Bohemijos giraitė – kur pasaulio galingieji nusimeta kaukes

Įsivaizduokite stovyklą vidury gūdaus miško. Joje vaikinai nesidrovi apsivilkti moteriškų drabužių arba visai išsirengti, atlieka mistines ritualines apeigas, nešvankiai juokauja ir šlapinasi kur pakliuvo.

Pasirodo, taip būna ne tik nebrendilų ar alkoholio padauginusių paauglių išvykose į gamtą.

Į tokias iškylas jau daugiau nei šimtmetį kasmet renkasi patys garsiausi ir įtakingiausi JAV vyrai bei jų svečiai iš viso pasaulio. Bohemijos giraitės klubas.

Taip vadinamas itin slaptas elitinis vyrų, kasmet netoli San Francisko (Kalifornijos valstija) esančiame miške susirenkančių laisvai padiskutuoti ir kaip reikiant pašėlti, susibūrimas.

Šiam klubui priklausė arba dar priklauso visi respublikonų prezidentai nuo Herberto Hooverio, JAV valdžiusio 1929-1933 metais, laikų. Taip pat – kai kurie Baltuosiuose rūmuose šeimininkavę Demokratų partijos atstovai. Tik vyrams atvirame klube, galėtumėte sutikti JAV politikų ir verslininkų, kuriuos įprasta matyti Didžiojo aštuoneto susitikimuose ar Davose, Šveicarijoje, rengiamuose ekonomikos forumuose.

Galėtumėte sutikti… Bet patekti čia, pasak buvusio JAV prezidento Richardo Nixono, sudėtingiau nei tapti Baltųjų rūmų šeimininku. Apie tai, kas iš tikrųjų dedasi privačioje giraitėje į šiaurę nuo San Francisko, beveik neperskaitysite žiniasklaidoje. Tikimybė spaudoje ar televizijoje išvysti vaizdinių šių susibūrimų įrodymų beveik lygi nuliui. Tad visai nenuostabu, kad per tiek laiko šie išskirtinių asmenų susitikimai jau spėjo apaugti įvairiais sunkiai tikėtinais gandais apie ten ant laužo aukojamus žmones, satanistines apeigas, pedofilų pramogas ir kitokias baisenybes.

Nariai duoda tylos įžadus

Bohemijos giraitės klubo narių susitikimas įvyko ir 2007 metais. JAV žiniasklaidoje šis įvykis sulaukė mažai dėmesio. Mat tie, kuriems nusišypsojo laimė patekti į neretai senų berniukų susibūrimu vadinamą klubą, duoda amžinos tylos įžadus. Paklausti, kas kasmet liepos mėnesį dedasi sekvojų girioje, buvę JAV prezidentai, didelių verslo bendrovių vadovai, menininkai ir kitų šalių premjerai atsitveria mirtinos tylos siena.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.

Ironiška, kad klubas, kurį 1872 metais įkūrė penki San Francisko žurnalistai, jau seniai nebeprieinamas eiliniams žiniasklaidos darbuotojams. Nuo to laiko patekti į Bohemijos giraitės klubo susitikimus pavyko vos trims žurnalistams. Kiekvienas jų gali pasidalyti sava tokios neeilinės patirties istorija. Pavyzdžiui, vienas jų neapsiėjo be raminamųjų, o antram viskas baigėsi atleidimu iš darbo.

Žurnalistui pavyko prasmukti

1989 m. verslininku iš Niujorko apsimetęs žurnalo „Spy“ („Šnipas“) žurnalistas Philipas Weissas sugebėjo patekti į Bohemijos giraitės klubo susitikimą. Tą kartą žurnalistui pavyko išvysti visiškai kitokį tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano, buvusio valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio ir kitų aukštų politikų bei verslininkų veidą. Prasmukti į privačių saugos tarnybų saugomą 11 kvadratinių kilometrų ploto giraitę padėjo užkardų spragas nurodę vietos gyventojai.

Tačiau neatskleisti savo tapatybės vietoje, kurioje aukščiausi šalies asmenys laido nešvankius juokelius apie antrąjį galą ir moteris, nuo pat ankstyvo ryto vaišinasi alkoholiniais gėrimais, pasirodė kur kas sudėtingesnė užduotis.

