Ką žinome apie pabrinkimus? Ir Kaip juos gydyti?

Blogą savijautą ar ligą dažnai lydi pabrinkimai. Patys pabrinkimai taip pat rodo, kad organizme yra problemų. Iš esmės pabrinkimai yra audinių patinimai dėl patologinio tarpaudininio skysčio kiekio padidėjimo. Kaip, dėl kokių priežasčių jie atsiranda ir kaip su jais kovoti, pabandysime išsiaiškinti.

Pabrinkimo skystis paprastai susidaro iš kraujo plazmos ir kaupiasi, kai padidėja skysčio nutekėjimas iš kraujagyslių į erdves tarp audinių (atskirais atvejais - į anatomines ertmes). Skystis sudaro tris penktadalius bendros žmogaus kūno masės. Maždaug 70 % jo yra ląstelėse ir 30 % ne ląstelėse. Tarp ląstelinių ir neląstelinių skysčių vyksta nuolatinis pasikeitimas elektrolitais ir medžiagų apykaitos produktais: amino-rūgštimis, vitaminais, riebiosiomis rūgštimis, angliavandeniais ir baltymais.

Skystų organizmo sudedamųjų dalių sudėtis ir padėtis nesikeičia, tai nuolatiniai dydžiai. Neląstelinis skystis skirstomas į kraujo plazmą, kuri transportuoja medžiagų apykaitos produktus į jų naudojimo ir išskyrimo vietas, ir skystį, esantį tarpląstelinėse erdvėse. Per jį medžiagų apykaitos produktai iš kraujo patenka į ląsteles ir iš ląstelių nugabenami į išskyrimo organus. Per didelis skysčio susikaupimas tarpinėje erdvėje ir sukelia pabrinkimus.

Vietiniai ir bendri

Pabrinkimai būna bendri ir vietiniai. Bendri pabrinkimai vystosi dėl širdies, inkstų, kepenų, skrandžio ir virškinimo trakto ligų; vietiniai pabrinkimai - dėl venų, limftakių ligų, alerginio uždegimo. Vietinis pabrinki-mas susijęs su tam tikru organu arba kraujagyslių vagos dalimi, jį lengva atskirti nuo bendro pabrinkimo. Izoliuotas galūnių pabrinkimas susijęs su venų arba limftakių nepakankamumu (giliųjų venų trombozė, pirminis limftakių pabrinkimas, nutekėjimo sutrikimas dėl naviko augimo). Sergant apatinių galūnių paralyžiumi, pabrinkimas gali atsirasti dėl užsistovėjimo procesų.

Alerginės

reakcijos (angioneurotinis pabrinkimas) ir viršutinės tuščiosios venos obstrukcija (užsikimšimas) gali sukelti lokalinį veido pabrinkimą.

Dvipusis apatinių galūnių pabrinkimas taip pat gali kilti dėl vietinių priežasčių, pavyzdžiui, apatinės tuščiosios venos susiaurėjimo, kai ją spaudžia koks nors patologinis procesas ar navikas pilvo ertmėje.

Bendras pabrinkimas - tai audinių patinimas daugelyje organizmo dalių arba visame organizme.

Žymus bendras suaugusio žmogaus organizmo pabrinkimas reiškia, kad organizme susikaupė trys ir daugiau litrų skysčių, dažniausiai dėl to, kad inkstuose susilaiko druskos ir vanduo. Pabrinkimų pasiskirstymas audiniuose priklauso nuo jų kilmės priežasties.

Bendrų pabrinkimų skystis pasiskirsto pagal sunkio jėgos dėsnius. Pavyzdžiui, sergantiems širdies nepakankamumu, esantiems pusiau sėdimoje padėtyje, pabrinkimai anksčiausiai atsiranda apatinėse galūnėse, juosmens ir kryžkaulio srityje. Jei ligonis gali laisvai gulėti horizontalioje padėtyje, pabrinkimai atsiranda pirmiausia ant veido ir rankų.

Kaip gydyti pabrinkimus?

Pirmiausia, reikia gerai suprasti, kad pabrinkimai patys savaime yra tik kitų ligų simptomas, todėl būtina ieškoti jų priežasčių ir pirmiausia gydyti jas. Tačiau, nors pabrinkimų priežastys gali būti pačios įvairiausios, tokiems žmonėms galima duoti kelias bendras rekomendacijas, pirmiausia, dėl mitybos.

Gydant ligas, kurios sukelia pabrinkimus, reikia riboti skysčių ir valgomosios druskos vartojimą. Atsiradus pabrinkimams rekomenduojama vartoti kuo daugiau daržovių, žalumynų, vaisių, uogų, pasižyminčių šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, pavyzdžiui, salierų, petražolių, šparagų, svogūnų, česnakų, arbūzų, moliūgų, žemuogių, juodųjų serbentų, vynuogių. Naudingi ir pieno produktai, ypač kefyras, rūgpienis, varškė. Vietoje įprastos arbatos ir gėrimų rekomenduojama gerti nuovirus ir antpilus augalų, kurių poveikis padeda ne tik sumažinti pabrinkimus, bet ir gydyti pagrindinį susirgimą, kuris ir sukėlė pabrinki-mą. Bet, prieš pradedant vartoti bet kokią liaudišką priemonę, būtina pasitarti su gydytoju, kad sveikatos būklė nepablogėtų.

