Nei gyvų, nei mirusių: hipotezės, kaip “Mary Celeste” tapo laivu-vaiduokliu

Pasaulio istorijoje žinoma daugybė atvejų, kai paslaptingai dingdavo žmonės. Tie atvejai taip ir likdavo neišaiškinti. Tačiau, ko gero, pirmą vietą tarp tokių mįslių užima laisvo „Mary Celeste“, tiksliau, jo ekipažo ir keleivių, istorija.

Dešimt žmonių be pėdsakų dingo iš burlaivio 1872 metais. Taip ir liko iki šių dienų nežinoma, kas jiems nutiko. Įvairiausi bandymai įspėti šią mįslę nebuvo sėkmingi: nė viena įvykių versija negalėjo paaiškinti tų keistenybių, su kuriomis susidūrė tyrėjai.

Laivas sveikas, žmonių nėra

Laivas “Mary Celeste” be žmonių buvo aptiktas Atlanto vandenyne 1872 metų gruodžio 4 d. Laivo “Dei Gratia” jūreiviai pamatė ant bangų dreifuojantį nevaldomą burlaivį, blaškomą iš šono į šoną. “Dei Gratia” kapitonas Davidas Ridas Morehouse davė komandą priartėti prie keistai judančio laivo, o netrukus pamatęs jo pavadinimą, ypač sunerimo. Jis asmeniškai pažinojo “Mary Celeste” kapitoną Benjaminą Spoonerį Briggsą ir žinojo, kad į šią kelionę su juo išsiruošė jo žmona Sara Elisabeth Kobb Briggs ir dvimetė dukrelė Sofija Matilda.

Kai laivo “Dei Gratia” jūreiviai įžengė į laivą “Mary Celeste”, pasirodė, kad ten nėra nė gyvos dvasios. Denis, kajutės, triumas - visur buvo tuščia ir praktiškai tvarkinga. Tik kapitono būdelėje ant grindų mėtėsi sudužęs kompasas, o ponios Briggs ir jos dukros kajutėje buvo išmėtyti vaikiški žaislai. Kambuze ant viryklės gulėjo neseniai iškepta, dar šviežia ir minkšta duona, kapitono žmonos kajutė rasta siuvimo mašina su nebaigtu siuviniu, o paskutinis įrašas laivo žurnale, padarytas prieš dieną, kai buvo aptiktas apleistas laivas, teigė: “Laive viskas tvarkoje”.

Burlaivio triumas buvo iš dalies užpildytas vandeniu - jis pakilo maždaug vienu metru dėl to, kad ten buvo atidaryti visi liukai, bet krovinys - statinės su etilo spiritu - buvo visiškai sveikas. Kubrike buvo rastos komandos narių pypkės - nė vienas rūkalius, kur jis bebūtų bėgęs, nepasiėmė tų pypkių. O kapitono žmona savo kajutėje paliko net dėžutę su brangenybėmis. Tačiau visi dokumentai, išskyrus laivo žurnalą, ir gelbėjimosi valtis kažkur dingo. Susidarė įspūdis, kad visi laive buvę žmonės netikėtai paliko viską, paskubomis susėdo į valtį ir išplaukė nežinoma kryptimi.

Žmonės laivą paliko visiškai ramiu oru

Laivą “Mary Celeste” į Gibraltarą atvedė “Dei Gratia” šturmanas ir keli jūreiviai. Uoste paliktą laivą kruopščiai apžiūrėjo tardytojai, tačiau jiems nepavyko rasti jokių aiškių ženklų, kurie padėtų suprasti, kur ir kodėl dingo ekipažas ir kapitono žmona su vaiku. Tardytojai atkreipė dėmesį į tai, kad dingus žmonėms laivas “Mary Celeste” nepateko nei į audrą, nei net ir nedidelį bangavimą. Tada kajutėse ir kitose patalpose būtų buvę gerokai daugiau ant žemės nukritusių daiktų. O realiai, išskyrus išmėtytus žaislus ir sulaužytą kompasą, viskas buvo savo vietose, net ir tepalinė su mašinine alyva, skirta sutepti siuvimo mašiną, stovėjo šalia jos. Ji būtų apsivertusi nuo mažiausio smūgio.

Kad šio laivo kelyje nebuvo jokių audrų, patvirtino ir meteorologai. Todėl versiją, kad žmonės per stiprią audrą nusprendė, kad burlaivis skęsta, ir, susėdę į valtį, paliko laivą, tardytojai iškart atmetė. Bet kodėl tada žmonės paliko laivą? Į šį klausimą galėtų atsakyti tik tie patys žmonės, bet tai padaryti, deja, nebuvo jokios galimybės. Laivo “Mary Celeste” valtis taip ir nebuvo rasta nei su žmonėmis, nei tuščia...

Nuo piratų ir ateivių iki draudimo aferos

Buvo iškeltos įvairios hipotezės, bandant paaiškinti šią valties ir žmonių dingimo paslaptį. Kalbėta, kad burlaivį užpuolė gigantiškas kalmaras ar aštuonkojis, kuris žmones nusitempė į vandenyno gelmes.

Kita versija teigė, kad laivą užpuolė piratai. Dar kita tvirtino, kad kažkas iš komandos narių išprotėjo, nužudė visus likusius ir išmetė juos už borto, o paskui susiskandino pats. XX amžiuje dar atsirado kitokių, fantastinių versijų, pavyzdžiui, kad ekipažą ir keleivius pagrobė ateiviai ar būtybės iš paralelinio pasaulio, kurios “prasiskverbė” į į mūsų realybę liūdnai pagarsėjusio Bermudų trikampio rajone. Tačiau visos šios versijos subliuško, nes laive nebuvo jokių kovos pėdsakų.

Taip pat buvo iškelta hipotezė apie laivų “Mary Celeste” ir “Dei Gratia” kapitonų sukčiavimą: neva jie iš anksto susitarė inscenizuoti palikto laivo suradimą, kad paskui gautų draudimą. Toks įvykių vystymosi variantas atrodo visai įmanomas, tačiau vis dėlto kelia abejonių. Jei visi laivu “Mary Celeste” plaukę žmonės liko gyvi ir pasislėpė laive “Dei Gratia”, o paskui pradėjo naują gyvenimą su naujais vardais, tai nejaugi ne vienas iš jų neprasitarė apie tai ir nepakliuvo į akis kokiam nors pažįstamam?

“Kaltas” spiritas?

Labiausiai tikėtina šiuo metu versija laikoma versija, kurią išsakė vienas iš laivo “Mary Celeste” kapitono žmonos giminaičių, pavarde Kobb. Jis teigė, kad spirito garai burlaivio triume įkaito ir pradėjo sproginėti, dėl to ir išlakstė visi liukai. Dar stipresnio sprogimo išsigandęs kapitonas davė komandą visiems sėsti į valtį ir plaukti toliau nuo laivo, kad būtų saugu. Jis tikėjosi palaukti, kol spirito garai išsivėdins per liukus, ir sugrįžti. Tačiau lynas, kuriuo valtis buvo pririšta prie laivo, nutrūko. Vėjas nunešė burlaivį tolyn, o smarkiai perkrauta valtis pasiliko vietoje. Greičiausiai vėliau ją apvertė štormas, nutikęs jau po to, kai buvo aptiktas laivas “Mary Celeste”.

Tačiau neginčytinai įrodyti, kad viskas buvo būtent taip, dabar jau nebeįmanoma...