Būti apsimetėliu – pavojinga

Baimė būti demaskuotam ir miške tvyranti atmosfera gali priminti scenas iš garsiojo Stanley Kubricko filmo „Plačiai užmerktos akys“ („Eyes Wide Shut“). Šioje juostoje Tomo Cruise’o įkūnytas herojus prasmunka į itin slaptą vakarėlį, kuriame kaukėmis ir kostiumais besidangstantys elito atstovai mėgaujasi nežabotos aistros akimirkomis ir dalyvauja tiktai jiems vieniems suprantamose apeigose.

„Galbūt jūs giminystės ryšiais susijęs su garsiuoju bohemiku (taip vadinami klubo nariai. – G.P.) Jacku Weissu?“ – tokį klausimą iš vieno klubo nario kartą išgirdo Ph.Weissas. „Ne, bet daug apie jį girdėjau ir tikrai norėčiau su juo susipažinti“, – atsakė savo tikruoju vardu prisistatęs, bet verslininku apsimetęs žurnalistas. „Tai neįmanoma – jis miręs!“ – sušuko klubo narys ir įtartinai nužvelgė apsimetėlį.

Žurnalistui stovykloje pavyko išbūti visas 17 dienų, kiek ir trunka kasmetiniai elito narių susitikimai. Tačiau jis prisipažino visą tą laiką jautęsis taip, lyg bet kurią akimirką turėtų sprukti, gėręs raminamuosius vaistus, kuriuos vartoja scenos baimę įveikti norintys aktoriai. O štai „People“ korespondentas Dirkas Mathisonas toje giraitėje sutiko vieną iš šį žurnalą leidžiančios bendrovės „Time Warner“ vadovų. Šis žurnalistui ne tik uždraudė rašyti straipsnį apie slaptą klubą, bet ir išspyrė jį iš darbo.

Rūpesčių deginimo ritualas

Tad kas gi iš tiesų dedasi toje Bohemijos giraitėje, jeigu čia susirenkantys vyrai prisiekia nieku gyvu savo potyriais nesidalyti su pašalaičiais? Kuo užsiima įtakingiausi Amerikos vyrai ir jų svečiai, jei nekviestieji čia pasijunta taip, lyg jų gyvybei grėstų pavojus? Kiekvienais metais Bohemijos giraitės klubo susitikimai prasideda apeiginiu ritualu, kurio metu sudeginamas medinis talismanas – pelėda.

Ritualą, vadinamą „Rūpesčių sudeginimas“, atlieka ilgomis sutanomis vilkintys deglais nešini vyrai. Jis simbolizuoja tai, kad giraitėje klubo nariai palieka visus išorinio pasaulio rūpesčius. Tikriausiai dėl to, kad į šį vien privilegijuotiesiems skirtą susibūrimą pavyko prasmukti tik keliems pašalaičiams, tas apeigas supa daugybė neįtikėtinų gandų.

Baisu! Čia aukojami žmonės!

Devintajame dešimtmetyje Bohemijos giraitės apylinkėse mįslingai dingo vienas vyras. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas. Pasklido kalbos, kad elitinio klubo nariai ant laužo aukoja žmones. 2000 metais į slaptus susitikimus miške prasmukęs kitas žurnalistas Alexas Jonesas slapta kamera užfiksavo „Rūpesčių sudeginimo“ ritualą. Nufilmuotų apeigų vaizdus jis sustiprino epitetais „liuciferiškas“, „demoniškas“. Paskalas apie žmonių aukojimą skatina ir ne iš nuogirdų Bohemijos giraitės klubą pažįstantys žmonės.

