Į kovą su virusais - be vaistų

Ar galima nugalėti virusus be medikamentų? Atsakymas paprastas - rūpintis profilaktika (vadinasi, taip pat išsižadėti kenksmingų įpročių) ir naudotis veiksmingiausiomis natūraliomis priemonėmis, kurias šį kartą rekomenduoja mitybos specialistė Eva Kataja.

Nesu nusiteikusi prieš vaistų vartojimų, tačiau pasitaiko situacijų, kai vaistai nėra būtini ar veiksmingi (kaip „seni geri“ antibiotikai virusų infekcijoms gydyti) arba jų išvis negalima vartoti (alerginės reakcijos, nėštumas ir kitos priežastys). Pati taip pat neseniai buvau pasigavusi virusų, kuris užpuolė kartu su gerklės skausmu, temperatūra, o vėliau prisijungė sloga ir kosulys. Kadangi toli gražu nesu vienintelė, kartais linkusi į virusus, pasidalysiu metodais, kurie gali padėti sumažinti susirgimų dažnį ir palengvinti nemalonius simptomus.

Profilaktika

Norint kiek įmanoma labiau sumažinti pavojų susirgti įvairiais viršutinių kvėpavimo takų virusais, reikia rūpintis gera sveikata ir pašalinti tuos rizikos veiksnius, kuriems užkirsti kelią esame pajėgūs. Kokie jie?

• Besaikis etilo alkoholio vartojimas

• Rūkymas

• Per daug įtempta fizinė veikla

• Nepakankama miego trukmė ir prasta jo kokybė

• Nutukimas

• Stresas

• Nesveika mityba

Viskas kaip ir žinoma, tačiau ne visada mums pavyksta to laikytis. Ką daryti, jei darbe patiriate daug streso, o miegui lieka
mažiau laiko? Dirbti su likusiais veiksniais ir maksimaliai rūpintis sveikata kitais aspektais! Pavyzdžiui, laisvomis dienomis leistis į ilgesnius pasivaikščiojimus ir sutvarkyti savo valgymo įpročius.

Štai svarbiausi iš jų.

• Vaisių ir daržovių maiste privalo būti kiekvieną dieną - kuo daugiau ir spalvingiau, tuo geriau. Pageidautina juos vartoti ir termiškai apdorotus, ir šviežius.

• Tam tikri vitaminai gali padėti sustiprinti sveikatą, pavyzdžiui, vitaminas C. Todėl svarbu valgyti gausiau jų turinčius produktus arba periodiškai vartoti papildomus vitamino C preparatus.

• Sisteminėje tyrimų apžvalgoje ir metaana-lizėje atskleista, kad vitamino D papildomas vartojimas ir optimalus jo lygis padeda

sumažinti susirgimo ūmiais viršutinių kvėpavimo takų susirgimais riziką.1

• Siekiant užtikrinti gerą sveikatą, nepaprastai svarbu, kad nepritrūktų tokių mineralinių medžiagų kaip
cinkas, selenas ir geležis, todėI reikia kreipti dėmesį į jų kiekį maiste. Kad galėtume laiku pašalinti maisto medžiagų nepakankamumą ir trūkumą, verta periodiškai duoti mėginių analizėms.

• Skaidulinių medžiagų vartojimas svarbus ne tik reguliariam žarnų išsituštinimui, bet ir geresnei apsaugai nuo virusų, nes jomis maitinasi žarnų bakterijos, kurios savo ruožtu gamina vertingus junginius, pavyzdžiui, trumpos grandinės riebalų rūgštis.

• Augalinės (fito) maisto medžiagos pripažintos vertingu pagalbininku, siekiant sumažinti viršutinių kvėpavimo takų virusų riziką.2

Maisto produktai sveikatai stiprinti

Egzistuoja nemažai įvairių produktų, kuriuos galime vartoti siekdami sustiprinti savo sveikatą ir profilaktiškai, ir tuomet, kai virusas jau aplankė. Paminėsiu keletą iš jų, kuriuos pati pastaruoju metu vartoju ir kurie gali būti naudingi padėjėjai organizmui sustiprinti.

Patarčiau šį prieskoninį augalą įtraukti į meniu ištisus metus, o ne tik tuomet, kai prasideda virusų sezonas.

Spanguolės ir medus

Spanguolės ir medus yra produktai, turintys stiprią biocheminę sudėtį, be to, juodu labai gerai dera kartu. Nuo gerųjų skonio savybių neatsilieka ir jų biologinė maistinė vertė.

