Kokie vitaminai gali kovoti prieš vėžį?

Kai kurių gyventojų ir alternatyviosios medicinos šalininkų teigimu, ilgas junginių, turinčių priešvėžinį poveikį, sąrašas turėtų būti papildytas vitaminais. Panalizuokime šiuo požiūriu populiariausias maistines medžiagas.

Vitaminas A

Daugelyje daržovių ir vaisių yra beta karotino – vitamino A pirmtako. Jo aptinkama morkose, persikuose, abrikosuose, saldžiosiose paprikose ir kt. Šiuo pagrindu visi produktai, kuriuose randama daug beta karotino, yra paskelbti ypač naudingais norint išvengti vėžio. Tačiau tyrimai rodo, kad plaučių vėžys dažniau išsivysto rūkantiems vyrams, kurie reguliariai vartoja preparatus su beta karotinu. Gaunant tik iš maisto perdozuoti vitamino A beveik neįmanoma. Taigi jums nereikia bijoti morkų, bet taip pat nereikėtų tikėtis itin teigiamo priešvėžinio poveikio. Išskyrus vieną atvejį: promielocitinė leukemija – ši liga iš tikrųjų gydoma chemoterapija kartu su didelėmis beta karotino dozėmis.

Vitaminai B6 (folio rūgštis) ir B12 (cianokobalaminas)

Bananuose, kepenyse, obuoliuose ir morkose yra daug vitamino B6, o mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose – vitamino B12. Nemaža dalis žmonių tiki jų apsauginėmis priešvėžinėmis savybėmis. Ir net pataria vartoti atitinkamus maisto papildus, kad būtų padidintas poveikis.

Tačiau, remiantis praėjusiais metais paskelbtu tyrimo rezultatais galima konstatuoti, kad rūkaliai neturėtų vartoti šių vitaminų, nes jie (net ir kaip įprastų maisto papildų dalis) 30–40 proc. padidina plaučių vėžio išsivystymo tikimybę cigarečių mėgėjams. Tačiau ankstesnių tyrimų rezultatai taip pat nevienodi: vieni rodo, kad vitaminas B6 sumažina vėžio riziką, kiti – atvirkščiai. Skirtingai nuo askorbo rūgšties, folio rūgšties nerekomenduojama vartoti lygiagrečiai su chemoterapija, kadangi ji sąveikauja su kai kuriais vaistais, pablogindama paciento būklę.

Vitaminas C

Askorbo rūgštis, randama citrusiniuose ir kituose vaisiuose, taip pat daržovėse, tikrai sugeba sunaikinti vėžio ląsteles, tačiau kai naudojama ypač didelėmis dozėmis. Viena vidinė vitamino C injekcija, kurioje yra 800–1000 medžiagos paros dozių, iš tiesų gali turėti realų poveikį chemoterapijos fone. Tai reiškia, kad tokiomis dozėmis askorbo rūgštis sustiprina vaistų poveikį sergant tam tikromis vėžio rūšimis ir iš tikrųjų pailgina paciento gyvenimą 4–6 mėnesiais. Bet apelsinai ar mandarinai, deja, nepasižymi prevenciniu poveikiu.

Vitaminas D3

Vitaminas D3 yra svarbi ir naudinga maistinė medžiaga, randama piene ir jo produktuose, žuvyje, kiaušinio trynyje ir grūduose. Esant jo trūkumui padidėja tam tikrų tipų piktybinių navikų išsivystymo rizika. Atlikdami tyrimus prieš 20 metų, mokslininkai priėjo prie išvados, kad papildomas šio vitamino vartojimas gali sumažinti tam tikrų vėžio rūšių paplitimą. Tačiau iki šiol nepavyko patikimai įrodyti šio teiginio. Maža to, praėjusiais metais buvo įrodyta, kad vitaminas D3 yra nenaudingas siekiant apsaugoti nuo vėžio vyresnio amžiaus moteris.

Vitaminas E (tokoferolis)

Kita labai prieštaringai vertinama priešvėžinių medžiagų ir antioksidantų rūšis, kurios aptinkama kopūstuose, ankštiniuose augaluose, įvairiuose riešutuose, augaliniuose aliejuose ir grūduose. Vieno tyrimo duomenys rodo, kad didelės tokoferolio dozės sumažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tikimybę. Tačiau kiti duomenys sako, kad tai padidina riziką susirgti iš karto keliomis kitomis piktybinių navikų rūšimis, įskaitant plaučių, skrandžio, prostatos ir kitas vėžio formas.

Vitaminas K

Vitamino K yra daugelyje žalių daržovių, tarp kurių lyderiauja brokoliai, jo taip pat randama augaliniuose aliejuose, žuvyje ir kepenyse. Laboratorijoje ši maistinė medžiaga pasižymėjo priešvėžiniu poveikiu, tačiau galimų ir realių pacientų, vartojančių vitaminą K, stebėjimai nepatvirtino šio efekto.

Išvados

Kasdienis vitaminų vartojimas pasižymi gydomuoju poveikiu, tačiau nesuteikia įrodyto priešvėžinio poveikio. „Arkliškos“ vitaminų dozės kartu su alopatiniais vaistais yra veiksmingos užkertant kelią ir gydant tam tikros rūšies vėžį. Vis dėlto būtina atsižvelgti į vitaminų perdozavimo riziką ir galimas kontraindikacijas vartojant juos tokiais dideliais kiekiais.

Kai kurie vitaminai yra netgi pavojingi tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, rūkaliams. Jie padidina vėžio riziką, kuri, be abejo, pirmiausia kyla dėl rūkymo, o ne dėl vitaminų.

Apskritai galima pasakyti taip: vitaminų trūkumas yra žalingas ir kai kuriais atvejais netgi padidina onkologinių ligų riziką, tačiau vitaminų perdozavimas taip pat gali pakenkti. Vitaminų normos laikymasis yra geriausias būdas išlikti sveikiems ir sumažinti vėžio riziką.

Kaip apsisaugoti nuo vėžio?

Tyrimai rodo, kad tik 10–30% vėžį sukeliančių mutacijų yra paveldimos, o likusios 70–90% atsiranda dėl išorinių veiksnių įtakos. Tai reiškia, kad vėžio prevencijai pakanka sumažinti skaičių rizikos veiksnių, turinčių įtakos organizmui iš išorės.

• Nereikia valgyti tonomis kopūstų ar pomidorų, pakanka atsisakyti keptos mėsos, kurioje ruošimo metu susidaro kancerogenai.
• Nereikia gerti sodos – geriau mesti rūkyti.
• Sportas taip pat yra puiki vėžio prevencija. Ne, jis tiesiogiai neapsaugo mūsų nuo vėžio ląstelių, tačiau daro organizmą sveikesniu, vadinasi, padeda sėkmingai atsispirti galimam kancerogeniniam poveikiui.
• Ankstyva vėžio diagnozė labai padidina pasveikimo tikimybę. Todėl savidiagnostika, reguliari medicininė apžiūra ir dėmesingas požiūris į savo sveikatą organizmą nuo vėžio apsaugos kur kas geriau nei sugraužtas kilogramas neapdorotų brokolių.