Smėlio vonios

Nuo stiprių pabrinkimų gelbsti smėlio vonios. Ši procedūra nėra paprasta, bet labai efektyvi. Reikia pakankamo kiekio švaraus smėlio, dėti jį į lietuvišką pečių. Kai smėlis gerai sušils, ligonį nurengti, paguldyti į šiltą patalą ir iki kaklo užpilti šiltu smėliu, tada apkloti antklode ir leisti pagulėti smėlyje 1-2 valandas. Ligonis iš pradžių išprakaituoja, paskui iš jo pradeda išeiti vanduo. Po procedūros drėgną smėlį išmesti, ligonį nuplauti šiltu vandeniu pusiau su vynu, apšluostyti, apvilkti šiltus marškinius, chalatą, pasodinti į fotelį valandai, po to jis gali truputį pavaikščioti arba pagulėti. Taip daryti 3 dienas iš eilės, ir vandens perteklius visai pasišalins iš organizmo.

Masažas nuo pabrinkimų

Gydant pabrinkimus, labai naudingas yra masažas. Jį galima daryti savarankiškai: glostykite pažeistą vietą lengvais pasikartojančiais judesiais, nukreiptais į širdies pusę. Pavyzdžiui, jei jūsų kojos pabrinkę, pirmiausia glostykite klubus nuo apačios į viršų, po to pereikite prie blauzdų, kad skystis turėtų kur tekėti iš kulkšnių. Jei įmanoma, stenkitės pakelti kojas į viršų, padėkite po jomis ką nors minkšto, pavyzdžiui, pagalvę, kad sunkio jėga padėtų skysčiui judėti atgal širdies link.

Kad pagerėtų kraujotaka kojose, patepkite jas aliejumi. Rankas dėkite ant dubens, kelis kartus paglostykite jį sėdmenų kryptimi lengvais, bet lygiais ir greitais judesiais, laikydami rankas viena ant kitos. Paskui perkelkite rankas žemyn, blauzdų link, paglostykite koją kelis kartus nuo kulkšnies iki priešingos kelio pusės. Paskui pakartokite abu veiksmus.

«Pabrinkėlio» dieta

Šalinti iš organizmo vandenį gerai padeda vaisių ir daržovių dieta. Ypač efektyvi ji bus, jei įtrauksite tokius šlapimo išsiskyrimą skatinančius produktus, kaip agurkai, švieži kopūstai, baklažanai, citrinos su žievele ir medumi, virtos bulvės, svogūnai, česnakai, pastarnokai, petražolės, arbūzų žievelių nuoviras. Nuo širdies kilmės pabrinkimų rekomenduojamos ir obuolių be varškės iškrovos dienos. Tokios dienos racioną sudaro 600-800 g obuolių ir 300-400 g varškės. Nuo stiprių pabrinkimų tokios dietos galima laikytis iki 5 dienų.

Žolelės nuo pabrinkimų

Bruknių lapų antpilas: 2 arbatinius šaukštelius lapų užpilti stikline verdančio vandens, pavirti 15 minučių, atvėsinti, nukošti ir gerti per dieną nedideliais gurkšneliais.

- Pušų pumpurų nuoviras: arbatinį šaukštelį pumpurų užpilti stikline vandens, uždengtame inde pavirti, palaikyti 2 valandas. Išgerti per dieną per 3 kartus.

- Nuo pradinės stadijos pabrinkimų padeda dilgėlių šaknų antpilas: arbatinį šaukštelį su kaupu smulkintų džiovintų šaknų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti, kad nusistovėtų. Gerti po 2 stiklines per dieną.

- Beržų lapų antpilas - viena iš stipriausių priemonių nuo pabrinkimų: 1-2 valgomuosius šaukštus lapų užpilti 1/2 I verdančio vandens, palaikyti 1-2 valandas. Gerti po 1/2-1/3 stiklinės 3-5 kartus per dieną, geriau prieš valgį.

- Meškauogių lapų antpilas: valgomąjį šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 valandas. Gerti po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

- Kukurūzų purkų antpilą su medumi vartoti nuo širdies kilmės pabrinkimų: gerai skatina šlapimo išsiskyrimą. Antpilas: 1-2 valgomuosius šaukštus žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, nukošti, dar įdėti 1-2 valgomuosius šaukštus medaus, išmaišyti. Vartoti po 1-3 valgomuosius šaukštus saldaus antpilo kas 2-3 valandas.

- Pelkinių vingiorykščių žolės antpilas vartojamas nuo pabrinkimų kaip gerai šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė: 1-2 valgomuosius šaukštus žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 2 valandas. Gerti po 1/2 stiklinės šilto antpilo 3 kartus per dieną prieš valgį.

- Inkstažolių žolės antpilas vartojamas nuo bet kokios kilmės pabrinkimų kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė: 1-2 arbatinius šaukštelius žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 2 valandas. Gerti po 1/2 stiklinės šilto antpilo 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

- Zundų žolės ir šaknų antpilas: valgomąjį šaukštą žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2-3 valandas. Vartoti po 2-3 valgomuosius šaukštus 3-5 kartus per dieną prieš valgį.

- Paprastųjų tekšių lapų antpilą gerti vietoje arbatos arba paruošti jų nuovirą: 30 g lapų ir 0,5 I vandens virti, kol išgaruos pusė skysčio. Gerti po 1/2 -1 arbatinį šaukštelį kas 2 valandas.

- Valgomąjį šaukštą smulkintos dirvinių asiūklių žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 2-3 valandas, nukošti. Vartoti po 2-3 valgomuosius šaukštus 5-6 kartus per dieną.

- Paruošti mišinį iš 10 g šlaitinių dirvenių šaknų, 20 g beržų lapų, 120 g erškėčių vaisių. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline šalto vandens, palaikyti 6 valandas, paskui pavirti 15 minučių. Išgerti per dieną.

- Kiečių žolės ir agavos lapų antpilas: arbatinį šaukštelį mišinio (1:1) užpilti stikline verdančio vandens. Vartoti kaip priemonę, saugančią nuo vandenės.