra tarsi vaistai nuo visų ligų. Gydymo sėkmė pirmiausia priklauso nuo paties paciento tikėjimo tuo, kad jis gali ir turi pasveikti.