Kai kurių sveikatos sutrikimų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, užsiimant aktyvia fizine veikla, vengiant streso. Tačiau susirgti gali netgi didžiausi sveikuoliai. Visame pasaulyje egzistuoja trys pavojingiausios ligos, kurios dažnai nepasireiškia jokiais simptomais.
Didžiausias baubas – širdies ligos
Širdies ir kraujagyslių sistema – itin sudėtingas mechanizmas, kuris organizmą aprūpina būtiniausiomis medžiagomis. Tai, kaip jausimės, ar ilgai galėsime džiaugtis puikia sveikata, kaip ilgai gyvensime, priklauso nuo šios sistemos veiklos. Labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškiantis lėtinis širdies nepakankamumas gali tapti silpnaprotystės priežastimi. Daug metų širdies ligos laikomos pagrindinėmis žmonių mirčių priežastimis. Nustatyta, kad sustojus širdžiai Europoje kasmet miršta 1,9 mln. gyventojų. Lietuvoje tokių mirčių skaičius dvigubai didesnis – čia sustojus širdžiai miršta kas antras žmogus. Kasmet širdis mūsų šalyje sustoja 22 524 gyventojams. Tokio skaičiaus žmonių užtektų nedideliam Lietuvos miesteliui apgyvendinti. Tačiau taip buvo ne visada. 1990 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 57,9 %, po 10 m. – 53,8 % visos populiacijos. Tačiau remiantis 2014 m. duomenimis, artimiausiu metu situacija neturėtų keistis. Mirtingumas pakilo iki 56 %, ir šie skaičiai tik didėja. Prancūzijoje širdies ir kraujagyslių ligos pakerta apie 30 % visos populiacijos. Gyvybiškai svarbaus organo sutrikimais retai skundžiasi Austrijos, Šveicarijos, Japonijos ir Izraelio gyventojai. Dėl tokios kontrastingos statistikos gydytojai kaltina žalingą gyvenimo būdą, riebius lietuviškus patiekalus, kuriuose gausu gyvūninių riebalų, paveldimumą ir nuolatinį skubėjimą. Valgome daug bulvių ir pamirštame kitas daržoves bei vaisius, o tai – tarsi peilis jautriai širdžiai. Vis jaunesni pacientai įvardija tuos pačius rizikos veiksnius: mažas fizinis aktyvumas, riebi mityba, nuolatinis stresas ir nerimas. Dėl to gali ištikti infarktas, pasireikšti stenokardija, aritmija, širdies nepakankamumas, aterosklerozė. Atrodo, sveikos širdies receptas labai paprastas – daugiau judėti, vartoti sveikus produktus ir vengti streso.
Pavojingo vėžio gniaužtuose…
Didžiausią siaubą daugeliui vis dar kelia vėžio diagnozė. Mokslininkai pripažino, kad vėžys – pasaulinė epidemija, kuri yra pavojinga visų amžiaus, socialinių grupių žmonėms. Nors mokslas jau nemažai pažengęs, o onkologinės ligos pradedamos gydyti kamieninėmis ląstelėmis, užšaldant audinius bei atliekant imunoterapiją, kasmet ši liga Europoje diagnozuojama 2,5 mln. žmonių. Manoma, kad šių atvejų per artimiausius 20 m. padaugės net iki 57 %, o iki 2020 m. onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Išgyvenamumo rodikliai taip pat neguodžia. Kovą su sunkia liga kasmet pralaimi šiek tiek daugiau negu 1 mln. europiečių. Diagnozavus onkologinę ligą daugiau nei 5 m. išgyvena tik 40 % pacientų. Daugiausia šansų įveikti šią ligą turi žmonės, gyvenantys Austrijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Slovakijoje, Estijoje bei Lenkijoje mirtingumas gana didelis. Mažai nuo šių šalių atsilieka ir Lietuva, kur kasmet diagnozuojama 17 000 naujų ligos atvejų, o miršta apie 8 000 žmonių. Čia nuo 1990 m. sergamumas onkologinėmis ligomis padidėjo 78 %, mirtingumas – net 31,9 %. Daugiausia žmonių per pirmuosius ligos metus miršta nuo trachėjos, smegenų, kasos, bronchų, plaučių, skrandžio ir kepenų vėžio. Mitą, kad vėžys dažniausiai paveldimas, paneigė neseniai atliktas tyrimas. Jo duomenimis tik 15 % mirtį sukėlusių vėžio atvejų yra paveldimi, likusieji pasireiškia nesveikai maitinantis, patiriant ilgalaikį stresą ir nepaisant dienos režimo. Daugelis pacientų į medikus kreipiasi tik ligai įsisenėjus, nes pirmoje stadijoje, kai vėžinės ląstelės tik pradeda daugintis, nejaučiamas nei stiprus skausmas, nei pasireiškia plika akimi pastebimų organizmo sutrikimų. Visame pasaulyje vykdomos prevencinės programos ir visuomenės švietimas norimo rezultato neduoda. Be to, stebuklas dar neįvyko, todėl šiai pavojingai ligai gydyti kasmet išleidžiama daugiau negu 1,50 trilijono eurų, ir ši suma tik didėja.
Grėsmingos kvėpavimo takų ligos
Net ir mažiausi vaikai žino, kad kiekvienam žmogui kvėpavimas yra gyvybiškai svarbus. Tačiau mažai kas numano, kad kvėpavimo takų susirgimai – vienos dažniausiai pasitaikančių mirčių priežastys planetoje. Obstrukcine plaučių liga šiuo metu pasaulyje serga daugiau negu 235 mln. žmonių, o nuo jos miršta – 3 mln. Kasmet Europoje ši liga pasiglemžia 300 000, Lietuvoje, kur kasmet užregistruojama 500 0000 naujų ligos atvejų, – 1 000 gyvybių. Ja serga net 3 % suaugusiųjų. Lėtinis kosulys gali sukelti plaučių uždegimą. Ilgainiui sunki liga progresuoja, todėl sutrinka bronchų bei alveolių veikla, o dėl stipraus uždegimo sustorėja bronchų sienelės bei negrįžtamai pakenkiama gleivinei. Sergančiojo plaučiai išsipučia, krūtinės ląsta padidėja. Bronchai negeba pašalinti besikaupiančio sekreto, o imunitetas nekovoja su bakterijomis ir virusais. 1990–1997 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias šios ligos protrūkis. Tuo laikotarpiu sirgo net 25 % daugiau vyrų ir 69 % moterų. Nors ilgai manyta, kad pagrindinė obstrukcinės plaučių ligos atsiradimo priežastis – ilgalaikis rūkymas, vėliau nustatyta, jog ja suserga netgi nerūkantys žmonės, o 90 % visų ligos atvejų pasireiškia dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, kurios yra palankios infekcijoms plisti. Bėgant laikui, skirtingai nei kitų ligų, kvėpavimo takų susirgimų statistika mūsų šalyje gerėja. Šia liga serga vis mažiau žmonių. Nuo 1990 m. Lietuvoje sergamumas sumažėjo net 30 %. Prasčiausia situacija yra Turkijoje ir Vengrijoje. Tačiau mokslininkai įspėja, kad dar iki 2030 m. mirštamumas pasaulyje nuo kvėpavimo takų ligų padvigubės ir sudarys daugiau negu 5,6 mln. visų mirčių.