Giraitėje esančioje pirtyje jau ne pirmą dešimtmetį rankšluosčius padavinėjantis vyras anonimiškai žurnalistams pasakojo tokią istoriją. Esą buvęs JAV prezidentas George’as Bushas kartą pagrasinęs per kitų metų ritualą sudeginti to vyro sūnų, jeigu šis nenustos krėsti išdaigų. Prisiklausęs tokių gandų, 37 metų Richardas McCaslinas ryžosi net nusikaltimui. 2002 metais šis amerikietis, ginkluotas trimis šaunamaisiais ginklais, bandė įsiveržti į uždarą Bohemijos giraitės teritoriją. Apsaugos sulaikytas, jis tvirtino norėjęs iššaudyti klubo narius už tai, kad jie išnaudoja vaikus, o vėliau juos sudegina.

Neatsargi prezidento replika

Išvadą, kad „grietinėlės“ atstovai Bohemijos miške mėgaujasi perkama meile, keli žurnalistai padarė apsilankę netoliese esančiame Monte Rio miestelyje. Jie pastebėjo, kad kiekvienų metų liepos mėnesį į Monte Rio plūsteli galingas prostitučių desantas.

O gandus, kad elito susibūrimuose verda ir homoseksualistinės aistros, sustiprino paties R.Reagano kartą privačiame vakarėlyje neatsargiai pasakyti ir budrių žurnalistų įrašyti žodžiai. „Siaubas! Ten tiek homoseksualų, ypač iš San Francisko. Aš bijau net ranką paduoti tam, kas yra iš šio miesto“, – yra leptelėjęs tuometinis JAV vadovas.

Alkoholis liejasi laisvai

„Lengva suprasti, kad patekai į Bohemijos giraitę, kai pamatai ką nors besišlapinantį prie medžio: vienoje rankoje – vyro pasididžiavimas, o kitoje – skardinė alaus“, – pirmuosius savo įspūdžius iš slaptojo klubo dėstė Ph.Weissas. Pasak šio žurnalisto, nemokami alkoholiniai gėrimai čia liejasi laisvai nuo ryto iki vėlaus vakaro.

Pasak jau minėto Bohemijos giraitės pirtyje dirbančio amerikiečio, smarkiai padauginęs klubo narys aktorius Clintas Eastwoodas kartą pistoleto šūviais svečiams iš rankų išmušinėjo martinio taures. O štai įsilinksminęs H.Kissingeris esą dainavo linksmą dainelę „Esu aš mažas arbatinukas“.

Drovumas čia nereikalingas

Kitų iš vidaus elitinį klubą pažįstančių ir griežtai anonimiškai kalbančių šaltinių teigimu, JAV galingieji čia ne tik persirengia moteriškais drabužiais (jie reikalingi pačių klubo narių atliekamiems vaidinimams). Čia įtakingi vyrai kartais visiškai nusimeta drabužius ir nuogi maudosi miške esančiame tvenkinyje.

Minėtojo pirties darbuotojo teigimu, G.Bushas kartą grupelei kitų vyrų rodė šeimos albumą, kuriame buvo ir visiškai nuogo jo sūnaus, dabartinio JAV lyderio George’o W.Busho nuotraukų. „O kurgi daugiau, jei ne Bohemijos giraitėje, pamatysi JAV viceprezidentą Dicką Cheney vienomis trumpikėmis, kurios, beje, – su vėžliukais nindzėmis“, – paslaptis toliau vardijo, kaip paaiškėjo, ne toks jau ir ištikimas JAV galingųjų patarnautojas.

Vyriški R.Reagano anekdotai

Neturėtų stebinti ir tai, kad išimtinai vyriškoje draugijoje dalijamasi ir intymia patirtimi, palaidais liežuviais plakamos moterys. „Mano tėvas sakydavo: jei gali rinktis tarp žmonos ir šuns, rinkis pastarąjį. Mat šuo jau iš karto turi kailinius“, – tokį iš vieno verslininko lūpų nugirstą anekdotą prisimena žurnalistas Ph.Weissas.

O štai kaip šmaikštavo R.Reaganas: „Tikrai knieti ką nors iškrėsti, mat čia tvyro baisiai bernvakariška nuotaika“. Vėliau prezidentas skėlė ir tokį anekdotą: „Turbūt kiekvienam besisvečiuojant yra tekę atsiprašyti ir nueiti į tualetą. Taigi vyriškis grįžta iš tualeto, o namų šeimininkė jam sako: „Jūs tikriausiai turite pačią ilgiausią nosį pasaulyje“. Sutrikęs svečias pasiteirauja, apie ką ji čia. O ši: „Na, jūsų kelnės neužsegtos“.