Spanguolės gali būti skirtos šlapimo takų susirgimų profilaktikai ir gydymui, tačiau naujesni duomenys rodo, kad jos taip pat gali palankiai paveikti žarnų mikroflorą, ypač jei maisto pagrindą sudaro gyvūniniai produktai.3 Kaip žinome, jei norime stiprios sveikatos, labai svarbu turėti sveiką žarnyną. Spanguolės taip pat gausiai turi polifenolių,4 kurie reiškia didesnį antioksidantų kiekį maiste ir kovoje prieš laisvuosius radikalus.

Medus - liaudiškos medicinos priemonė, kuri nuo seno vartojama pašalinti peršalimo simptomus, bet tai ne vienintelis vartojimo atvejis. Kalbant apie viršutinių kvėpavimo takų virusus, medus gali padėti palengvinti kosulį. Sisteminėje tyrimų apžvalgoje, kurioje apdoroti tyrimų duomenys apie vaikus su ūmiu kosuliu, padaryta išvada, kad medaus vartojimas gali padėti vaikams palengvinti kosulį geriau nei placebo priemonės arba difenhidraminas (antihistaminų grupės preparatas). Net jei nėra kosulio, šaukštas medaus prie šiltos arbatos puodelio gali padėti pagerinti savijautą peršalus, ypač jei sumažėjęs apetitas ir išsekusios jėgos.

Svarainiai

Neseniai klausiausi vieno interviu su imunologu, kuris labai gyrė svarainius kaip sveikatos stiprinimo priemonę. Žurnalistę, nuogąstavusią dėl pridedamo didelio cukraus kiekio, gydytojas nuramino - svarainiai savo vertę išsaugo. Be to, juk neryjame svarainių saujomis, o įdėję valgomąjį šaukštelį pasaldintų svarainių į stiklinę vandens, gausime skanų ir sveikatai naudingą gėrimą.

Svarainiuose gausu pektinų, todėl grynų svarainių valgymas man atrodo sveikesnis už gėrimų ar valgių pagardinimą jų sirupu. Jie turi įvairių mineralinių medžiagų bei vitaminų, tarp jų vitamino C, B grupės vitaminų ir kt. Tačiau ne mažiau svarbios organinės rūgštys bei antioksidantai, minimi ir tyrėjų, kurie nagrinėja naujas idėjas, kaip svarainiais papildyti funkcinius produktus.6

Šaltalankių sultys

Šaltalankiai yra labai vertingas produktas, kuriame gausu maistinių medžiagų, tačiau grynas uogas gali būti pernelyg sunku valgyti. Didesnė galimybė pasiimti vertingąją jų sudėtį -išspaudžiant į sultis ir pridedant šiek tiek cukraus arba medaus.

Mano mėgstamiausios yra šaldytos šaltalankių sultys, į kurias įdėta cukraus. Esu išbandžiusi ir be cukraus, bet tokias sunkiau išgerti, todėl išgeriu mažiau, be didelio malonumo, nors ir suprasdama, kad jos yra vertingos.

Intensyviai buvo tiriamas šaltalankių gydomasis poveikis ir gyvūnams, ir žmonėms. Rezultatai džiuginantys, pavyzdžiui, nustatyta, kad šaltalankių aliejus yra veiksminga priemonė kardiovaskulinės rizikos veiksniams mažinti.7 Manau, kad šaltalankiai vis dažniau bus įtraukiami į įvairių gydomųjų preparatų sudėtį, nes turimi duomenys parodo teigiamą jų poveikį ir prieš gripo virusus.8

Česnakai

Česnakas - vienas mano mėgstamiausių „skonio stipriklių“ virtuvėje. Be to, jis ne tik paįvairina maisto skonį, bet ir teikia didelę naudą sveikatai.

Tyrinėjamas česnakų santykis su įvairiomis ligomis - širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, virusinėmis ligomis bei įvairiomis organų ligomis, - ir jų antimikrobinis bei antigrybelinis poveikis yra įrodytas. Todėl patarčiau šį prieskoninį augalą įtraukti į meniu ištisus metus, o ne tik tuomet, kai prasideda virusų sezonas. Kai kurie atsikalbinės dėl prasto kvapo, todėl kiekvieną dieną česnakai nėra vartojami. Tačiau susirgus kvapas jau nebe toks svarbus, todėl tuo metu krimskite ir šviežių, ir termiškai apdorotų česnakų kiek galima daugiau.

