O jus ar žinote, kur yra Bastilija?

Maždaug penktą valandą vakaro Bastilija perėjo į sukilėlių rankas, tačiau jiems teko nusivilti. Tvirtovės kamerose jie rado vos septynis kalinius. Nė vienas iš jų nebuvo panašus į “režimo auką” – keturi pinigų padirbinėtojai, du psichiniai ligoniai ir vienas žudikas. Net legendinis markizas de Sadas jau buvo perkeltas į psichiatrinę ligoninę.

Vis dėlto revoliucionieriai išlaisvino visus kamerose rastus kalinius. Paskui pilis buvo apiplėšta. Istorikai iki šiol apgailestauja, kad buvo sunaikinta didžioji milžiniško Bastilijos dokumentų archyvo dalis (istorijos paslaptys - paranormal.lt).

Toliau su Bastilija nutiko tai, kas lygiai po dviejų šimtų metų atsitiko su Berlyno siena. Paryžiaus municipalitetas nusprendė nedelsiant nugriauti tvirtovę pačios visuomenės rankomis, ir jau kitą dieną paryžiečiai, nešini įvairiais instrumentais, ir su džiaugsmu veiduose ėjo griauti XIV amžiaus architektūros paminklo. Tuo metu Paryžiuje nebuvo jokios architektūros priežiūros institucijos, todėl nebuvo kam sustabdyti tą vandalizmą.

1841 m. ji atrodė taip:

1878 m. ji atrodė taip:

Griovimo procesas užsitęsė dvejus metus, bet darbas buvo padarytas - Bastilijos neliko akmens ant akmens. Tvirtovės sienų plytų gabalėliai dar ilgai buvo pardavinėjami kaip suvenyrai.

Dabartiniu metu, kur galėjo stovėti:

Bastilijos vietoje ilgą laiką buvo dykvietė. Įdomus čia buvo tik užrašas “Vvksta šokiai”. Beje, revoliucijos krečiamai Prancūzijai šokiai dar ilgai visiškai nerūpėjo.

Tarp kitko, monumentas Bastilijos aikštėje nė kaip nesusijęs su Bastilija. Idėja pastatyti koloną naujoje aikštėje, atsivėrusioje nugriovus Bastiliją, kilo dar 1792 metais. Tada generolas Bonapartas pasiūlė toje vietoje įrengti didžiulį dramblio formos fontaną su bokštu. Tam tikrą laiką čia iš tikrųjų stovėjo medinis to paminklo modelis, apie kurį Viktoras Hugo papasakojo romane “Vargdieniai”.

Tačiau tik 1833 metais karaliaus Luji Filipo nurodymu buvo pastatyta memorialinė kolona. Projektą parengė architektas Žanas-Antuanas Alavuanas, o statybomis ir dekoravimu rūpinosi Luji Diukas (Louis Duc). Apvalus kolonos pjedestalas - neįgyvendintas fontanas su drambliu. Liepos kolona buvo iškilmingai atidaryta 1840 metais.

Bronzinės kolonos viršuje puikuojasi paauksuotas Laisvės genijus, laikantis sutraukytas grandines ir laisvės ugnį (autorius Ogiustas Diumonas).

Kolonos apačioje pritvirtinta memorialinė lenta su užrašu: “Prancūzijos piliečių, su ginklu rankose gvnusių pilietines laisves atmintinomis 1830 metų liepos 27, 28, 29 dienomis, garbei”.