Prireikė gražuolės nuotraukos

Tokių ar panašių anekdotų bei gandų yra prisiklausiusi ir buvusi britų manekenė Sian Adey Jones. Ši dabar jau 49 metų moteris dar birželio mėnesį gavo raštišką Bohemijos giraitės narių prašymą į šių metų susitikimą atsiųsti pasveikinimą. Taip pat – pridėti ir dabartinę savo nuotrauką.

Pasirodo, viename giraitės medinių namelių iki šiol kabo šios konkurso „Mis Velsas 1976“ nugalėtojos fotografija. Britų žiniasklaidos pakalbintas vienas klubo narys, finansininkas iš Kalifornijos, aiškino: „Sian Adey Jones tais laikais mums reiškė itin daug. Ji ir dabar įkūnija visų mūsų svajones“. Tačiau ši šeimą sukūrusi moteris nenorėjo pildyti elito įgeidžių.

„Ką gali žinoti, galbūt jie kaip kokie mažvaikiai šoks ratu aplink mano nuotrauką“, – tuomet svarstė S.A.Jones. JAV galingieji tikriausiai į susitikimą mielai būtų pasikvietę ir pačią S.A.Jones. Tačiau daugiau nei šimtmečio senumo taisyklė „Jokių moterų“ svarbiau už viską.

Laukiančiųjų eilė – ilga

Galimybė pabūti šiame neeilinių asmenybių susibūrime tokia masinanti, kad, kaip kalbama, eilėje, kol bus priimti, rikiuojasi šimtai ar net tūkstančiai vyrų. Kai kurie čia pateko išlaukę 10 ar net 15 metų. Atrankos kriterijai tokie griežti, kad, pasak vieno nario, „tardymas nenuviltų net KGB“. Bohemijos giraitės klubas šiuo metu vienija apie 2300 narių.

Turtingiems ir galingiems neatgrasus net kelis tūkstančius dolerių siekiantis priėmimo ir kasmetinis narystės mokesčiai. Į stovyklą susirinkę klubo nariai gali rinktis – miegoti palapinėse arba nameliuose. Giraitės apylinkėse yra daugiau nei 100 atskirų stovyklaviečių. „Viskio butas“, „Pelėdos lizdas“, „Žaislų šalis“ – nekalčiausi jų pavadinimai.

Čia išaustas ne vienas planas

Tapti klubo nariu masina ne tik jame verdančios linksmybės. Sąmokslo teorijų mėgėjai mėgsta pabrėžti, kad Bohemijos giraitėje sprendžiami svarbiausi šalies ir net pasaulio klausimai. Svečių teisėmis čia yra lankęsi Didžiosios Britanijos premjerai Johnas Majoras, Tony Blairas, karalienės Elizabeth II vyras Edinburgo kunigaikštis Philipas.

Slaptai Bohemijos giraitėje viešėjo ir buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas bei jo kolega prancūzas Michelis Rocard’as. Bohemijos giraitės šūkis yra eilutė iš britų dramaturgo Williamo Shakespeare’o kūrybos: „Tinklą audžiantys vorai čia neateina“. Kalbama, kad būtent čia 1942 metais buvo sumanytas vadinamasis Manheteno projektas, kurio tikslas buvo sukurti atominę bombą.

Klubo susitikimai laikomi idealia vieta ieškoti rinkimų kampanijos rėmėjų. Pasakojama, kad į Bohemijos giraitėje susirinkusius svečius tuometinis prezidentas G.Bushas kartą kreipėsi taip: „O dabar, džentelmenai, noriu paklausti, kaip galėtumėte padėti mano sūnui tapti 43-iuoju JAV prezidentu“. Ir kas imtųsi sakyti, kad tai neturėjo reikšmės G.W.Busho karjerai?

Parengė: Gabrielė Pečkaitytė, Dienraštis “Lietuvos rytas”, 2007 08 04 Nr.