Atminkite, kad šviežias česnakas gali dirginti, todėl pajutę pilvo skausmus mažinkite vartojimą kiekį.

Vanduo ir žolelių arbatos

Be vandens niekaip neišsiversime.

Jei šaltesniu metu sunku gerti gryną vandenį, galima jį iš dalies pakeisti žolelių arbatomis. Jos tuo pat metu aprūpins organizmą ir skysčiu, ir vertingaisiais junginiais. Pavyzdžiui, bronchų ir plaučių susirgimams gydyti skirta arbata, kurią sudaro įvairių žolelių derinys, ji puikiai skatina atsikosėjimą ir išprakaitavimą, jei pakilusi temperatūra.

Taip pat liepžiedžių arbata. Mano arbatų lentynėlėje visada galima rasti liepžiedžių, ramunėlių, pipirmėčių ir raudonėlių arbatas. Geriau, kai namuose būna įvairių arbatų variantų, nes kiekviena iš jų turi skirtingą poveikį ir gerąsias savybes.

Vandens ir arbatų reikėtų gerti kiekvieną dieną, tačiau kai virusas jau patenka, skysčių reikia gerti dažniau ir būtinai daugiau nei pusantro litro per dieną, - taip padėsime organizmui susidoroti su nepageidaujamu įsibrovėliu.

Maisto priedai

Vaistinėse galima įsigyti įvairių maisto priedų organizmui stiprinti ir virusų sukeltiems simptomams mažinti. Esu vartojusi įvairių, tačiau visada grįžtu prie dviejų - vitamino C ir žuvų taukų. Pirmasis yra stiprus antioksidantas, savo ruožtu antrajame gausu nepakeičiamų omega-3 riebalų rūgščių, kurios sumažina uždegiminių procesų formavimąsi.

Vitaminas C. Nors mokslininkų ir specialistų nuomonė apie tai, ar vitaminas C yra veiksmingas, ar jo vartojimas tėra vien pinigų švaistymas, skiriasi, dėl šventos ramybės mėgstu vartoti didesnes vitamino C dozes tuomet, kai jaučiu, kad savijauta pablogėjusi. Kadangi vitaminas C tirpsta vandenyje, viskas, kas organizmui bus nereikalinga, bus pašalinta su šlapimu, todėl dėl perdozavimo
nesijaudinu. Tiesa, niekada nesu vartojusi daugiau nei penkių šešių gramų vitamino C per dieną.

Žuvų taukai. Reikia pripažinti, kad reguliariai vartoti žuvų taukus man nepavyksta, paprastai apie tai prisimenu tik tada, kai atsiranda kokių nors sveikatos problemų arba išsigąstu, kad tokių gali greitai kilti (panašiai kaip kai kurie tikintieji, kurie Dievo vardą prisimena tik jausdamiesi blogai). Žinoma, geriau viską daryti reguliariai, nepriklausomai nuo savijautos, tačiau jei taip nepavyksta, bent jau pajutę pirmuosius ligos simptomus griebkitės gerų jų riebalų rūgščių ir vartokite jas kurį laiką dar po to, kai simptomai sumažėja. Mano atveju tai paprastai trunka tol, kol žuvų taukų buteliukas ištuštėja. Tai irgi nėra blogai, nes per metus suvartoju kokius 4-6 buteliukus su žuvų taukais.

Mitybos mokslo specialistė, Eva Kataja, tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ redkolegijos narys. Medžiaga parengta pagal straipsnį „Į kovą su virusais - be vaistų“ Ko gydytojai tau nepasako.

Nuorodos:

1. BMJ, 2017 m. vasario 15 d.; 356:i6583
2. Mini Rev Med Chem, 2008 m. spalis 8(11): 1106-1133
3. J Nutr Biochem, 2018 m. rugsėjo 8 d.; 62: 76-86
4. J Food Sci, 2017 m. lapkritis; 82(11): 569-2575
5. Cochrane Database Syst Rev, 2018 m. lapkričio 10 d.; 4: CD007094
6. J Sci Food Agric, 2018 m. liepos 16 d.
7. Clin Nutr, 2017 m. spalis; 36(5): 1231-1238
8. Saudi J Biol Sci, 2017 m. lapkritis; 24(7): 1646-1656
9. Cell Mol Biol (Noisy-le-grand), 2018 m. liepos 30 d.; 64(10): 79-86; Prim Care Diabetes, 2018 m. liepos 23 d., pii: S1751-9918(18)30200-6